V. Orbanas: Briuselis ir Vašingtonas rengiasi kariauti

Vengrijos premjeras teigia, kad ES ir JAV rengiasi karui

Vengrijos lyderis, ministras pirmininkas Viktoras Orbanas prakalbo apie geopolitinę situaciją regione, užsiminė apie tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos bei Europos Sąjunga (ES) ruošiasi karui ir atskleidė, kokios nuomonės šiuo klausimu laikosi pati Vengrija.

Interviu „Kossuth“ radijo laidai „Labas rytas, Vengrija“ metu, šalies premjeras pirmiausiai prakalbo apie įtemptą situaciją tiek Europoje, tiek pasaulyje bei teigė, kad kariuomenių ir karinių struktūrų nebuvimas yra būtent tai, kas ir veda į karą^[1].

V. Orbanas pažymėjo, kad karus ir karinius konfliktus dažniausiai sukelia silpnumas, o valstybė bus užpulta tik tada, jei priešas pajus ir numanys, kad gali ją nugalėti.

V. Orbanas taip pat pabrėžė, kad prieš abu pasaulinius karus buvo ilgai ruošiamasi, o tai, kas dabar vyksta Briuselyje ir Vašingtone, taip pat yra tarsi tiesioginio karinio konflikto pasiruošimo pradžia.

Vis tik, jis sakosi, jog nesupranta, kodėl nenorima izoliuoti šio konflikto, o vietoje to, Vakarai šį karą traktuoja kaip savo.

Tai esą puikiai parodo Vokietijos pozicijos pasikeitimas, kai anksčiau šalis į Ukrainą siųsdavo tik šalmus, o dabar siunčia ginklus ir net kelia klausimą dėl karių siuntimo.

„Teoriškai strategija yra tokia, kad ukrainiečiai kariauja fronto linijoje, o mes aprūpiname juos ginklais, pinigais ir technine įranga. Prie derybų stalo užduodu klausimą: ar kas nors gali pasakyti, kiek pinigų reikėtų išleisti, kad rusai būtų priversti pasitraukti iš okupuotų teritorijų? Paprastai prie derybų stalo šiuo klausimu tylima“, – sakė ministras pirmininkas. 

V. Orbanas nemano, kad Rusija puls NATO

Kalbėdamas apie įvykius karo fronte pastaruoju metu ir nuolatines kalbas apie tai, kad Rusija esą rengiasi pulti NATO, V. Orbanas pareiškė, kad laikosi visiškai priešingos nuomonės.

Jo teigimu, rusai jau dabar negali prilygti Ukrainos kariuomenei, o NATO yra 100, o gal net 1000 ir kartų stipresnė už Ukrainą, tad Rusija tikrai nebūtų suinteresuota pulti šį gynybinį bloką ir pralaimėti.

Be to, kaip pabrėžė vengrų premjeras, NATO blokas buvo sukurta taip, kad kaip viena šalis galėtų kovoti visos Aljanso narės ir taip atlaikyti agresiją bendrai. Tai esą padidina saugumo nuotaikas regione.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, Vengrijos premjeras sakė, kad jo šalis primygtinai laikosi NATO chartijos, kurioje teigiama, kad Aljansas yra gynybos ir kad negali būti nė kalbos apie tai, kad NATO kariautų už savo teritorijos ribų.

„Mes aiškiai pasakėme, kad nenorime įsitraukti nei su ginklais, nei su finansine pagalba. Mes laikomės pagrindinės NATO filosofijos ir rimtai dirbame ties tuo, kaip galėtume išlikti NATO rėmuose, neįsitraukdami į veiksmus už NATO ribų“, – sakė V. Orbanas.

Demonstruodamas aiškią savo ir savo šalies poziciją, V. Orbanas kartu pabrėžė, kad kitiems Europos lyderiams vis tik nėra neaišku, kodėl jie toliau remia ir finansuoja karą.

„Jei pažvelgtume į Europos žemyno problemas, daugumos didžiųjų problemų šaknis rastume karuose. Visi karai Europoje buvo Europos pilietiniai karai, ir Europa prarado dešimtis milijonų žmonių“, – sakė V. Orbanas.

Vengrija atsisako suteikti karinę pagalbą Ukrainai ir reikalauja didesnės laisvės NATO

Vengrija, kuri yra tiek ES, tiek ir NATO narė, 2022 m. vasario mėnesį prasidėjus pilno masto Rusijos invazijai į Ukrainą, atsisako suteikti karinę pagalbą puolamai kaimyninei valstybei. Tokią poziciją Vengrija grindžia siekiu kuo greičiau susitarti dėl taikos, priversti dabar į karo veiksmus įsitraukusias šalis susitarti diplomatiniu būdu.

Budapeštas taip pat siekia pasitraukti iš NATO ilgalaikio pagalbos Ukrainai plano, o jo užsienio reikalų ministras pavadino jį „beprotiška misija“^[2].

Premjeras V. Orbanas sakė, kad Vengrija yra įsipareigojusi vykdyti NATO narių apsaugos misiją, tačiau yra susirūpinusi dėl finansavimo ir ginklų tiekimo Ukrainai, kuri nėra NATO narė.

Primename, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas balandžio mėnesį pasiūlė sukurti 100 mlrd. JAV dolerių penkerių metų pagalbos Ukrainai fondą, kad sąjungininkės labiau įsitrauktų į Kijevo aprūpinimą ginklais. Vengrija skelbė, jog nedalyvaus NATO ilgalaikiame paramos Ukrainai plane, o gegužės pradžioje Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto tai pavadino „beprotiška misija“.

Budapeštas šiuo metu stengiasi ir iš naujo apibrėžti savo poziciją NATO, kad galėtų susilaikyti nuo bet kokių veiksmų už Aljanso teritorijos ribų.

„Mūsų teisininkai ir karininkai sunkiai dirba, kad išsiaiškintų, kaip Vengrija galėtų išlaikyti savo narystę NATO taip, kad jai nereikėtų dalyvauti NATO veiksmuose už NATO teritorijos ribų“, – sakė V. Orbanas.

Be to, anksčiau šį mėnesį V. Orbanas pranešė, kad jei karas Ukrainoje užsitęs iki 2025 m., Vengrija kitais metais pati turės dar labiau padidinti savo skiriamas išlaidas gynybai^[3].

„Jei karas užsitęs iki 2025 m., tuomet 2023-2024 m. gynybos išlaidų lygio nepakaks ir teks jį padidinti“, – sakė V. Orbanas.

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino gynybos išlaidų augimą rytiniame NATO flange, kuriame lyderiauja Lenkija, kuri, remiantis NATO duomenimis, iki 2023 m. padvigubino gynybos išlaidas iki 3,9 proc., palyginti su 2014 m. lygiu.

Vengrija, griežtai prieštaraudama Vakarų karinei ir finansinei paramai Ukrainai, nes baiminasi, kad konfliktas gali persimesti į visą Europą, taip pat smarkiai padidino savo gynybos išlaidas iki 2,43 proc. BVP.