<h2>Situacija vis smarkiau kaista</h2>
<p>Birželio 18 d. Baltijos šalių transporto institucijos pranešė, kad Lietuva uždraudė geležinkelių transportu gabenti prekes, kurioms taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, į Rusijos tolimųjų vakarų eksklavą Kaliningradą.</p>
<p>Pirmadienį Rusija išreiškė didžiulį pasipiktinimą šiuo sprendimu ir reikalauja Lietuvą nutraukti dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą.</p>
<p>Rusija svaidosi teiginiais, jog toks Lietuvos sprendimas pažeidžia tarptautinės teisės aktus ir susitarimą, kuriuo Lietuvai buvo leista stoti į Europos Sąjungą (ES).</p>
<p>Maskva nevengia ir grasinimų. Teigia, kad jei ES kuo skubiau neįpareigos Lietuvos atšaukti šį sprendimą, Rusija problemą spręs „bet kokiomis priemonėmis, tam, kad užtikrintų nacionalinio saugumo reikalavimus".</p>
<p>Lietuva nenusileidžia ir teigia, kad nėra įvedusi vienašališkų ribojimų, o šią sankcionuotų prekių blokadą numato būtent ES sankcijos. </p>
<p>Pats ES diplomatijos vadovas Josephas Borrellis teigia, kad Lietuva laikosi ES sankcijų blokuodama tam tikrų prekių gabenimą geležinkeliu į Rusijos Kaliningrado eksklavą, o mūsų šaliai metami Rusijos kaltinimai yra gryna propaganda.</p>
<p>Tačiau čia pat jis teigia, kad ES vis dėlto „dukart patikrins“ Briuselio gaires, kad įsitikintų, jog jos „visiškai atitinka bet kokias taisykles“.</p>
<blockquote>
<p>Ar tai reiškia, kad ES arba Lietuvos sprendimas gali būti nelegitimus? Juk pasaulio ekspertai jau dabar kalba apie tai, kad ši situacija primena Antrojo pasaulinio karo pradžią, o dabar, būtent Lietuva ir Kaliningrado blokada gali tapti tuo veiksniu, kuris išprovokuos didesnio masto konfliktą žemyne. </p>
</blockquote>
<h2>Sankcionuotų prekių ribojimas nėra blokada</h2>
<p>Birželio 18 d. įsigaliojo dalinis tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį draudimas. Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo Rusijos Kaliningrado srities geležinkelių pareigūnus, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais[1].</p>
<p>Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas teigia, kad apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą. Jo teigimu, tarp prekių, kurias palies šis sprendimas, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai[2].</p>
<blockquote>
<p>„Laikome tai rimčiausiu teisės į laisvą tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos pažeidimu“, – teigia A. Alichanovas.</p>
</blockquote>
<p>Po žinios apie kai kurių prekių į Kaliningradą blokadą, socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose matomi Kaliningrado gyventojai, siaubiantys prekybos centrus ir masiškai perkantys įvairiausius produktus: nuo maisto, iki statybinių prekių.</p>
<p>Šių vaizdų įrašų kilmės patvirtinti neįmanoma, tačiau panika, kilusi dėl Lietuvos ir ES sprendimo, gali būti perdėta. Viešojoje erdvėje kalbant šia tema naudojamas žodis „blokada", tačiau tai nėra terminas, visiškai atitinkantis situaciją.</p>
<p>Blokada yra veiksmai, kuriais siekiama izoliuoti valstybės teritoriją ar jos dalį, nutraukiant jos ryšius su išore ir siekiant, kad blokuojama valstybė ar jos dalis paklustų blokados rengėjų reikalavimams[3].</p>
<blockquote>
<p>Blokados atveju nutraukiami blokuojamojo objekto ryšiai su išore, o tarp valstybių nėra karo padėties.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo atveju, Kaliningrado srities ryšiai su išore lieka atviri: regionas gali būti aptarnaujamas tiek per uostus, tiek oru. Primename, kad Kaliningrado sritis įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos ir sausumos sienos su Rusija neturi.</p>
<p>Be to, tarp sankcionuojamų prekių nėra maisto ar kitų žmonėms būtinų produktų. Sankcionuojamos tik pramonės prekės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dayso-7o4du7k6wii-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>ES sankcijų paketas</h2>
<p>Draudimą tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Kaliningrado ir Rusijos numato ne Lietuva savo individualiu sprendimu. Sprendimas įsigaliojo pagal ES ketvirtąjį sankcijų paketą, kuris Rusijai pritaikytas dėl invazijos į Ukrainą[4]. </p>
<blockquote>
<p>Tačiau Rusija greitai pasipiktino šia žinia, dėl to kaltina Lietuvą, ES ragina priversti mūsų šalį pakeisti šį sprendimą, o kitu atveju grasina atitinkamomis pasekmėmis.</p>
</blockquote>
<p>Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o ES.</p>
<blockquote>
<p>„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – teigia G. Landsbergis[5] .</p>
</blockquote>
<p>Pažymėti galima ir tai, kad šis draudimas nėra naujiena: jis buvo žinomas dar nuo kovo vidurio.</p>
<p>Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė teigia, kad sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas.</p>
<blockquote>
<p>„Toliau vyksta keleivių ir ES nesankcionuotų prekių tranzitas. Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė", – teigia L. Laurinaitytė-Grigienė. </p>
</blockquote>
<p>Tačiau pabrėžiama, kad nuo liepos 10 d. toks pat draudimas įsigalios cementui, alkoholiui, nuo rugpjūčio 10 d. – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio 5 d. – rusiškai naftai.</p>
<p>Kaistančią situaciją suvaldyti stengiasi ir ES diplomatijos vadovas J. Borrellis. Pasigirdus kaltinimams iš Rusijos, jis pabrėžė, kad Lietuva nepriėmė jokių savarankišų sprendimų:</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvai metamas kaltinimas, esą ji įgyvendina lietuviškas sankcijas, yra melagingas, gryna propaganda"[6].</p>
</blockquote>
<p>J. Borrellis pabrėžė, kad ES patikrins Briuselio gaires, kad būtų visiškai tikra, kad viskas atitinka taisykles, tačiau Lietuvos klaidų vis dėlto neįžvelgia:</p>
<blockquote>
<p>„Bet Lietuva nėra kalta, ji nevykdo nacionalinių sankcijų, nedaro nieko savavališko, – sakė jis. – Viskas, ką jie daro, yra ankstesnių konsultacijų rezultatas.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mantas-bytautas-uubh5krxzxk-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sukėlė Rusijos pykčio bangą</h2>
<p>Pati Rusija į dalinę Kaliningrado blokadą sureagavo ypač jautriai. Pirmadienį Rusija pareikalavo Lietuvą nutraukti dalies prekių tranzito geležinkeliais į Kaliningrado sritį draudimą[7]. </p>
<blockquote>
<p>Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas suskubo paskelbti, kad draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“. </p>
</blockquote>
<p>Rusijos radijui „Kommersant FM“ D. Peskovas sakė, kad tokie ES ir Lietuvos veiksmai yra laikomi neteisėtais ir gali būti vertinami kaip „blokados elementas“.</p>
<p>Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija skelbia, jog draudimas pažeidžia 2002 metų Rusijos ir ES susitarimą bei pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus:</p>
<blockquote>
<p>„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“[8].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/screen-shot-2022-06-21-at-12-38-05-pm.png" alt="" /></p>
<p>Į Rusijos URM buvo iškviesta ir laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė. Jai išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti apribojimus. Nusileisti nesvarstanti Lietuva pateikė ir savo atsaką.</p>
<p>Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos. </p>
<p>Tačiau pačioje Rusijoje kai kurie politikai pasidavė visiškai psichozei. Rusijos Federacijos Tarybos komisijos dėl Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrejus Klimovas pareiškė, kad ES turi pakeisti sprendimą dėl Kaliningrado blokados arba privalo priversti tai padaryti Lietuvą, kitu atveju, Maskva turės „atrištas rankas“ bet kokiomis priemonėmis išspręsti situaciją.</p>
<blockquote>
<p>„Europos Sąjunga, jei nedelsdama neištaisys įžūlaus Vilniaus išpuolio, pati paneigs visų dokumentų dėl Lietuvos narystės ES teisėtumą ir atriš mums rankas išspręsti Lietuvos sukurtą Kaliningrado tranzito problemą bet kokiomis mūsų pasirinktomis priemonėmis“, – rašė jis „Telegram" kanale[9]. </p>
</blockquote>
<p>A. Klimovas taip pat teigia, kad dėl Lietuvos sprendimo į pavojų patenka visas NATO blokas: </p>
<blockquote>
<p>„Kalbant apie NATO, Lietuva į ją pateko 2004 m., atsižvelgiant į Kaliningrado tranzito problemą. Taigi, neleistinas Vilniaus elgesys dabar kelia pavojų visam šiam kariniam ir politiniam blokui, kuriuo de jure pradedama nepriimtina Rusijos objekto blokada vienos iš jos narių rankomis.“</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu Rusijos Federacijos Tarybos konstitucinių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas teigia, kad Rusija gali atsakyti ir labai griežtais veiksmais:</p>
<blockquote>
<p>„Lietuvos bandymas de facto blokuoti Kaliningrado sritį yra Rusijos suvereniteto šiame regione pažeidimas ir gali būti pagrindas imtis labai griežtų ir visiškai teisėtų veiksmų iš Rusijos pusės.“</p>
</blockquote>
<p>Antradienį situaciją pakomentavo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji teigia, kad ne kas kitas bet Lietuva „elgiasi agresyviai“ ir „net peržengia tarptautinei teisei prieštaraujančio elgesio ribas“, o už tai reikės sumokėti.</p>
<blockquote>
<p>„Tikiuosi, kad Lietuvos atstovai turi kokio nors profesionalizmo likučių vertinant šią situaciją. Jie privalo suvokti pasekmes – o pasekmės, deja, bus“, – grasino M. Zacharova[10].</p>
</blockquote>
<p>Pačioje Rusijoje, žiniasklaidoje situacija yra nušviečiami prieštaringai. Nors pirmadienį globalūs leidiniai mirgėjo antraštėmis apie Rusijos pasipiktinimą dėl Kaliningrado blokados, Rusijos žiniasklaida skelbia, kad situacija yra anekdotinė, o Rusijai sprendimas yra nė motais.</p>
<p>Taip situaciją komentuoja Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas Nikolajus Meževičius:</p>
<blockquote>
<p>„Lietuva tikisi „Čapajevo reakcijos" iš Rusijos, tačiau Maskva gali atsakyti nutraukdama prekybinius ir ekonominius santykius su Vilniumi dėl sprendimo dėl Kaliningrado tranzito. Anekdotas rodo, kad Rusija vis dar yra pagrindinė respublikos prekybos ir ekonomikos partnerė tiek eksporto, tiek importo srityje"[11].</p>
</blockquote>
<p>2021 m. tiesioginis Lietuvos eksportas ir reeksportas į Rusiją sudarė 4,5 mlrd. eurų[12].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-filin-j5pi9q02lbk-unsplash-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reakcijos Lietuvoje ir pasaulyje</h2>
<p>Į susidariusią situaciją dėl Kaliningrado spėjo sureaguoti tiek Lietuvos politikai, ES pareigūnai, Ukraina, Rusija ir įvairūs politikos ekspertai.</p>
<p>Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė antradienį kalbėjo, kad Lietuva nesiekia eskaluoti konflikto.</p>
<blockquote>
<p>„Visos kitos prekės, kurios yra arba nesankcionuotos, arba joms sankcijos dar nėra pradėjusios galioti, visi šie pervežimai ir toliau vyksta, gali jie vykti. Kaip ir keleivių tranzitas, kuris turi specialių susitarimą. Dar daugiau – kai yra teikiama įvairi informacija, kad kažkas kažką neva eskalavo, tai dar kartą pabrėšiu, kad Lietuva įgyvendina ES sankcijas, šis paketas buvo priimtas kovo viduryje“, – teigia I. Šimonytė.<br /><br /></p>
</blockquote>
<p>Premjerė pabrėžė, kad prekėms, kurios yra reikalingos baziniams žmonių poreikiams, sankcijų ES nėra numačiusi[13]. </p>
<p>Tuo tarpu demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis šį Lietuvos žingsnį vadina „nacionaliniu performansu“.</p>
<blockquote>
<p>„Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – sako S. Skvernelis[14].</p>
</blockquote>
<p>Buvęs premjeras teigia, kad opozicija kai kurių klausimų patikslinimo prašys iš premjerės šiandienos Seimo posėdyje.</p>
<p>Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat sureagavo į šią situaciją. Jis tviteryje rašė, kad Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai, o Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save.</p>
<p>Kol politikai dalijasi savo įžvalgomis, nuomones apie susidariusią situaciją pateikia ir ekspertai. VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, profesorius Gintautas Mažeikis aiškina, kad dėl susidariusios situacijos Rusijos atsakas gali būti dvejopas – racionalus arba iracionalus[15].</p>
<blockquote>
<p>„Dėl Kalingrado srities dalinės blokados ir galimo Rusijos atsako Lietuvai. Tai kas dabar vyksta jau yra arti casus belli – formalios priežasties pradėti karą“, – savo feisbuko paskyroje rašo profesorius.</p>
</blockquote>
<p>Profesorius svarsto, kad racionaliuoju atveju Rusija Lietuvai gali daryti ekonominį, teisinį spaudimą, vykdyti ekonominę ir energetinę blokadą, grasinti karu. Tačiau labiau tikėtina, kad ji gali pasirinkti iracionalų kelią ir atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, sutartį dėl Klaipėdos ir Vilniaus. Juolab, kad Rusijos Dūma šią iniciatyvą jau įregistravo.</p>
<p>Tuo tarpu užsienio ekspertai teigia, kad Lietuvos žingsnis, kuriuo siekiama pakenkti Rusijai, uždraudžiant tam tikrų prekių tranzitą rodo, kaip Vakarai kovoja su Maskva ties atviro karo riba. Tai nebūtinai reiškia tiesioginį karinį konfliktą, tačiau Europa atsiduria ties pilka zona[16].</p>
