Rusija prabilo apie galimas derybas, JAV tokių galimybių nemato
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas netikėtai prakalbo, jog Rusija yra pasirengusi deryboms su JAV. Tai jis pareiškė po to, kai viešai kaltino tiek JAV, tiek ir NATO tiesiogiai dalyvaujant kare Ukrainoje.
Rusijos aukščiausias diplomatijos pareigūnas taip pat teigė, kad būtent JAV Ukrainą pavertė nuolatine egzistencine grėsme Maskvai.
Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas nei į kaltinimus, nei į galimų derybų temą reaguoti neskubėjo ir pareiškė, kad su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu kalbėsis nebent apie konflikto Ukrainoje užbaigimą.
Rusija kaltina Vakarus įsitraukus į karą
Ketvirtadienį per metinę spaudos konferenciją Maskvoje, Rusijos vyriausiasis diplomatas apkaltino JAV ir NATO bandymu didinti įtampą Ukrainos kare, taip pat, kurstant nesutarimus Pietų Kinijos jūroje[1].
Kaltinimai į Vakarų pusę iš S. Lavrovo pusės skriejo ir dėl „mėginimų sužlugdyti visas regionines organizacijas, skirtas dialogui skatinti, pavyzdžiui, ESBO Europoje ir ASEAN Azijoje“.
Palietęs karo Ukrainoje temą, S. Lavrovas gynė Rusijos „specialiąją karinę operaciją“, kurios metu, bepiločių orlaivių ir raketų smūgiais naikinama Ukrainos infrastruktūra. Kijevas ir Vakarai šias atakas vadina karo nusikaltimais, tačiau Rusija tam turi kitą paaiškinimą.
„Mes išjungiame energetikos objektus Ukrainoje, kurie leidžia jums pumpuoti mirtinus ginklus į Ukrainą ir žudyti rusus“, – Vakarams kaltinimus pažėrė S. Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Vakarus kritikuoja ir dėl tiesioginio įsitraukimo į konfliktą Ukrainoje.
„Taigi nesakykite, kad JAV ir NATO nedalyvauja šiame kare, jūs tiesiogiai dalyvaujate. Įskaitant ne tik ginklų tiekimą, bet ir personalo apmokymą. Jūs mokote Ukrainos kariuomenę savo teritorijoje. Kalbos apie tai, kad Vakarai suinteresuoti kokiu nors taikiu sprendimu, mums nedaro įspūdžio”, – sako S. Lavrovas, kalbėdamas apie tarptautines pastangas mokyti Ukrainos karius NATO taktikos tokiose šalyse, kaip JAV ar Vokietija[2].
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad Vakarai yra „viešai paskelbę, kad jie nori ne tik nugalėti Rusiją mūšio lauke“.
„Jie pareiškė, kad Rusija apskritai turėtų būti sunaikinta kaip žaidėja. O kai kurie net rengia specialias konferencijas, kuriose spėlioja, į kiek dalių padalyti Rusiją ir kas kuriai daliai vadovaus“, – kaltinimais švaistosi Rusijos diplomatas.
S. Lavrovas prabilo ir apie derybas
Vis dėlto, S. Lavrovas kiek netikėtai užsiminė apie tai, kad Rusija tebėra atvira deryboms su JAV ir NATO valstybėmis narėmis.
Nors jis pažymėjo, kad yra naivu manyti, jog šiuo metu Rusija dalyvaus branduolinėse derybose su JAV, diplomatinių kelių, pasak S. Lavrovo, dar yra.
„Kol kas negirdime jokių reikšmingų idėjų. Jei bus pasiūlymų iš prezidento Joe Bideno ir kitų jo administracijos narių, mes niekada nevengsime kontaktų“, – teigia Rusijos užsienio reikalų ministras.
JAV prezidentas nemato reikalo kalbėtis su V. Putinu
Tačiau JAV prezidentas J. Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad neplanuoja kalbėtis su Rusijos prezidentu, nebent būtų kalbama apie konflikto Ukrainoje užbaigimą.
„Neturiu planų artimiausiu metu susisiekti su ponu Putinu. Ponas Putinas yra, leiskite man labai atsargiai rinktis žodžius… Esu pasirengęs pasikalbėti su ponu Putinu, jei jis bus suinteresuotas nuspręsti, kad ieško būdų, kaip užbaigti karą. Jis to dar nepadarė“, – sakė J. Bidenas per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu[3].
Žiniasklaidai atsakinėdamas į klausimus drauge su savo kolega iš Prancūzijos, J. Bidenas pasisakė už dialogą su Maskva, tačiau teigė, kad kalbėtųsi su prezidentu V. Putinu, bet tik pasitaręs su NATO sąjungininkais ir tik tuo atveju, jei Rusijos lyderis nurodys, kad siekia baigti karą.
J. Bideno nuomone, iki šiol V. Putinas neparodė jokio susidomėjimo invazijos nutraukimu. Jei situacija pasikeistų, JAV lyderis patikino, kad „mielai susėstų su V. Putinu ir pažiūrėtų, ką jis galvoja“[4].
Abu prezidentai paskutinį kartą kalbėjosi vasario mėnesį, kai Baltieji rūmai įspėjo apie neišvengiamą invaziją į Ukrainą. Rusijai telkiant karius prie Ukrainos sienos, J. Bidenas ir jo vyriausiasis diplomatas, valstybės sekretorius Antony Blinkenas, kalbėjosi su Rusija ir įspėjo apie pasekmes, jei ji užpultų savo kaimynę.
Prancūzija ir toliau žada palaikyti ryšį su Kremliumi
Tokių J. Bideno viešų teiginių klausėsi ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas, kuris siekia didesnio kontakto su Rusija.
E. Macronas patvirtino, kad ir toliau planuoja kalbėtis su Rusijos prezidentu V. Putinu tiek dėl bendros karo situacijos, tiek ir dėl Rusijos okupuotos Zaporožės elektrinės Ukrainoje saugumo[5].
„Aš ir toliau kalbėsiuosi su prezidentu Putinu“, – sakė E. Macronas, ragindamas dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų išvengta eskalacijos ir pasiekta konkrečių rezultatų.
Visos kortos – Ukrainos rankose
Tiek J. Bidenas, tiek ir E. Macronas pabrėžė, kad kalbos apie galimas derybas ir pokalbius nereiškia, jog Vakarai spaus Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apsvarstyti kažkokias nuolaidas Rusijai.
„Mes niekada neraginsime ukrainiečių siekti kompromiso, kuris jiems būtų nepriimtinas. V. Zelenskis parodė tikrą norą siekti taikos, ir mūsų darbas turi būti dirbti kartu su juo“, – sakė E. Macronas.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas yra pareiškęs, kad nedalyvaus taikos derybose su šalimi agresore, kol Rusija visiškai neišves visų savo karių iš Ukrainos ir kol valdžioje bus V. Putinas[6].
Lapkričio mėnesį Ukrainos lyderis kiek sušvelnino savo poziciją teigdamas, kad yra pasirengęs taikos deryboms su Rusija, tačiau turi būti laikomasi Kijevo reikalavimų.
V. Zelenskio reikalavimai apima visų okupuotų Ukrainos žemių grąžinimą, kompensacijas už karo padarytą žalą ir karo nusikaltėlių nubaudimą.
