G7 valstybių susitikimo metu – dar didesnė parama Ukrainai ir smūgis Rusijai
Italijoje birželio 13-15 d. vyksta Didžiojo septyneto valstybių (G7) susitikimas. Tai yra neformalus pirmaujančių demokratinių pramoninių valstybių forumas, į kurį atvyksta narės Vokietija, Italija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Kanada, JAV bei kitos Vakarų partnerės.
Vaizdingame Apulijos regione Pietų Italijoje pasirodę įtakingiausi pasaulio lyderiai, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais, tikrai nepritrūks temų svarbioms diskusijoms.
Šių metų G7 susitikimas vyksta svarbių tarptautinių įvykių fone. Europoje vyksta svarbūs politiniai pokyčiai po ką tik praūžusių Europos Parlamento (EP) rinkimų. Rinkimai artėja ir JAV, tačiau politines permainas vis dar užgožia įtempti konfliktai Ukrainoje ir Gazos Ruože[1]. Be to, Vakarų šalių ekonomika vis dar kovoja su šių konfliktų padariniais.
Ukrainai pažadėta didesnė parama, Rusija sulaukė nemalonios žinios
Susitikimas prasidėjo ketvirtadienį, nuo oficialių G7 šalių lyderių pasisveikinimų, o popietę jau buvo kalbama apie tolesnę pagalbą Ukrainai. Šiose diskusijose dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Dar iki susitikimo G7 šalys susitarė, o jo metu paskelbė, kad iki metų pabaigos išmokės Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46,5 mlrd. eurų) paskolą. Suma bus gauta panaudojant Rusijos turtą, įšaldytą Vakaruose[2]. JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad tai dar vienas priminimas Rusijai, kad Vakarai nenusileis, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šis žingsnis yra „vagystė”, kuri „neliks nenubausta“.
Ketvirtadienį J. Bidenas ir V. Zelenskis pasirašė ir 10 metų trukmės JAV ir Ukrainos saugumo susitarimą. Ukrainos lyderis sakė, jog tai istorinė diena kovoje su Rusijos invazija. Pagal šį susitarimą Jungtinės Amerikos Valstijos per ateinantį dešimtmetį suteiks Ukrainai įvairią karinę pagalbą ir mokymus.
Susitarime sakoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina „aukščiausiu lygiu“ surengs konsultacijas per 24 valandas po bet kokios būsimos Rusijos ginkluotos atakos. JAV taip pat įsipareigojo stiprinti Ukrainos kariuomenę, bendradarbiauti rengiant mokymus ir padėti kurti Ukrainos ginklų pramonę.
Skelbiama, kad JAV prezidentas J. Bidenas G7 viršūnių susitikimo kuluaruose taip pat suteikė vilties Ukrainai, kad ji jau netrukus savo oro gynybą galės sustiprinti papildomomis „Patriot“ sistemomis iš užsienio.
O V. Zelenskis sakė, kad jo šaliai sutartis su JAV yra tiltas į narystę NATO. JAV anksčiau sakė, kad Ukraina turėtų tapti NATO nare, bet tai neįmanoma, kol ji vis dar kariauja su Rusija, nes pagal NATO abipusės gynybos sutartį tai reikštų, kad su Rusija kariauti turėtų ir Vakarų sąjungininkės.
Britų premjeras Rishis Sunakas G7 viršūnių susitikime Italijoje taip pat paskelbė apie dvišalę 242 mln. svarų (286,3 mln. eurų) paramą Ukrainai, kad būtų padengti šalies poreikiai humanitarinės pagalbos, energetikos ir stabilizavimo srityje.
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį taip pat paskelbė ir dešimtis naujų sankcijų, kuriomis siekiama stabdyti Rusiją, įskaitant sankcijas pagrindinei Maskvos vertybinių popierių biržai. Diena anksčiau panašias priemones paskelbė ir Vašingtonas, įvedęs sankcijas Maskvos biržai ir kelioms dukterinėms bendrovėms, kurios padidina riziką užsienio bankams, vis dar palaikantiems ryšius su Rusija. Dėl naujos didelės finansinės bausmės, kuri apsunkins milijardų dolerių vertės sandorius, Rusijos birža ketvirtadienį sustabdė prekybą doleriais ir eurais.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis asmeniškai susitiko ir su susitikimo šeimininkės Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni. Vėliau Ukrainos vadovas teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti tolimesni bendradarbiavimo žingsniai, ypač Italijos parama Ukrainos oro gynybai. Be to, anot Ukrainos prezidento, buvo aptartas pirmasis inauguracinis Taikos viršūnių susitikimas, pasikeista nuomonėmis apie galimus jo rezultatus, aptarti bendri projektai, kuriais Italija siekia padėti Ukrainai atstatyti Odesą ir Odesos sritį.
Susitikimo metu dėmesys skiriamas ir Kinijai: siekiama išvengti prekybos karo
Penktadienį G7 šalių vadovai daugiausia dėmesio skiria Kinijai ir svarsto, kaip apsaugoti savo pramonės sektorius ir kartu išvengti atviro prekybos karo su Pekinu. Šalys taip pat ieško bendro atsako į numanomą Kinijos paramą Rusijos karinei ekspansijai.
Šią savaitę Europos Sąjungoje (ES) buvo paskelbti planai įvesti naujus muitus kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms. ES pagrasino nuo kito mėnesio iki 38 proc. muitais apmokestinti kiniškų elektromobilių importą. Pekinas pasmerkė šį ėjimą ir pavadino jį „protekcionizmu“ ir pareiškė pasiliekantis teisę pateikti ieškinį Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Vienos iš pajėgiausių pasaulio valstybių taip pat reiškia susirūpinimą dėl vadinamųjų Kinijos „perteklinių pramonės pajėgumų“.
Šalys teigia, kad dėl dosnių Pekino subsidijų, ypač žaliosios energijos ir technologijų sektoriuose, pavyzdžiui, saulės baterijų ir elektrinių transporto priemonių, pasaulinę rinką užplūsta nesąžiningai pigios prekės. Šis pajėgumų perteklius kelia grėsmę Vakarų bendrovėms, kurioms tampa sunku konkuruoti, ypač augančiame žaliųjų technologijų sektoriuje. Kinija jau anksčiau atmetė tokius nuogąstavimus[3].
Praėjusį mėnesį G7 grupės finansų ministrai įspėjo, kad jie svarstys veiksmus, kuriais bus siekiama „užtikrinti vienodas sąlygas“ visoms šalims, o Jungtinės Valstijos padidino tarifus Kinijos importuojamoms ekologiškoms technologijoms, įskaitant 100 proc. tarifą elektra varomoms transporto priemonėms.
Savo ruožtu pati Kinija neseniai nustatė apribojimus tokių mineralų kaip galis, germanis ir grafitas, kurie yra labai svarbūs tokiose pramonės šakose kaip telekomunikacijos ir elektrinės transporto priemonės, eksportui.
Šie apribojimai kelia grėsmę tarptautinėms tiekimo grandinėms ir G7 baiminasi, kad netrukus gali būti taikomi apribojimai ir kitoms medžiagoms, reikalingoms elektronikoje. Analitikai taip pat įspėja, kad jau artimiausiu metu gali pritrūkti pasiūlos ir pakilti kainos, jei Kinija toliau ribos šį eksportą.
G7 aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo sprendžiami ir saugumo bei gynybos klausimai, susiję su Kinija, įskaitant kaltinimus, kad Pekinas padeda išplėsti Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Ketvirtadienį per spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu JAV vadovas J. Bidenas sakė, kad G7 šalys „sutarė imtis kolektyvinių veiksmų prieš Kinijos vaidmenį tiekiant Rusijai medžiagas, reikalingas jos karo mašinai“.
Vašingtonas jau anksčiau apkaltino Pekiną, kad šis padeda Rusijos gynybos pramonei ir jos invazijai į Ukrainą, bendrai gamindamas bepiločius lėktuvus ir eksportuodamas balistinėms raketoms reikalingas stakles, nors V. Zelenskis teigė, kad telefonu kalbėjosi su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu, kuris davė jam žodį, kad neperduos savo ginklų Rusijai.
