Sakartvelo prezidentė vetavo „užsienio agentų“ įstatymą, tačiau to neužteks sustabdyti jo priėmimą
Tbilisį jau bene mėnesį drebina tūkstantiniai protestai ir aršūs pasisakymai, nukreipti prieš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pateiktą įstatymo projektą. Jį kritikuoja įvairūs Europos Sąjungos politikai ir kiti asmenys, kurie tikina, kad taip bus slopinama kitokia nuomonė ir kuriama kone antroji Rusija. Tačiau ar šis įstatymo projektas tikrai toks blogas ir kodėl prieš jį taip aršiai pasisako užsienio politikai?
Kaip žinia, visai neseniai Sakartvelo parlamentas priėmė įstatymą dėl „užsienio įtakos“, kurį daugelis vadina tiesiog „užsienio agentų“ įstatymu. Už šio įstatymo projekto priėmimą balsavo 84 parlamentarai, o 30 iš jų balsavo „prieš“[1].
Nors valdančiajai daugumai sėkmingai pavyko priimti tiek nesutarimų sukėlusį įstatymo projektą, Sakartvelo prezidentė Salomėja Zurabišvili šeštadienį paskubomis jį vetavo, taip ignoruodama 60 proc. gruzinų tautos. Toks prezidentės žingsnis buvo numatytas iš anksto, kadangi prezidentė yra amerikietiškų pažiūrų politikė, tikinusi, jog būtinai vetuos bandymą įteisinti užsienio agentų registravimą.
Visgi, nors Gruzijos prezidentė sėkmingai pasinaudojo savo veto teise, tai nesukliudys iki galo priimti naujojo įstatymo. Parlamentas gali atmesti S. Zurabišvili veto ir patvirtinti įstatymo projektą be jos pritarimo. Žinant tai, jog valdančioji dauguma pasisako už „užsienio agentų“ įstatymą, veikiausiai būtent taip ir bus pasielgta. Bet ar naujoji tvarka, su kuria susidurs NVO ir žiniasklaidos atstovai, išties tokia bloga ir grėsminga?
Sakartvelo valdantieji kaltinami noru varžyti žodžio laisvę ir žengti Rusijos keliu
Jei pažiūrėsime į tai, ką kalba Sakartvelo valdančiųjų kritikai, jų išsakoma kritika yra gan vienoda. Jie visi lyg susitarę kartoja, kad su naujuoju įstatymu Sakartvelas ims panašėti į Rusiją. Aiškinama, kad Sakartvelo įstatymas dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms yra represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“ analogas.
Taip pat perspėjama, jog įstatymo projektas gali sužlugdyti šalies viltį įstoti į Europos Sąjungą ir nužudys demokratiją šalyje. Dėl to netgi vyko masiniai protestai, kurių metu žmonės skandavo „Ne Rusijos įstatymui!“ ir „Europa“.
Protestuose Tbilisyje dalyvavo ir Lietuvos, Estijos bei Islandijos užsienio reikalų ministrai, lankęsi Sakartvele. Jie su džiaugsmu kreipėsi į demonstrantus, išsakydami savo palaikymą ir norą, kad protestai nesiliautų, kol valdantieji nepakeis savo planų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams aiškino, jog jo kolegos ir jis dalyvauja proteste, kad paremtų Sakartvelo žmonių norą būtų ES ir NATO dalimi[2]. Protesto metu jis kalbėjo apie demokratiją, kas yra gan ironiška, nes naująjį įstatymą pasiūlė Sakartvelo teisėtai išrinkti ir didžiąją gyventojų dalį atstovaujantys asmenys…
„Užsienio agentų“ įstatymas JAV veikia jau beveik 90 metų
Įdomu tai, jog Gruzija linčiuojama dėl naujojo įstatymo projekto taip, lyg būtų pirmoji valstybė, kuri sugalvojo registruoti nuo užsienio rėmėjų itin priklausomas organizacijas bei žiniasklaidą. O realybė yra visai priešinga, nes vis daugiau valstybių įveda arba mąsto apie „užsienio agentų“ įstatymą.
Jei pažiūrėtume į JAV, sužinotume, kad čia panašus įstatymas veikia jau nuo 1938 metų. Užsienio agentų registracijos įstatymas (FARA) nustato viešo atskleidimo pareigas asmenims, atstovaujantiems užsienio interesus[3]. Pagal FARA, užsienio agentais laikomi asmenys ar subjektai, užsiimantys lobistine veikla arba atstovaujantys užsienio vyriausybes, organizacijas ar konkrečius asmenis. Tokie užsienio atstovai privalo užsiregistruoti JAV Teisingumo departamente ir atskleisti savo ryšius, veiklą ir finansines ataskaitas.
Kaip ir Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymas, JAV jau beveik 90 metų veikiantis įstatymas neriboja jokios konkrečios veiklos tokiems akivaizdžiai nuo kitų valstybių paramos priklausantiems asmenims ar organizacijoms[4]. Kaip ir Sakartvelo atveju, FARA tikslas tėra skatinti skaidrumą, susijusį su užsienio įtaka viešajai nuomonei, politikai ir net priimamiems įstatymams.
Taigi, nors JAV šiuo metu labai nepatenkinta Sakartvelo valdančiosios daugumos elgesiu, pačių JAV teisinė sistema jau beveik 90 metų registruoja nuo užsienio rėmėjų priklausomas organizacijas. Negana to, JAV ne sykį naudojosi FARA tam, kad susidorotų su konkrečiais asmenimis. Ilgą laiką FARA išvis buvo retai pasitelkiama, bet staiga įstatymas vėl pradėtas vykdyti intensyviau ir reguliariau maždaug nuo 2017 metų. Šis įstatymas buvo pasitelktas prieš pareigūnus, susijusius su Trumpo administracija[5].
Tiesa, galima ginčytis, jog JAV variantas yra kitoks nei Sakartvelo. Pagrindinis ir svarbiausias teisinis skirtumas tarp FARA ir Gruzijos užsienio agentų įstatymo yra tai, kaip jie apibrėžia „užsienio agentą“. Gruzijos įstatyme užsienio agentas apibrėžiamas kaip bet koks nekomercinis juridinis asmuo, kuris daugiau nei 20% finansavimo gauna iš „užsienio valdžios“, kuri apima ne tik vyriausybes, bet ir įmones, fondus ir pavienius asmenis. Kita vertus, JAV įstatymai apibrėžia užsienio agentą kaip bet kurį asmenį (juridinį ar fizinį), kuris yra kontroliuojamas užsienio valdžios arba veikia jai vadovaujant ir veikia vykdydamas tos užsienio valdžios interesus.
JAV FARA netaiko užsienio agento apibrėžimo įvairiais atvejais. Pavyzdžiui agentais nėra laikomi:
- JAV sąjungininkai,
- advokatai, atstovaujantys klientams teisminiuose procesuose,
- užsieniui priklausančios žiniasklaidos organizacijos,
- humanitarinės pagalbos organizacijos,
- asmenys ir organizacijos, kurios užsiima moksline, akademine, religine veikla.
O Sakartvelo įstatymas šioms grupėms netaiko išimčių, tad agentais gali būti laikomi net ir vadinami draugai, t. y., pinigus iš Europos Sąjungos ar JAV gausiai gaunančios organizacijos bei žiniasklaida[6].
Bet faktas išlieka faktu: JAV griežtai kritikuoja Sakartvelo politikų elgesį, nors gali pasigirti panašiu gan aktyviai naudojamu įstatymu. Jau netgi pradėta kalbėti, jog JAV gali skelbti sankcijas Sakartvelui, kad neva apgintų demokratiją[7]. Galima tik karčiai pakomentuoti, jog eilinį kartą tarytum siekiama supančioti pavienės valstybės mėginimą tapti skaidresne ir mažiau priklausoma nuo užsienio.
Užsienio agentų įstatymus priima arba svarsto vis daugiau valstybių
Sąrašas valstybių, kurios jau registruoja arba nori registruoti nuo užsienio lėšų priklausomas organizacijas ir žiniasklaidos priemones, vis labiau plečiasi. Tarp tokių valstybių yra ne tik JAV, Rusija ir Gruzija.
2017 metais Vengrija priėmė įstatymą dėl organizacijų, gaunančių paramą iš užsienio, skaidrumo. Šis įstatymas įpareigojo asociacijas ir fondus, kurie kasmet iš užsienio gauna ne mažiau kaip 7,2 mln. HUF, atskleisti savo finansavimo šaltinius, registruotis teisme kaip „užsienio finansavimą gaunanti organizacija“ ir nurodyti šią etiketę savo interneto svetainėje ir leidiniuose. Už pažeidimus buvo skirtos baudos ir galiausiai buvo panaikintas subjekto teisinis statusas.
Tiesa, 2020 metais į Vengrijos reikalus įsikišo Europos Teisingumo Teismas. Jis nusprendė, kad minėtasis Vengrijos įstatymas pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes esą buvo įvesti diskriminaciniai ir nepagrįsti apribojimai, pažeidžiantys laisvą kapitalo judėjimą ir kitas garantuojamas teises[8]. Tad 2021 metais Vengrija nusileido Europos Sąjungai ir panaikino užsienio agentų įstatymą.
Australija 2018 metais nusprendė priimti Australijos užsienio įtakos skaidrumo schemos įstatymą (FITSA)[9]. Šis įstatymas buvo kuriamas remiantis FARA ir bendradarbiaujant su JAV teisingumo departamentu. Todėl veikiausiai niekas nenustebs, kad JAV tokiu atveju nerodė jokio nepasitenkinimo dėl užsienio agentų įstatymo, kaip kad rodo Gruzijos atveju…
FITSA nustato registracijos prievoles asmenims ir subjektams, užsiimantiems tam tikra veikla, kuria siekiama politinės ar vyriausybinės įtakos užsienio principų vardu. Įstatymas taip pat įpareigoja buvusius ministrų kabineto atstovus visą gyvenimą registruoti bet kokią veiklą, kurios imasi užsienio vardu, nebent jiems būtų taikoma išimtis.
Bosnija ir Hercegovina taip pat yra priėmusi užsienio agentų registracijos įstatymą. Jei tiksliau, toks į JAV FARA panašus įstatymas galioja Serbų Respublikoje, kuri yra vienas iš dviejų politinių darinių, sudarančių Bosniją ir Hercegoviną[10].
Turkijoje irgi yra parengtas įstatymo projektas, susijęs su užsienio agentais. Tiesa, jis daug griežtesnis nei Sakartvele, nes numato užsienio interesams dirbančių žurnalistų ir mokslininkų įkalinimą. Pagal pasiūlytą Turkijos baudžiamojo kodekso pataisą, tokiems asmenims būtų numatytos netgi nuo trejų iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, gruzinai elgiasi gan nuosaikiai, lyginant su turkais, tačiau jiems vis tiek yra kaišomi pagaliai į ratus.
Iš tiesų, per pastarąjį dešimtmetį užsienio agentų įstatymai atsirado daug kur: Kinijoje, Indijoje, Kambodžoje, Ugandoje ir kitur[11]. Net ir pati Europos Sąjunga ketina sukurti savo užsienio agentų registrą.
Rusijos „užsienio agentų“ įstatymas yra daug griežtesnis už Sakartvelo
Kritikuojant Sakartvelo „užsienio agentų“ įstatymą, nuolat minima Rusija. Dažnai yra aiškinama, kad norimas priimti įstatymas yra Rusijoje jau ne vienerius metus galiojančio įstatymo kopija. Yra sakoma, jog priėmus tokį įstatymo projektą, Gruzija priartės prie Rusiško įstatymų modelio, taip slopinant spaudos laisvę ir pilietinę visuomenę. Tačiau tokie kaltinimai atrodo niekuo nepagrįsti, nes Gruzijos įstatymo projektas yra panašesnis į JAV, o ne Rusijos „užsienio agentų“ įstatymą.
Pagal 2012 metais įsigaliojusį Rusijos užsienio agentų įstatymą yra reikalaujama, jog visi, kurie gauna paramą iš už Rusijos ribų ar yra paveikti užsienio valstybių, užsiregistruotų ir deklaruotų save kaip užsienio agentus[12]. Tokiems užsiregistravusiems asmenims ar organizacijoms yra taikomas papildomas auditas Jie taip pat privalo visas savo publikacijas pažymėti 24 žodžių atsakomybės apribojimu, nurodant, jog tai buvo parašyta „užsienio agento“[13].
Įstatymo šalininkai jį lygino su JAV FARA, tačiau jam nepritariantys asmenys, žinoma, neįžvelgė panašumų šiuose dvejuose „užsienio agentų“ įstatymuose. Be to, Rusijos įstatymas palaipsniui tapo vis platesnis, tad šiuo metu jis yra daug griežtesnis už JAV FARA ar Gruzijoje norimą įteisinti įstatymą.
Rusijos įstatymas iš pradžių buvo taikomas tik toms NVO, kurios gaudavo užsienio lėšas ir užsiimdavo politine veikla. 2017 metais įstatymas taip pat pritaikytas žiniasklaidos organizacijoms[14]. O 2019 metų pabaigoje V. Putinas į užsienio agentų įstatymą įtraukė privačius asmenis ar grupes, gaunančias bet kokio dydžio užsienio finansavimą ir skelbiančias spausdintas, garso, vaizdo ar kitas medžiagas bei ataskaitas[15].
2021 metais įstatymas buvo dar labiau išplėstas, įtraukiant Rusijos piliečius, kurie praneša apie nusikaltimus, korupciją ar kitas problemas, susijusias su kariuomene, kosmoso ir saugumo tarnybomis ar jų darbuotojais, arba dalijasi su tuo susijusia informacija[16]. Taigi, net ir žvelgiant į Rusijos įstatyminę bazę iki 2021 metų, Kremliaus taikoma užsienio agentų registravimo metodika buvo daug griežtesnė už tai, ką nori įvesti Sakartvelo politikai. Kremliui net nerūpėjo gaunamos užsienio paramos dydis ir agentais laikė kone visus, turinčius reikalų su kitomis valstybėmis ar kritikuojančius valdžią.
O nuo 2022 metų gruodžio užsienio agentu gali būti paskelbtas bet kuris Rusijos ir užsienio juridinis asmuo, neregistruotas asociacijos ar fizinis asmuo, kuris yra užsienio įtakoje. Agentu taip pat paskelbiamas tas, kuris yra gavęs bet kokią užsienio paramą, įskaitant ne tik pinigus ar kitą turtą, bet ir mokslinę, techninę ar metodinę pagalbą. Užsienio agentais tapę asmenys netenka teisės dirbti valstybės ar vietos įstaigų pareigūnais, taip pat švietimo organizacijų darbuotojais. Jie negali rengti susirinkimų, eitynių ir kitų viešų gatvės veiklų. Rusijoje esantys užsienio agentai taip pat negali gauti finansinės paramos iš vyriausybės. Taigi, jiems iš esmės itin stipriai suvaržytos galimybės užsiimti aktyvia veikla ar užimti svarbias pareigas[17].
2024 metais nueita dar toliau, nes užsienio agentais laikomi piliečiai neteko pasyvios rinkimų teisės. O įstatymų leidžiamųjų organų nariai, kurie savo kadencijos metu yra paskelbiami užsienio agentais, anksčiau laiko netenka mandatų. Tad išties keista kaip tokie griežti Rusijos įstatymai yra lyginami su Sakartvelo atveju.
Užsienio agentų įstatymo bijoma, nes užsieniui dirbančios organizacijos nebegalėtų apsimesti nepriklausomomis
Tad kodėl naujasis Sakartvelo įstatymas gavo tokią nepasitenkinimo bangą tiek iš opozicijos palaikytojų, tiek ir iš kitų šalių atstovų? Juk Sakartvelas tik siekia skaidrumo, aiškiai registruojant, kurios žiniasklaidos organizacijos ir NVO džiaugiasi gausiomis užsienio lėšomis.
Įdomiausia, kad niekas iš tiesų nedraudžia užsienio finansuojamai žiniasklaidai ir NVO toliau sėkmingai dirbti Sakartvele. Jų rankos nebūtų surištos. Visos organizacijos ir žiniasklaidos atstovai galėtų ir toliau vykdyti savo veiklą, tiesiog jiems reikėtų užsiregistruoti, pažymint, jog gauna didelį finansavimą iš užsienio. Jei gaunamas tik nedidelis finansavimas ar laimimas koks nors vienas konkursas, į užsienio agentų sąrašą tokios organizacijos nepatektų.
Kitaip tariant, NVO ir žiniasklaida, kuri yra labai priklausoma nuo užsienio rėmėjų, turėtų pripažinti, jog nėra visiškai nepriklausoma ir dirbanti tik savo šalies naudai, kaip kad bando save parodyti. Tačiau argi nėra logiška, jog daugiau nei penktadalį lėšų iš užsienio gaunančios organizacijos turėtų viešai skelbti, kas jas remia, kad taip būtų užtikrintas skaidrumas ir aiškumas? Deja, kai toks įstatymas kaišioja pagalius į ratus tvarką Sakartvele norinčioms vykdyti užsienio jėgoms, staiga skaidrumas yra sutapatinamas su žodžio laisvės atėmimu ir diktatūra…
Tačiau aišku viena – didesnė dauguma Sakartvelo gyventojų, regis, palaiko naująjį įstatymą. Juk į protestus susirenka vos po kelis ar keliolika tūkstančių mitinguotojų, o į Sakartvelo valdančiųjų suorganizuotą renginį susirinko daugiau nei 100 tūkst. juos palaikančių gruzinų.
