Sakartvelo premjeras teigia, kad „užsienio agentų“ įstatymą palaiko didžioji dalis visuomenės
Sakartvelo prezidentė Salomėja Zurabišvili šeštadienį vetavo „užsienio agentų“ įstatymą, tačiau parlamentas gali jį atmesti, o paskutiniai įvykiai rodo, kad būtent tokio scenarijaus ir galima tikėtis.
Pirmadienį Vyriausybės posėdyje Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė sureagavo į prezidentės veto ir apkaltino ją, jog ji „uždaro visas erdves sveikoms diskusijoms“. Premjero teigimu, prezidentė tiesiog „įžūliai vetavo įstatymą“[1].
Sakartvelo premjeras I. Kobachidzė taip pat pakartojo jau anksčiau išsakytus savo teiginius apie tai, kad daugiau nei 60 proc. kartvelų palaiko įstatymą, o už nevyriausybinių organizacijų skaidrumą pasisako daugiau nei 80 proc. piliečių. Tiesa, nėra aišku, ar tokie teiginiai yra pagrįsti realiomis visuomenės apklausomis. Oficialios apklausos rodo, kad apie 80 proc. kartvelų pasisako už stojimą į Europos Sąjungą (ES), o dešimtys tūkstančių jau ne vieną savaitę aktyviai protestuoja prieš įstatymo priėmimą.
Šiandienos susitikime su Vyriausybės nariais I. Kobachidzė taip pat užsipuolė opoziciją, kaltindamas ją vengiant diskusijų ir apgailestavo, kad jo kvietimas šalyje esantiems akredituotiems užsienio diplomatams dalyvauti viešose diskusijose nebuvo atsakytas.
Anksčiau Sakartvelo ministras pirmininkas yra teigęs, kad „užsienio agentų“ įstatymas priimamas siekiant „sukurti tvirtą, ilgalaikės taikos ir ramybės garantiją“. Jis taip pat teigė, kad įstatymas padės įveikti politinę poliarizaciją.
„Kai politinė opozicija kažkuo įtikina savo šalininkus ir jie išeina į gatves, tai visiškai normalus ir sveikas reiškinys, tačiau politinė mažuma jokiu būdu negali priversti politinės daugumos priimti ar nepriimti sprendimo, kuris tarnauja Sakartvelo valstybiniams interesams stiprinti“, – sakė jis[2].
O Sakartvele toliau tęsiantis protestams, parlamente tęsiasi diskusijos dėl prieštaringojo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimo. Kad prezidentės veto būtų atmestas, parlamento daugumai reikia 76 balsų, o valdančioji partija šiuo metu turi 84 parlamento narius.
Parlamento pavasario sesija birželio 28 d. paskelbs pertrauką, kuri tęsis iki rugsėjo mėnesio, o kol kas nėra aišku, ar Sakartvelo valdantieji tolimesnes diskusijas dėl šio įstatymo atidės iki rugsėjo.
Prezidentė vetavo Sakartvelo piliečių prieštaringai vertinamą įstatymą
Sakartvelo prezidentė S. Zurabišvili šeštadienį paskelbė simbolinį veto „užsienio agentų“ įstatymui, sukėlusiam precedento neturinčius protestus ir perspėjimus iš Vakarų, kad ši priemonė pakenks europietiškiems Tbilisio siekiams.
„Šiandien aš skelbiu veto… įstatymui, kuris iš esmės yra rusiškas ir prieštarauja mūsų konstitucijai“, – sakė ji televizijos pranešime, kalbėdama apie įstatymo projektą, kurį kritikai apibūdina kaip panašų į Rusijos įstatymus, naudojamus nutildyti tuos, kurie nepritaria valdžiai[3].
S. Zourabichvili griežtai kritikavo valdančiąją partiją „Gruzijos svajonė“ už tai, kad ji pateikė šį įstatymo projektą, kuris laikomas kliūtimi šalies siekiui įstoti į ES.
„Tai nepriimtina, nes atspindi Sakartvelo požiūrį į pilietinę visuomenę, žiniasklaidą ir Europos Komisijos rekomendacijas, kurios neatitinka mūsų deklaruojamos politikos siekti europinės integracijos“, – sakė S. Zourabichvili.
Sakartvelo prezidentė taip pat teigė, kad kol kas sunku pasakyti, ar įstatymo projektas buvo tik valdančiosios partijos iniciatyva, ar prie jo priėmimo prisidėjo ir Maskva, tačiau ji pabrėžė, kad Kremliui nepatinka Sakartvelo provakarietiški siekiai.
„Akivaizdu, kad Maskva ne itin palankiai vertina šį spartėjantį Sakartvelo artėjimą prie Europos Sąjungos“, – sakė ji, pabrėždama, kad pagal šalies konstituciją jos pareiga yra padaryti viską, kad paremtų Sakartvelo europinę integraciją.
Vakarai ragina Sakartvelo valdžią atsisakyti prieštaringo įstatymo
Vakarai pastaruoju metu su nerimu stebi įvykius Sakartvele. Sekmadienį Vokietija ir Prancūzija net išplatino bendrą pareiškimą, kuriame jos apgailestauja dėl Sakartvelo valdžios ir valdančiosios partijos sprendimo nukrypti nuo europietiško kurso.
Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime teigiama, kad abi valstybės visada pasisakė už Sakartvelo eurointegraciją ir aktyviai rėmė 2023 m. gruodį Europos Tarybos priimtą sprendimą suteikti jai šalies kandidatės statusą. Dokumente teigiama, kad kontraversišką įstatymą palaiminusi Sakartvelo vyriausybė ir valdančioji partija veikia prieš Europos vertybes ir prieš Sakartvelo žmonių siekius.
„Sakartvelo europietiškas kelias buvo suplanuotas, bet pats Sakartvelas sprendžia kaip greitai ir kokia kryptimi bus žengiama“, – rašoma dokumente.
Tikėdamasi reikšmingesnės Vakarų pagalbos, Sakartvelo prezidentė S. Zurabišvili anksčiau pati parašė laišką Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, ragindama jį kuo greičiau atvykti į Tbilisį. S. Zurabišvili pažymėjo, kad laukia Prancūzijos prezidento gegužės 26-ąją, Sakartvelo nepriklausomybės dieną. Anksčiau, anot jos, buvo tariamasi dėl E. Macrono vizito į Sakartvelą rugsėjo mėnesį, prieš šalies parlamento rinkimus.
NATO, JAV ir ES ir įvairios tarptautinės organizacijos taip pat ragino Sakartvelo valdžią atšaukti įstatymą, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis antradienį pareiškė, kad jei kartvelai „nori prisijungti prie ES, jie turi laikytis pagrindinių teisinės valstybės ir demokratijos principų“.
Sakartvelo valdančiųjų stumiamas įstatymas: nukopijuotas nuo Rusijos ar nuo Vakarų?
„Užsienio agentų“ įstatymo projektu Sakartvele neva siekiama apriboti galimai žalingą užsienio įtaką pilietinei visuomenei.
Teisės aktu siekiama apriboti užsienio įtaką nevyriausybinėms organizacijoms, o pagal jį nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos kanalai, daugiau nei 20 proc. savo finansavimo gaunantys iš užsienio, privalėtų užsiregistruoti kaip organizacijos, „veikiančios užsienio valstybės interesais“, jų buhalterinė apskaita turėtų būti kasmet tikrinama.
Rusijoje taip pat galioja analogiškas įstatymas, kuris yra nukreiptas į žmones, už savo darbą gaunančius finansavimą iš užsienio. Būtent todėl jie vadinami „užsienio agentais“. Įstatymas skirtas apsunkinti gyvenimą vyriausybės oponentams; sovietiniais laikais „užsienio agentais“ buvo vadinami valstybės išdavikai ir priešai.
Kita vertus, pati Sakartvelo Vyriausybė teigia, kad naujasis įstatymas yra panašus į dalies Vakarų šalių skaidrumo teisės aktus, pavyzdžiui, Užsienio agentų registracijos įstatymą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir panašias direktyvas, kurias planuojama priimti Prancūzijoje ir kitose Bendrijos šalyse[4].
