Suprasti akimirksniu
  • Serbija perspėja apie artėjantį karą, ragina gyventojus ruoštis
  • Apie globalią grėsmę A. Vučičius kalbėjo ir anksčiau
  • Į Vakarų konfliktus su Rusija ar Kinija Serbija kištis nenori
Šaltiniai
Serbijos prezidentas
Serbijos prezidentas A. Vučičius. ELTA nuotrauka

Serbija perspėja apie artėjantį karą, ragina gyventojus ruoštis

Serbijos vadovas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad nerimauja, jog pasaulyje per labai trumpą laiką gali kilti didelis karas.

Interviu leidiniui „Die Weltwoche“ A. Vučičius teigė, kad po trijų ar keturių mėnesių gali kilti didelis konfliktas tarp Rusijos ir Vakarų, o dėl to, jis ragina savo šalies piliečius ruoštis galimam karui tikrinant bei apsirūpinant miltų, aliejaus ir cukraus atsargomis[1].

Minimo interviu metu, A. Vučičius taip pat apkaltino Vakarus karo kurstymu dėl situacijos Ukrainoje, teigdamas, kad „retorika ir karo padėtis kasdien blogėja“, ir sakė, kad „jei didžiosios valstybės nieko nedarys, netrukus pamatysime to, kas vyksta Ukrainoje, tęsinį“. 

A. Vučičius pabrėžė, kad negali pilnai teigti, kad „Vakarai save pervertina“, bet mano, kad jie „nepakankamai vertina Rusiją ir Vladimirą Putiną“.

„Šiandieninėje Europoje visi elgiasi kaip didvyriai, tačiau jie nepasakė savo piliečiams, kad už tai teks sumokėti labai didelę kainą“, – sakė jis.

Atsižvelgdamas į tai, Serbijos vadovas pateikė niūrias prognozes ateičiai.

„Esu įsitikinęs, kad netrukus išvysime tikrą katastrofą“, – mano jis.

Serbijos prezidentas sakė, kad Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono prieš keletą mėnesių išsakyta mintis apie galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą yra suprantama kaip siūlymas geriau konfrontuoti su Rusija Ukrainos teritorijoje, o ne Europoje, tačiau, pasak serbų lyderio, tokia pozicija gali sukelti naują karą Europoje.

„Manau, kad artėjame prie paskutinių dienų, kai matysime galimo karo permąstymus ir persvarstymus...Negaliu kalbėti apie Trečiąjį pasaulinį karą, bet kalbu apie didelį konfliktą. Manau, kad iki jo liko visai nedaug, ne daugiau kaip trys ar keturi mėnesiai. Ir yra rizika, kad tai įvyks anksčiau“, – teigė A. Vučičius.

Apie globalią grėsmę A. Vučičius kalbėjo ir anksčiau

Prieš keletą mėnesių Serbijos prezidentas jau sakė, kad pasaulis susiduria su dviem galimais scenarijais: Trečiuoju pasauliniu karu arba ilgalaikėmis paliaubomis Ukrainoje.

„Vienas iš scenarijų – ar Vakarai eis visiško konflikto su Rusija link, nes sustabdyti Rusijos kariuomenę vietoje nėra visiškai lengva. O antrasis – ar padedant Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Kinijai bus sudarytos tam tikros ilgalaikės paliaubos, ar net nuolatinė taika, o tai reikštų didžiulį palengvėjimą pasauliui“, – kalbėjo A. Vučičius ir pridūrė, kad jei bus einama konflikto kryptimi, niekas nieko nelaimės[2].

Serbija tiesiogiai nedalyvauja nei kare Ukrainoje, nei įtemptame konflikte Artimuosiuose Rytuose, tačiau šalies prezidentas ne kartą yra išsakęs savo susirūpinimą dėl padėties pasaulyje ir perspėjęs apie galimą globalų konfliktą.

Balandį A. Vučičius pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais padėtis pasaulyje taps „blogiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“. Kalbėdamas visuomeniniam transliuotojui jis tada teigė, kad „visa planeta dega“ ir kad „kiekvienas stengiasi šiek tiek sumažinti liepsnas bent jau savo kieme“.

„Tai gerai, kol tai vyksta kažkur kitur, taip jie galvoja. Ilgalaikėje perspektyvoje nematau, kad yra išeitis, nes viskas keičiasi, kai kas tiems pokyčiams priešinasi“, – sakė Serbijos vadovas.

Tuomet jis taip pat apkaltino didžiąsias pasaulio valstybes dėl to, kad jos esą ignoruoja tarptautinę teisę, o iš mažesnių šalių – tokių kaip Serbija – tikisi, kad jos nuolat laikysis taisyklių. 

„Mes, mažieji, turime laikytis tarptautinės teisės, nes tai vienintelis dalykas, kurio galime laikytis, o jie, didieji, jie kovos ir kovos, ir tai darys vis stipriau ir blogiau“, – sakė Serbijos prezidentas. 

Šie perspėjimai atkartojo A. Vučičiaus komentarus, išsakytus dar 2022 m. rugsėjį, praėjus keliems mėnesiams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Tada Serbijos vadovas irgi perspėjo, kad pasaulis gali būti įtrauktas į didžiausią konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. 

„Manau, kad nuo specialios karinės operacijos pereisime prie didelio karo, ir klausimas, kur bus raudona linija. Per artimiausius vieną ar du mėnesius mes įsitrauksime į didelio masto pasaulinį konfliktą, kokio nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – 2022 m. rugsėjį sakė Vučičius[3]
Serbija bando išlaviruoti tarp santykių tiek su Rusija, tiek ir su Ukraina. ELTA nuotrauka
Serbija bando išlaviruoti tarp santykių tiek su Rusija, tiek ir su Ukraina. ELTA nuotrauka

Į Vakarų konfliktus su Rusija ar Kinija Serbija kištis nenori

Serbija pastaruosius keletą metų bando rasti pusiausvyrą tarp šalies Vakarų, vakarietiškų ir europietiškų ambicijų bei ryšių su Rusija.

Gegužės mėnesį Serbijos ministras pirmininkas Milošas Vučevičius susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir išreiškė paramą Ukrainai kare su Rusija, tačiau niekaip neįsipareigojo imtis sankcijų prieš Maskvą[4].

Serbija ne kartą pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau jos atsisakymas prisijungti prie tarptautinių sankcijų kiek sugadino santykius su Kijevu.

Tačiau tokia šalies pozicija nestebina. Patys Serbijos gyventojai stipriai remia Rusiją dėl istorinių, religinių, politinių ir karinių ryšių, o ir žiniasklaidoje nuolat vyrauja prorusiškas turinys bei retorika.

Kita vertus, Belgradas pripažįsta visą Ukrainą kaip jos teritoriją, įskaitant ir Rusijos pajėgų okupuotas teritorijas, o Kijevas atsisako pripažinti Kosovo, kuris 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, nepriklausomybę.

Be to, nuo 2022 m. Serbija priėmė ukrainiečių pabėgėlius, siuntė Ukrainai humanitarinę pagalbą ir pažadėjo padėti Ukrainai atstatyti šalį pokario laikotarpį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Serbijos lyderis A. Vučičius. ELTA nuotrauka
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Serbijos lyderis A. Vučičius. ELTA nuotrauka

Serbija išsiskiria ir tuo, kad žengia kitu keliu bei plėtoja ryšius su Kinija, nors dauguma Europos valstybių į šią Azijos milžinę žvelgia itin atsargiai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gegužės mėnesį net vyko į Serbiją, ten jo valstybinis vizitas surengtas Serbijos prezidento A. Vučičiaus kvietimu.

Pekinui siekiant stiprinti politinius ir ekonominius ryšius su kai kuriomis Europos šalimis, Kinija investavo milijardus į Serbiją ir kaimynines Balkanų šalis, ypač į kasybą ir gamybą, o pernai Pekinas ir Belgradas pasirašė laisvosios prekybos sutartį. 

Pastarojo vizito metu, abu politikai pasirašė „Bendrą deklaraciją dėl visapusiškos strateginės partnerystės gerinimo ir stiprinimo“. Abiejų šalių delegacijos pasirašė ir net 28 tarpvalstybinius susitarimus bei memorandumus.

Juose kalbama apie bendradarbiavimą infrastruktūros, prekybos, mokslo, aplinkosaugos, technologijų, kultūros, sporto ir informatikos srityse.

Iš tiesų, Serbija jau dešimtmečius palaiko itin šiltus santykius su Kinija, o vadovaujant A. Vučičiui, kuris nuo 2012 m. užima įvairias vadovaujančias pozicijas šalyje, ryšiai dar labiau sustiprėjo.