Serbijos prezidentas perspėjo: laukia sunkios dienos
Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius (Aleksandr Vucic) sukėlė europienčiams nerimą po to, kai viešai griežtai pasisakė apie savo šalies ateitį. Įraše socialinėje žiniasklaidoje prieš kurį laiką A. Vučičius rašė: „Serbijos laukia sunkios dienos. Šiuo metu nelengva pasakyti, kokias naujienas gavome per pastarąsias 48 valandas, tačiau jos tiesiogiai kelia grėsmę mūsų gyvybiškai svarbiems nacionaliniams interesams.“[1]
Taip pat Vakarams neįtinkantis politikas pridūrė, kad artimiausiomis dienomis supažindins Serbijos žmones su laukiančiais iššūkiais, bus sunku, bet serbai kovos ir Serbija laimės.
A.Vučičius, kuris palaiko savo šalies stojimą į Europos Sąjungą, tačiau tuo pat metu nori palaikyti glaudžius ryšius su Rusija ir Kinija, smulkiau, ką reiškė toks jo pareiškimas, nepaaiškino.
Vėliau socialiniame tinkle „Instagram“ jis pasidalijo įrašu su prierašu:
„Europoje yra maža tauta, maža šalis, maža teritorija, kuri vis dar stovi išdidžiai ir oriai, kuri nepriima okupacijos ir įsakymų iš išorės. Maži, bet išdidūs žmonės, kurie nori ateities sau ir savo vaikams. Mes neatsisakysime savo laisvės, mylime Serbiją, gyvename dėl Serbijos!“
Europa sunerimo, kad tai buvo užuomina, jog Serbija ruošiasi karui, ir pastaruoju metu šis susirūpinimas auga.
JAV vėl kišasi į Balkanus: smerkia Serbijos veiksmus
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Baltieji rūmai, iš kurių prieš daugiau negu 30 metų buvo duotas nurodymas bombarduoti nepriklausomą Jugoslaviją, taip siekiant ją paklusti Vakarų diktatui, pasmerkė Serbijos kariuomenės dislokavimą prie sienos su tik dalies pasaulio pripažinta Kosovo respublika. Belgradas aiškiai pasakė, kad niekada nepripažins šios serbiškos teritorijos vadinamosios nepriklausomybės.
Vieninga Europa – graži, bet neįgyvendinta svajonė
Neseniai A. Vučičius pareiškė, kad Belgradas gali pasitraukti iš Europos Tarybos , kurios narys yra nuo 2003 m., jei Kosovas prisijungs prie organizacijos.
Serbija nuolat patiria didžiulį užsienio spaudimą: Vakarų valstybės nori, kad Serbija pripažintų Kosovo nepriklausomybę, atšauktų paramą Bosnijos Serbų Respublikai, įvestų sankcijas Rusijai , atsiribotų nuo Kinijos ir įsteigtų kairiąją marionetinę vyriausybę.
Taip pat įtampą tarp Serbijos ir Bosnijos Hercegovinos kelia Serbų Respublika, kurios lyderis Miloradas Dodikas (Milorda Dodik) praėjusių metų gruodį pažadėjo paskelbti visišką Serbijai artimo regiono nepriklausomybę.
A.Vučičius ir M. Dodikas susitiko asmeniškai kovo 27 d., kad aptartų pasirengimą didžiajam Velykų susitikimui, vyksiančiam gegužės 5-6 dienomis. Jo metu turėtų būti priimta nemažai abiem regionams svarbių sprendimų, rašė „Mirror“.[2]
Jugoslavijos karai
Jugoslavijos karais vadinami keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991–2001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas. Karai taip pat vadinami „Balkanų karais“ arba „Trečiuoju Balkanų karu“ (aliuzija į Balkanų karus 1912–1913 m.).[3]
Beveik visi šie karai kartu buvo ir pilietiniai, ir tarptautiniai, su išorės jėgų, pvz., NATO įsikišimu, nors tarptautinio leidimo tam nebuvo gauta.
Dėl Jugoslavijos karų didelė buvusios Jugoslavijos dalis patyrė ekonominį nuosmukį, karų metu žuvo apie 300 000 gyventojų ir milijonams teko palikti savo namus. Karų metu vykdytas etninis valymas, nemažai jo vadovų buvo apkaltinti ir nuteisti dėl karo nusikaltimų.
Kosovas – potencialus karštasis židinys
2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, 97 valstybių JT narių pripažįstama, kaip nepriklausoma Kosovo Respublika (2022 m. duomenimis). Serbija Kosovą laiko savo dalimi Kosovu ir Metohija (serb. Косово и Метохија).[4]
Bosnijos serbų respublika – ar de fakto taps de jure?
Serbų Respublika (serb. Република Српска, kro., bosn. Republika Srpska) – vienas iš dviejų politinių darinių, sudarantis Bosniją ir Hercegoviną. Likusi šalies dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Juridinė Serbų Respublikos sostinė – Sarajevas, tačiau faktinė – Banja Luka.[5]
