Laisvės partijoje krizė: kandidatų į seimą ieško internetiniuose skelbimuose, užteks turėti 21 metus

Laisvės partijos pakilimas ir nuosmukis

Kontraversiškai vertinama ir su narkotikų propogavimu siejama Laisvė partija vedama dabartinės ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės 2020 m. seimo rinkimuose gavusi 107 093 balsų (9,11 proc.), daugiamandatėje apygardoje gavo 8 mandatus, dar 3 iškovojo vienmandatėse.

Tačiau praėjus vos keliems metams 2023 m. laisviečiai patyrė nuosmukį savivaldybių tarybų rinkimuose- visoje Lietuvoje gavusi 41 522 balsus (3,69 proc.), partija suformavo savo frakcijas tik Vilniaus miesto ir Elektrėnų savivaldybių tarybose, taip pat, per koalicinius sąrašus turi savo atstovus Vilniaus raj. ir Telšių raj. tarybose iš 60 Lietuvos savivaldybių.

2023 m. lapkritį apie savo kandidatūrą į prezidento postą su Laisvės partija paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, per ilgai Konstitucinio Teismo pirmininko kėdėje užsibuvęs „teisinių dvasių žinovas“ Dainius Žalimas. Prezidento rinkimus pastarasis veikėjas, gavęs tik 3,6 proc. rinkėjų balsų su trenksmu pralaimėjo ir net nepateko į antrą turą.^[3]

2024 m. sausį Laisvės partija patvirtino savo kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą ir programą. Sąrašo lyderiais tapo prezidentu netapęs D. Žalimas ir buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Sąrašo pirmame penketuke taip pat yra Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Seimo narė Monika Ošmianskienė ir Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Vieną mandatą EP rinkimuose laisviečiai laimėjo, tačiau, politologų vertinimu, tai yra šio politinio darinio „gulbės giesmė“, mat Laisvės partiją gelbėjo mažas rinkėjų aktyvumas ir labai koncentruota rinkėjų bazė. O seimo rinkimams šiai partijai itin niūrios.

Genderizmas, partnerystės ir narkotikai: ar tai gali būti partijos ideologija?

Partija teigia, kad remiasi liberalizmo ideologija, deklaruoja pagarbą įvairovei bei ekonominei iniciatyvai ir provakarietiškumui. Sakant paprasčiau, per visą dabartinę seimo kadencija laisviečiai vis stengiasi prastumti narkotikų dekriminalizavimo, kurį neabejotinai sektų ir jų legalizavimas, įstatymą bei nenuleisdami rankų kovoja už partnerystes, nors tam nepritaria 72 proc. šalies gyventojų.

Iš partijos programos:

Drąsiai galime sakyti, kad esame vienintelė politinė jėga Lietuvoje, kuriai žmogaus teisių temos nėra antraeilės. Nuo pat savo įsikūrimo dirbame, kad vienodos teisės visiems įsitvirtintų visose gyvenimo srityse, LGBT+ asmenys turėtų teisę įteisinti savo šeimos santykius.^[4]

Tiesa, pagarba tik tai „laisvei“, kuri atitinka partijos tariamas vertybes, nes turintys kitokią nuomonę, ką įrodė ir vis dar seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus atvejis, už ją gali būti priversti susimokėti.^[5]

Laisvės partija politikų ieško internete

Tai, kad Laisvės partija ištikta rimtos krizės, signalizuoja ir jos oficialioje svetainėje pasirodęs kvietimas, kuriuo ieškoma naujų bendrapartiečių, galinčių kandidatuoti į seimą. Šiandien norint tapti laisviečiu ir kandidatu į seimą užtenka turėti 21-erius metus ir užpildyti formą partijos svetainėje. Ne norint tapti partijos nariu, o iškart – kandidatu į seimą. Ir, sprendžiant iš įrašo, dar gali rinktis – eiti su sąrašu ar vienmandatėje.

Nereikia išsilavinimo, nereikia kalbos mokėjimo, nereikia nieko... Tiesiog užpildai anketą ir jau esi kandidatas į seimą. Neabejotina, kad tikrai atsiras tokių atstovų, kurie šia galimybe susigundys, tačiau toks „kandidatų iš interneto“ rinkimas reiškia du dalykus – arba laisviečiai tikisi vėl patekti į seimą ir paversti jį „cirku“, arba tai yra jų paskutinis desperatiškas bandymas įrodyti visuomenei (ir likusiems bendrapartiečiams), kad jie dar esą gali kažką nuveikti. Kas buvo teisūs – Laisvės partijos žlugimą prognozavę politologai ar naujų draugų ieškantys R.Šimašius su A.Armonaite – sužinosime po kelių mėnesių.