Lietuvoje visu pajėgumu politiniams oponentams kaunantis dėl galimybės dalyvauti Lietuvos vadovo rinkimuose, jau paaiškėjo ir pirmieji trys oficialūs kandidatai. Įdomu tai, kad du iš jų – itin garsiai nuskambėję Lietuvoje. Pirmoji – premjerė I. Šimonytė, COVID-19 pandemijos metu sulaukusi kritikos lavinos iš visuomenės, o antrasis – „laisviečių“ dalimi panoręs tapti kontrastingas buvęs KT pirmininkas D. Žalimas. Tik priminsime, kad jeigu Lietuva vėl išsirinktų konservatorių „vairą“ vadovauti ateinančius ketverius metus, jeigu kažkas nepatiktų, tektų vėl laukti sekančių rinkimų (pati I. Šimonytė taip patarė).
Vietoje saugumo užtikrinimo lietuviams, renkamasi toliau kurstyti karinį konfliktą Ukrainoje
Dar viena naujiena galimos korupcijos Krašto apsaugos ministerijoje, istorijoje – buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas šią savaitę liudijo STT apie įmonę (jos pavadinimas neatskleidžiamas), mėginusią paslaugų pavidalu papirkti vieną iš KAM darbuotojų. Kol kas detalesne informacija nesidalijama, tačiau skelbiama, kad KAM atmetus šios įmonės pasiūlymą, iškart buvo kreiptasi į kitus politikus bei valstybės tarnautojus, kurių sąraše ir buvęs NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas (tapęs krašto apsaugos ministru), ir ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė.
Kyla pagrįstų klausimų, kodėl premjerė I. Šimonytė panoro taip greitai pasiūlyti atsistatydinti A. Anušauskui ir į jo vietą iškart paskirti L. Kasčiūną.
O kol Lietuvoje gaudžia įspėjamieji ženklai, raginantys ruoštis blogiausiam scenarijui, o šalyje karo atveju didžioji gyventojų dalis neturėtų užuovėjos (mat nėra susirūpinta civilinės saugos priedangomis[1]), I. Šimonytė eilinį kartą panoro rūpintis ne savo šalies gyventojais, bet Ukraina. Premjerė paskelbė apie Lietuvos sprendimą artimiausiu metu Ukrainai padovanoti net 3 tūkst. lietuviškų dronų už 2 mln. eurų. Negana to, kol Lietuvoje nėra užtikrintos adekvačios sveikatos sistemos apsaugos patiems gyventojams, dabartinė premjerė imasi iniciatyvos užtikrinti reabilitacijos programą ukrainiečių kariams.
77.lt taip pat analizavo J. Ohmano įkurtos Ukrainai paremti skirtos organizacijos „Blue/Yellow“ turimą ir per karą Ukrainoje sukauptą kapitalą, tarp kurio – 10 įmonei priklausančių automobilių, gaunamos pajamos 2022-aisiais siekė beveik 33 mln. eurų, o darbuotojų atlyginimai pernai gegužę pramušė ir 5 tūkst. eurų ribą!
Nepaisant slopstančio palaikymo konservatoriams, I. Šimonytė be kliūčių peržengė rinkiminį slenkstį
Po praėjusią savaitę VRK pateikto verdikto apie profesoriaus E. Vaitkaus prezidentinės rinkimų kampanijos netinkamumą ir todėl priimtą sprendimą jos nespausdinti, pastarasis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Skundu yra prašoma tokį VRK pateiktą sprendimą pripažinti negaliojančiu.
Ketvirtadienį VRK oficialiai paskelbė apie tris registruotus kandidatus varžytis dėl Lietuvos prezidento posto. Tai – dabartinis prezidentas G. Nausėda, premjerė I. Šimonytė ir buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.
Likusiems kandidatams, tarp kurių ir teisininkas I. Vėgėlė, profesorius E. Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ steigėjas R. Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas G. Jeglinskas bei Darbo partijos pirmininkas A. Mazuronis, teks palaukti galutinio VRK sprendimo iki balandžio 11 dienos. Tiesa, VRK sprendimą gali kiek pakoreguoti ir pačios komisijos prisvilintas blynas dėl E. Vaitkaus rinkiminės programos, mat ilgai netrukus LVAT konstatavo, jog VRK negali uždrausti profesoriui spausdinti savo rinkiminės programos.
Vis dėlto, remiantis „Vilmorus“ paskelbtais rezultatais, Lietuvos gyventojai išlieka konservatyvūs tinkamiausio eiti šalies vadovo pareigas kandidato atžvilgiu ir pasisako už tai, kad antrajai kadencijai būtų išrinktas G. Nausėda arba beda pirštu į I. Vėgėlę.
Nepaisant to, kad akivaizdžiai deklaruojamas palankumas konservatoriams ir liberalams (vien atsižvelgiant į tai, kad tiek I. Šimonytės, tiek D. Žalimo atvejais nebuvo iškapstyti nauji skandalai), VRK taip pat nepagailėjo ir finansinio apdovanojimo TS-LKD. Už pirmąjį šių metų pusmetį buvo paskirstytos valstybės dotacijos (beveik 3 mln. eurų) net dvylikai politinių partijų. Kone perpus nuo visų kitų likusių partijų atsiplėšė būtent konservatoriai su gauta 780 432 eurų suma, o po jų sekė tik LVŽS (gavusi 478 238 Eur).
Nors ir kaip keista, kad į rinkimus tiesia linija išžygiavo I. Šimonytė, kuriai antipatiją jaučia didelė dalis gyventojų, o konservatorius palaiko vis mažiau žmonių, VRK keisčiau neva pasirodė, kaip savo rėmėjų parašus surinko A. Mazuronis ir R. Žemaitaitis. Pavyzdžiui, komisijai kilo įtarimų, ar šie išvis patys pasirašė už šiuos kandidatus – neva didelė dalis įrašų galimai buvo užpildyti viena ranka. Dėl to VRK paskelbė lauksianti Lietuvos teisės ekspertizės centro išvadų.
Sąrašo į Europos Parlamentą pildymą jau baigė ir šią savaitę savo kandidates pristatė „žalieji“. Partija neabejotinai išsiskirs iš kitų, mat į tarptautinės politikos vandenis šią kadenciją panoro žengti tik moterys, kasdienybėje užimančios svarbias pareigas, o dalis jų – ir anksčiau aktyviai dalyvavusios politikoje.
Šią savaitę rinkiminių nuotaikų nestigo ir Egipte – čia įvyko prezidento rinkimai. Tik rezultatai – ne itin netikėti, mat trečiąjį kartą Egiptą valdys tas pats prezidentas – A. F. al Sisi.
Šalys aktyviai raginamos siekti derybų, tačiau Izraeliui tai nė motais
Greta Lietuvos sienos artimiausia Rusijos sąjungininkė Baltarusija jau antradienį pradėjo savo karines pratybas. Šios pratybos vykdomos taip pat ir pasienyje su Ukraina bei Lenkija neva taip siekiant „mokyti karius ginti teritoriją“.
Karinės nuotaikos jau juntamos ir Serbijoje, kurios prezidentas A. Vučičius jau užminė mįslę apie gresiantį karą ir laukiančius nerimastingus laikus. Tad Europoje jau sėjama baimė ne tik dėl galimo stambaus masto karinio konflikto su Rusija, bet ir dėl artimesnio, bet ne ką mažiau skaudesnio karo Balkanuose.
Kristaus prisikėlimo šventės – Velykų proga Romos popiežius Pranciškus dar kartą kreipėsi į Rusiją ir Ukrainą (kaip žinia, Popiežius garsėja nepopuliariais pasiūlymais šia tema) ir paragino šalis ne iškelti baltas vėliavas, bet ir apsikeisti visais karo belaisviais: „<…> Visus iškeisti į visus“.
Tuo tarpu Izraelio parlamentas priėmė naują nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo gali būti sudarytos galimybės visoje šalyje uždrausti populiarią žiniasklaidos priemonę „Al Jazeera“. Izraelio premjero B. Netanyahu teigimu, šis kanalas yra teroristinis (mat įsikūręs Katare, su kuriuo Izraelis jau kurį laiką nesutaria). Žingsnį, siekdama išsivaduoti iš Izraelio gniaužtų, dar kartą šią savaitę žengė Palestina, besikreipdama į JT su prašymu (paskutinį kartą tokį prašymą, kuris nebuvo tenkintas, ji buvo pateikusi dar 2011-aisiais) priimti į savo gretas.
Izraelį užkasti karo kirvį Gazos Ruožo atžvilgiu, šią savaitę paragino ir antrąkart JAV lyderiu panoręs tapti D. Trumpas. Kaip žinia, Izraelis kruvinuoju žaidimu užsiima ne tik Gazoje, bet ir surengė oro antskrydį prieš Irano ambasadą Sirijos sostinėje Damaske, kurio metu žuvo du įtakingi generolai ir dar 5 nariai. Dėl to jau iki Ramadano pabaigos tikimasi sulaukti Teherano atsako.
Įtampa kyla ir Taivane – saloje, kurią žūtbūt savo įtakon nori atsikovoti Kinija. Žiniasklaida skelbia, kad šią savaitę netoli Taivano buvo pastebėta net 30 Kinijos karinių orlaivių. Pati Kinija net neslepia, kad yra pasiryžusi panaudoti net jėgą vardan salos susigrąžinimo savo įtakon.
Praėjus kelioms savaitėms po kruvinojo išpuolio Maskvos pramogų centre „Crocus City Hall“, pasisakė ir Iranas, teigdamas, kad savo ruožtu, likus kelioms dienoms iki šio teroristinio išpuolio, Rusiją buvo perspėjęs. Tačiau pats Kremlius neigia gavęs tokio pobūdžio informaciją, o pats Teheranas po tokio Rusijos atsako į platesnes diskusijas su žiniasklaida nesileido.
Šią savaitę taip pat buvo suimti dar trys asmenys, prisidėję prie šio teroro išpuolio Maskvoje ir teigę prisidėję prie jo finansavimo. Nepaisant to, kad atsakomybę už išpuolį kelis kartus jau prisiėmė „Islamo valstybė“, Rusija beda pirštu į pagrindinius užsakovus – Kyjivą ir Vakarus.
