JAV įstatymų leidėjas pabrėžia, kad nusigręžti nuo Ukrainos būtų klaida
JAV senatorius, respublikonas Lindsay Grahamas prakalbo apie tai, kad Rusijos agresiją būtina sustabdyti Ukrainoje ir neleisti Vladimirui Putinui įgyvendinti savų imperialistinių užgaidų kitose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse.
Tai, pasak Pietų Karolinos atstovo, savo agresyvių planų atsisakyti gali priversti ir kitus JAV priešus, pavyzdžiui, komunistinę Kiniją arba branduolinių ambicijų slėpti nebeketinantį Iraną.
L. Grahamo teigimu, tie, kurie mano, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra Europos problema arba tik teritorinis ginčas, labai klysta. Ilgą patirtį politikoje sukaupusio JAV įstatymų leidėjo nuomone, karas Ukrainoje yra V. Putino pastangų pertvarkyti Europą ir atkurti Rusijos imperiją, atvaizdas.
Pietų Karolinos senatorius pažymi ir tai, kad pats Rusijos vadovas yra užsiminęs, kad sustoti ties Ukraina neplanuoja ir planuoja sieki žengti į kitas Europos šalis, pavyzdžiui, Moldovą, Sakartvelą, o vėliau, galimai, ir į Baltijos šalis ar Lenkiją[1].
Senatoriaus iš Pietų Karolinos manymu, tie, kurie siūlo Jungtinėms Valstijoms nutraukti paramą Ukrainai ir sutelkti dėmesį į Kinijos keliamą grėsmę, labai klysta.
„Akivaizdu, kad jei parama bus nutraukta ir Rusija laimės, laimės Kinija. Neseniai įvykęs Prezidento Xi Jinpingo vizitas į Maskvą pabrėžė būtent tai, taip pat jų partnerystės svarbą ir didesnę Kinijos ir Rusijos aljanso tikimybę“, – sako senatorius, akcentuodamas, kad Kinijos lyderis tokiu atveju galėtų manyti, kad Ukrainos pralaimėjimas yra didžiulis smūgis Amerikos gebėjimui išlaikyti savo globalią galią.
L. Grahamo manymu, egzistuoja ir dar viena grėsmė, kuri neapsiriboja tik Europa ir Ramiojo vandenyno regionu. Tai yra Iranas, siekiantis turėti branduolinį ginklą, aktyviai sodrinantis uraną, įsiveliantis į diplomatinius konfliktus Artimųjų Rytų regione. Jei tik Rusija pralaimėtų, Iranas netektų vieno iš pagrindinių partnerių, o tai būtų smūgis šiam režimui.
„Kai agresija kėsinasi į mūsų gyvybiškai svarbius nacionalinius interesus, privalome į ją ryžtingai reaguoti. Pataikavimas brutaliai agresijai skatina dar brutalesnę agresiją. Štai kodėl būtina toliau remti Ukrainą, teikiant pažangius bepiločius lėktuvus, naikintuvus ir tolimojo nuotolio artileriją“, – sako L. Grahamas.
Tokie L. Grahamo komentarai pasirodė po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po viešnagės Pekine užsiminė apie europinę nepriklausomybę nuo JAV ir tai, kad Taivano gynyba nėra prioritetas Europai. Tokia pozicija pasipiktinę dalis JAV respublikonų net suskubo pareikšti, kad jei E. Macrono nuomonė atspindi bendrą Europos poziciją, JAV turėtų sustabdyti savo paramą Ukrainai.
Ukraina kontrpuolimui telkia šimtatūkstantinę armiją, tačiau abi kariaujančios pusės skaičiuoja dar daugiau aukų
Pasaulio žiniasklaida neseniai atskleidė Pentagono aukščiausio įslaptinimo lygiu pažymėtus dokumentus, kuriuose JAV žvalgybos nutekinta informacija rodo, kad Ukrainos karo mūšių lauke žuvo dvigubai daugiau Rusijos karių nei Ukrainos karių. Jei šie duomenys, kurie dar nėra oficialiai patvirtinti, iš tiesų yra tikslūs, kare iš viso jau žuvo arba buvo sužeista 354 000 Rusijos ir Ukrainos karių[2].
Dokumentuose remiamasi JAV gynybos žvalgybos agentūra, kuri apskaičiavo, kad tikrasis Ukrainos ir Rusijos kare žuvusiųjų karių skaičius yra maždaug 10 kartų didesnis nei Maskvos ar net paties Kijevo skelbiami vieši duomenys. Pavyzdžiui, skelbiama, kad rusų pusėje buvo sužeista nuo 154 000 iki 180 000 karių, o žuvo – nuo 35 500 iki 43 000.
Ukrainiečių pusėje sužeistųjų skaičius balansuoja nuo 109 000 iki 113 500, o žuvusiųjų skaičius gali būti nuo maždaug 15 500 iki 17 500.
Dokumentai atskleidžia ir tai, kad kai kuriose teritorijose Rusija turi akivaizdžia kiekybę persvarą, o tai gali atsispindėti ir mūšių eigoje. Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigia, kad jo pajėgos kontroliuoja jau net apie 80 proc. su žeme beveik sulyginto Bachmuto miesto, tačiau Ukrainos kariuomenė tai neigia ir tikina, kad kol kas rusams pavyko užimti tik apie 20 proc. miesto[3].
Tokių abiejų kariaujančių pusių teiginių nepriklausomai patvirtinti šiuo metu nėra įmanoma, tačiau analitikai teigia, jog yra visiškai tikri, kad Ukraina jau yra pasirengusi ilgai lauktam pavasario kontrpuolimui. Gynybos ir saugumo analitikas Michaelas Clarke’as teigia, kad Kijevas planuojamam puolimui rengia maždaug 16 naujų brigadų, o tai yra maždaug 90-100 tūkst. karių.
Eksperto teigimu, šis kontrpuolimas yra gyvybiškai svarbus ir tiesiog privalo būti sėkmingas, nes Ukrainai tai gali būti vienintelis šansas. M. Carkas teigia, kad jei puolimas baigsis dar viena aklaviete, Vakaruose vis labiau bus pradedamas jausti karo nuovargis, o situacija bus imta traktuoti kaip esanti be išeities.
„Tai niekam neduos jokios naudos. Taigi tam tikra prasme ukrainiečiai turi tik vieną šansą. Jie turi viską padaryti teisingai“, – sako karo analitikas.
Galvos nukirtimas ukrainiečių belaisviui prilygintas „Islamo valstybės“ elgesiui
Tuo tarpu Rusija pasaulį ir Ukrainą toliau šiurpina savo žiaurumu. Prieš kelias dienas interneto platybėse išplito vaizdo įrašas, kuriama matyti, kaip Rusijos kariai nupjauna galvą gyvam ukrainiečių belaisviui. Tokį žiaurumą Ukraina jau palygino su veiksmais, kurių imdavosi stebėtinu brutalumu garsėjusi „Islamo valstybė“.
„Niekas pasaulyje negali nekreipti dėmesio į tai, kaip lengvai šie žvėrys žudo. Už viską bus taikoma teisinė atsakomybė. Būtina nugalėti terorą“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis[4].
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad absurdiška, jog Rusija, kuri, pasak jo, yra blogesnė už ISIS, tuo pat metu pirmininkauja Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai.
„Rusijos teroristai turi būti išvaryti iš Ukrainos ir JT, ir atsakyti už savo nusikaltimus“, – reikalauja D. Kuleba.
Į brutalų vaizdo įrašą ir kaltinimus sureagavo ir pats Kremlius, kurio atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žiniasklaidai sakė, kad pirmiausia būtina įsitikinti, kad vaizdo įrašas nėra klastotė.
„Pirmiausia, atsižvelgiant į klastočių pasaulį, kuriame gyvename, reikia patikrinti šios filmuotos medžiagos tikrumą. Tada, tai jau galėtų būti pretekstas patikrinti, ar tai tiesa, ar tai įvyko, o jei įvyko, kur ir kas tai padarė“, – sakė D. Peskovas[5].
Tačiau su J. Prigožino privačių samdinių grupuote siejamas „Telegram“ kanalas patalpino įrašą, kuriame teigiama, kad Rusijos karių galimai įvykdyta egzekucija anaiptol nebus paskutinė. Šiame kanale taip pat teigta, kad būti apkaltintam žiauriu elgesiu karo metu yra tas pats, kas būti nubaustam už greičio viršijimą per automobilių lenktynes.
Tuo tarpu JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje atstovai pareiškė, kad juos pribloškė socialinėje žiniasklaidoje paskelbti vaizdiniai. Jie teigia, kad tai nėra pavieniai incidentai ir pabrėžia, kad situacija turi būti ištirta, o karo nusikaltėliai – patraukti atsakomybėn.
Europos Komisijos atstovė spaudai Nabila Massrali teigia, kad jei vaizdo įrašas pasirodys esantis tikras, tai taps dar vienu nežmoniškos Rusijos agresijos įrodymu. EK atstovė taip pat primena, kad karo belaisvių žudymas yra labai rimtas Ženevos konvencijos pažeidimas.
