NATO lyderis ir Vengrijos premjeras diskutavo dėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimų
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį Budapešte susitiko su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
Vengrijos premjeras pastaruoju metu yra užsiminęs, jog norėtų „naujai apibrėžti“ Vengrijos padėtį gynybiniame bloke, kad jo šaliai neprireiktų dalyvauti kokiose nors operacijose „už NATO teritorijos ribų“.
Savo ruožtu J. Stoltenbergas šiuo metu lankosi NATO narėse ir stengiasi suderinti planą, pagal kurį NATO vaidintų svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą Ukrainai ir pajėgų apmokymą.
Šis planas bus pristatytas kitą mėnesį Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Tačiau būtent Vengrija priešinasi šiam planui, teigiama, kad jis gali įvelti NATO į tiesioginį karą su Rusija ir taip tik dar labiau eskaluoti situaciją.
NATO nevers Vengrijos dalyvauti misijose Ukrainoje, o Budapeštas neblokuos svarbių Vakarų sprendimų
Po trečiadienio susitikimo, NATO vadovas ir vengrų premjeras susitarė, kad Vengrija „neblokuos“ pastangų labiau padėti Ukrainai priešintis Rusijos invazijai.
„Mes su ministru pirmininku šiandien susitarėme, kad Vengrija neblokuos kitų sąjungininkių pastangų prisiimant įsipareigojimus teikti Ukrainai finansinę pagalbą bei pagrindinio NATO vaidmens koordinuojant pagalbą Ukrainai“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją sakė J. Stoltenbergas.
NATO vadovo teigimu, Vengrijos ministras pirmininkas kartu patikino, kad jo šalis leis kitiems sąjungininkams judėti į priekį su parama Ukrainai. Be to, V. Orbanas patvirtino, kad Vengrija ir toliau visiškai vykdys savo įsipareigojimus NATO.
Pats V. Orbanas toje pačioje spaudos konferencijoje patvirtino, kad Vengrija iš tiesų neblokuos NATO paramos, o Vengrija gavo garantijas, kad ji gali savanoriškai dalyvauti NATO operacijose.
„Mūsų išlaidos gynybai viršija 2 proc. Mes vykdome oro policijos užduotis virš Slovakijos, Slovėnijos ir Baltijos šalių“, – savo įsipareigojimus NATO pabrėžė V. Orbanas.
V. Orbanas akcentavo, kad Vengrijos vyriausybės pozicija dėl Rusijos ir Ukrainos karo yra aiški, nors tai ir yra labai sudėtingas politinis klausimas, dėl kurio nelengva rasti gerų susitarimų.
„Dabar, prieš NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, mums pavyko įtvirtinti Vengrijos požiūrį ir pasiekti sąžiningą susitarimą. Galiu garantuoti, kad kai mums bus pateikti šie sprendimai, vyriausybė galės veikti remdamasi Vengrijos požiūriu. Dalyvavimas NATO veiksmuose gali būti tik savanoriškas, todėl Vengrija ir ateityje galės manevruoti pati. Mūsų šalis aiškiai pasakė, kad negali ir nenori keisti kitų 31 valstybės narės sprendimų, o Vengrija naudosis sutartyse jai suteikta pasirinkimo galimybe. Vengrija nesiųs nei pinigų, nei žmonių į galimą būsimą NATO misiją, ir dabar yra pasiektas sąžiningas susitarimas“, – pareiškė V. Orbanas[1].
Anksčiau V. Orbanas yra teigęs, kad Vengrija niekada nesiųs jaunų vengrų į svetimus karus. Apie tai jis prakalbo po to, kai Europos Sąjungoje (ES) pasigirdo kalbos apie visiems privalomą karinę tarnybą. V. Orbanas patikino, kad visuotinio šaukimo į kariuomenę atnaujinimas Vengrijoje nėra svarstomas.
J. Stoltenbergas irgi patvirtino, kad Vengrijos finansinės lėšos ar kiti resursai nebus naudojami misijoms užsienyje, kurioms ši šalis nepritaria. NATO vadovas pridūrė, kad Vengrija pastaruosius 25-erius metus buvo vertinga NATO sąjungininkė, pagrindinė partnerė Balkanuose, kuri prisideda prie visų mūsų bendro saugumo.
Artėjančiame NATO susitikime didžiausias dėmesys vėl teks Ukrainai
J. Stoltenbergas, kalbėdamas apie padėtį Ukrainoje sakė, kad NATO sąjungininkės susitarė koordinuoti mokymus, o šalys priiėmė ilgalaikį finansinį įsipareigojimą. Planuojama, kad liepos 9-11 d. vyksiančio Aljanso susitikimo metu NATO vadovai įsipareigos išlaikyti karinės paramos, kurią jie teikė Ukrainai nuo invazijos pradžios, lygį. J. Stoltenbergas vėliau trečiadienį sakė, kad tai sudaro apie 40 mlrd. eurų kasmet. Jis taip pat sakė tikintis, kad NATO gynybos ministrai, nuo ketvirtadienio dvi dienas posėdžiausiantys Briuselyje, sugebės susitarti dėl plano detalių[2].
Rengiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone, Latvijoje šią savaitę vyko kelių Rytų Europos NATO valstybių aukšto rango atstovų, Bukarešto devyneto grupės, susitikimas. Bukarešto devyneto grupei priklauso Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva. Grupė buvo įkurta Lenkijos ir Rumunijos iniciatyva, po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
O jau kitą mėnesį Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio ir vėl turėtų būti skiriama Ukrainai, kuri turi daug lūkesčių[3].
„Ukraina laukia sprendimų, kurie padės gerokai sustiprinti šalies gynybą ir gebėjimą atremti Rusijos agresiją, taip pat taps saugikliu nuo pasikartojančių išpuolių ateityje. Taip pat tikimės konkrečių sprendimų dėl Ukrainos narystės NATO, pakete su kitomis garantijomis dėl karinės pagalbos tęstinumo ir didesnės sąveikos“, – sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ES ir euroatlantinės integracijos klausimais Olga Stefanišyna.
Jos teigimu, kad Ukraina nesitiki, jog susitikime bus gautas oficialus kvietimas prisijungti prie NATO, bet pabrėžia, kad klausimas turi išlikti darbotvarkėje, kol bus išspręstas.
Praėjusią vasarą Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikėjosi aiškaus signalo dėl Ukrainos vilčių tapti NATO nare, tačiau Aljanso narės liepė toliau laukti, kol šalis įvykdys visas būtinas sąlygas. Tačiau per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą taip pat pasirašyta G-7 bendros paramos deklaracija leido Ukrainai sukurti ir pasirašyti 15 atskirų ilgalaikių saugumo susitarimų su įvairiomis šalimis.
Manoma, kad šių metų aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone daugiausia dėmesio bus skiriama gynybos produkcijos didinimui ir gynybos biudžeto tikslų įgyvendinimui Rusijos keliamų grėsmių akivaizdoje. Pagalba Ukrainai taip pat bus prioritetas. Be to, šis susitikimas taps istoriniu: bus pažymimos 75-osios transatlantinio Aljanso metinės. NATO 1949 metais JAV sostinėje įkūrė Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Didžioji Britanija ir dar devynios Vakarų valstybės.
