Darbo partija byra toliau – kritikos sulaukęs A. Mazuronis svarsto apie atsistatydinimą iš pirmininko pareigų
Pradėjus irti kadaise sėkmingai V. Uspaskicho įkurtai Darbo partijai, praėjusią savaitę buvo susimąstyta, galbūt vertėtų byrančią politinę jėgą jungti su J. Pinskaus vadovaujama Regionų partija, turint omenyje, kad jau greitai prasidės seimo rinkimai. Tačiau galiausiai partija priėmė verdiktą su „regionais“ nesikooperuoti ir rinkimuose dalyvauti savarankiškai.
Tačiau dar bet kokia kaina savarankiškai kvėpuoti mėginančios partijos frakciją ir toliau vienas po kito palieka politikai. Štai antradienį „stop“ ištarė dar vienas „darbietis“ – parlamentaras V. Valkiūnas. Po partijos tarybos posėdžio, kurio metu šalto dušo gavo dabartinis „darbiečių“ pirmininkas A. Mazuronis, jis taipogi pradėjo svarstyti apie pasitraukimą.
Tačiau, kaip sakoma – kažkas miršta, o kažkas naujo tuo metu gimsta. Kol „darbiečiai“ keliauja į istorijos knygų puslapius, parlamentaro R. Žemaitaičio įsteigta politinė partija „Nemuno aušra“ pritraukia naujus narius – šią savaitę partijos gretas papildė buvusi „valstietė“ A. Širinskienė, matomai nusprendusi artėjančius seimo rinkimus sutikti su šia politine jėga.
Šiek tiek pasislinko ir „valstiečių“ gretos seime. A. Verygai iškeliavus į EP, jo vietą užims ekonomistė J. Rojaka, priklausanti S. Skvernelio Demokratų frakcijai seime „Vardan Lietuvos“
Prabangi M. Navickienės kelionė į Dubajų: kur šioje istorijoje dingo jos sutuoktinis?
Istorijos tęsinys – kol buvusios ministrės M. Navickienės vyras keliavo motociklu ir ši negalėjo jam skambinti, mat baiminosi, kad sutuoktinis „neparkristų“, galiausiai deklaravo šią kelionę kaip dovaną ir net sumokėjo beveik 3 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio.
Kelių dienų bėgyje M. Navickienė prasitarė, kad prabangią kelionę veikiausiai jai padovanojo „Foxpay“ savininkė I. Trinkūnaitė, nors patvirtinti ar paneigti šio fakto ji negalėjo (mat vyko I. Trinkūnaitės kvietimu, tad iš to ir daro tokią prielaidą).
Užuojautą dėl „netikusio vyro“ (mat viešą puolimą M. Navickienė turi atlaikyti viena) jau spėjo išreikšti ir socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė: „<…>Man jos labai nuoširdžiai gaila“.
Tačiau neturėtų taip būti gaila ministrės, kuri palaiko santykius su „Foxpay“ savininke, kuri ne tik turi itin artimą ryšį su už sukčiavimą kadaise teistu V. Germanu, bet ir josios įmonė galimai suteikė paskolą nusikalstamo pasaulio atstovui T. Lenckui. Dar to nebūtų gana, pasirodo, ne taip jau menkai susijusi I. Trinkūnaitė, jos sugyventinis ir buvusios ministrės vyras. Štai I. Trinkūnaitė norėjusi pirkti įmonę „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas yra M. Navickas.
Prie to pačio, pats V. Germanas kadaise dirbęs pas M. Navicką „LITLAB“, o M. Navickienės vyras taipogi buvo dirbęs su I. Trinkūnaite ir V. Germanu susijusiose įmonėse kaip vadovas. Labai akivaizdus giminių ir pažįstamų „tango“.
Prezidentas svarstys dėl pateiktų švietimo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų kandidatūrų
Vienai po kitos tuštėjant ministrų kėdėms dar nepasibaigus šiai kadencijai, trečiadienį tokios situacijos eilinį kartą susitiko aptarti prezidentas G. Nausėda ir premjerė I. Šimonytė. Susitikimo metu buvo kalbama ir apie eurokomisaro postą, tačiau ministrė pirmininkė iki paskutinės akimirkos aptartų kandidatų pavardžių neatskleidė.
Ir teisingai – koks gali būti pavardžių viešinimas į tokį postą, kai šalies viduje nesusitvarkoma, o žmogus, galintis „iškuopti tas arklides švietimo sektoriuje“, vis dar neatsirado. Tačiau prezidentas jau kandidatų į ministrus pavardes teigia matęs ir žada proceso nevilkinti – jau ketvirtadienį premjerė paskelbė teikianti šalies vadovui kelias kandidatūras: į švietimo ministres – konservatorių frakcijos seime seniūnę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, o į socialinės apsaugos ir darbo ministro postą – dabartinį viceministrą V. Šilinską.
Belieka viltis, jog per keletą mėnesių šie du kandidatai nepaliks dar didesnio „jovalo“ ministerijose, nei į jas atėję. Juk jau už keleto mėnesių – naujo parlamento rinkimai, tad deramai neatlikus darbų bus puikus pasiteisinimas, jog laiko buvo per mažai.
Ne paslaptis, kad didelė tikimybė, jog ateinančiuose seimo rinkimuose triumfuos V. Blinkevičiūtės vedami socialdemokratai, to netiesiogiai neslepia jau ir mūsų antrai kadencijai perrinktas prezidentas. Jo Ekscelencija jau net turi ir tinkamų kandidatų į premjerus pavardes – viena iš jų – socialdemokrato G. Palucko. Tiesa, per anksti tokiomis prognozėmis apsidžiaugti nederėtų, mat sekantys politinius įvykius žino, kad konservatoriai ir socialdemokratai „sėdi“ tame pačiame laive. Taigi, tikėtina vėl ateinančius ketverius metus turėsime tuos pačius konservatorius, tik po kita vėliava.
Artėjant rinkimams, ministrė pirmininkė I. Šimonytė išreiškė savo poziciją dėl balsavimo perkėlimo į elektroninę erdvę – pasak jos, Lietuva tokiam būdui dar nėra pasiruošusi, kadangi kol kas nėra įmanoma užtikrinti saugumo balsuojant internetu.
Po kelių mėnesių prasidėsiant rinkiminėms kampanijoms, Laisvės partija jau „susizgribo“ ieškoti naujų kandidatų į seimą tiesiog internete. Įprasta, jog rimtos politinės jėgos tokius kandidatus dažniausiai jau turi numačiusios iš anksto, vertindamos jų darbą visuomenės labui ir asmenybę. O štai „laisviečiams“ tinka bet kas – nesvarbu išsilavinimas, užimamos pareigos ir visa kita – svarbu, kad skelbimą skaitantis asmuo turėtų 21 metus. Net ieškant darbo atrankos būna didesnės nei į seimą.
Lietuva stiprina savo gynybą
Todėl seimas pritarė, kad rūkantys, geriantys ir keliaujantys automobiliu susimokės dvigubai – ir už asmeninį malonumą, ir už valstybės gynybą. Tam tikslui planuojama steigti Valstybės gynybos fondą, kuris prireikus padengtų valstybės gynybos ir civilinės saugos poreikių išlaidas. Lėšos į fondą „plauks“ didinant pelno mokesčio tarifą, didinant akcizus alkoholiui, tabakui bei kurui.
Pokyčiai įsigaliotų jau spalio 1-ąją, jei šis įstatymo projektas būtų priimtas.
Skubėti žvanginti ginklais ragina ir naujasis gynybos ministras L. Kasčiūnas, besitikintis, kad ne tik bus papildytas valstybės karo biudžetas, bet ir bus pritraukta „gyvoji artilerija“. Mat politikas viliasi, jog iki vasaros pabaigos prie šalies gynybos jungiantis į komendantūras prisidės keli papildomi tūkstančiai gyventojų (tikimasi pasiekti 5-6 tūkst.).
Vis daugiau pasaulio šalių remia nepriklausomą Palestinos valstybę
Šią savaitę tą oficialiai padarė ir Armėnija, prisijungusi prie dar keturių valstybių, pripažinusių Palestiną, grupės. Tą jau padarė Norvegija, Ispanija, Airija ir Slovėnija.
JAV sąlyga Ukrainai: už finansavimą – būtina pergalė kare su Rusija
Nežabojamas V. Zelenskio godumas ir nuolatinis JAV kišimasis finansuojant Ukrainą pro akis neprasprūdo antrą kartą Valstijų lyderio kėdės siekiančiam D. Trumpui. Šis V. Zelenskį prilygino „pardavėjui“ ir neslėpė, kad tai jis sugeba puikiai, mat kaskart iš JAV jis išvyksta su maždaug 60 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau JAV aukšto rango pareigūnai mano priešingai – kad parama Ukrainai per menka ir žūtbūt reikia padėti jai laimėti praktiškai neįmanomą laimėti karą. Tuo įsitikinęs respublikonų senatorius L. Grahamas, argumentuodamas, kad Ukrainoje gausu naudingųjų iškasenų, kurių vertė skaičiuojama trilijonais. Politikas taip pat neslėpė interesų suteikti paskolas „palankiomis sąlygomis“ ir Izraeliui bei Taivanui.
Ir, žinoma, kai tokiomis sumomis Ukraina kimšte kemšama, būtų naivu tikėtis, kad Valstijoms užteks pasakyti „ačiū“ ir „viso gero“, jei vis dėlto nepavyks (kas ir yra labiausiai tikėtina). Baltieji rūmai prasitarė, kad viena iš sąlygų norint prisijungti prie NATO Ukrainai yra… laimėti karą su Rusija.
Pasaulio viršūnės susitikime Šveicarijoje taipogi priėmė bendrą komunikatą, kuriuo nustatė, jog Zaporožės elektrinė priklauso Ukrainai, nors ją kontroliuoja Rusija.
Auksinę frazę, kalbant apie dabartinę padėtį tarp Vakarų ir Rusijos, ištarė Serbijos prezidentas, ragindamas savo piliečius ruoštis galimai jau greitai prasidėsiančiam „dideliam karui“: „Šiandieninėje Europoje visi elgiasi kaip didvyriai, tačiau jie nepasakė savo piliečiams, kad už tai teks sumokėti labai didelę kainą“.
Rusija aktyviai mezga ryšius su Rytais
Ginklais žvangina ir Šiaurės Korėja, kurios kariai šią savaitę vėl kirto Pietų Korėjos sieną, bet buvo kaipmat nuvaikyti įspėjamųjų šūvių. Ir, sakysite, kuo gi tai susiję su Rusija?
Kaip žinia, Vakaruose paramos neradusi Rusija atsigręžė į Rytus, kur turi stiprią sąjungininkę Kiniją, su kuria jau aptarė bendrą požiūrį į JAV. Šį trečiadienį įvyko dar vienas svarbus momentas – V. Putinas ir Kim Jong Unas pirmą kartą per 24 metus susitiko Pchenjano pagrindinėje aikštėje, kur, kaip spėjama, aptarė karinius reikalus.
Iškart po šio vizito V. Putinas su valstybiniu vizitu atvyko į Hanojų. Šis vizitas vertinamas kaip dar vienas žingsnis siekiant užsitikrinti paramą Rytuose ir stiprinant ekonominius santykius su Vietnamu.
