RSV (respiracinis sincitinis virusas): simptomai, pavojus kūdikiams ir senjorams, apsaugos būdai

Respiracinis sincitinis virusas, trumpiau RSV, daugeliui suaugusiųjų sukelia tik slogą ir kosulį, todėl jį lengva supainioti su paprastu peršalimu. Tačiau kūdikiams ir vyresniems žmonėms šis virusas gali būti pavojingas. Pastaraisiais metais ES patvirtintos kelios naujos apsaugos priemonės, todėl apie RSV kalbama vis dažniau. Šiame straipsnyje – kas yra RSV, kaip atpažinti pavojaus ženklus ir kaip apsisaugoti.

RSV daugumai sukelia peršalimą, bet kūdikiams gali būti pavojingas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad RSV – pasaulyje plačiai paplitęs kvėpavimo takų virusas, sukeliantis lengvus, į peršalimą panašius simptomus. Paprastai užsikrėtę žmonės pasveiksta per savaitę ir jiems gydymo nereikia. Tačiau jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, RSV gali sukelti sunkią ligą ir net mirtį.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skiepijimo portale nurodoma, kad Europoje dėl RSV kasmet hospitalizuojama apie 250 000 jaunesnių nei 5 metų vaikų ir apie 160 000 suaugusiųjų, o kas dvidešimtas vyresnio amžiaus žmogus kasmet užsikrečia RSV. Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) pažymi, kad RSV yra dažniausia apatinių kvėpavimo takų infekcijų – bronchiolito ir pneumonijos – priežastis kūdikiams iki vienerių metų: net apie pusė kūdikių, gydytų ligoninėje dėl sunkių kvėpavimo takų ligų, sirgo RSV infekcija.

Dažniausi simptomai – kosulys, sloga ir karščiavimas

NVSC duomenimis, dažniausi RSV simptomai yra kosulys, čiaudulys, karščiavimas, sloga ir švokštimas. Suaugusiesiems gali skaudėti gerklę ir galvą, užgulti nosį, jaustis nuovargis. Kūdikiams RSV gali pasireikšti dirglumu, sumažėjusiu apetitu, pakitusiu kvėpavimu ir apnėja – laikinai sustojančiu kvėpavimu, ypač miegant. Jaunesniems nei 5 metų vaikams virusas gali sukelti pagreitėjusį kvėpavimą, sunkumą ryti.

Sunkiausios RSV komplikacijos – bronchiolitas (smulkiųjų kvėpavimo takų uždegimas) ir pneumonija. Vyresniems žmonėms RSV gali pasunkinti lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ir širdies ligas.

Kūdikiui sunkiai kvėpuojant būtina skubi pagalba

ECDC nurodo, kad kūdikiams ir mažiems vaikams pasireiškus sunkiems RSV infekcijos požymiams būtina skubi medicininė pagalba. Pavojaus ženklai:

• dažnas, negilus kvėpavimas;
• įkvepiant išsiplečiančios šnervės;
• garsus kvėpavimas;
• kvėpavimo pauzės;
• įdubstanti krūtinės ląsta;
• pamėlusios ar papilkėjusios lūpos, burna ar nagai – tai kritiškai sumažėjusio deguonies kiekio kraujyje požymis.

Pastebėję šiuos ženklus, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.

LAGD pateikiamais ES duomenimis, RSV hospitalizacijų dažnis ypač didelis pačių mažiausių kūdikių grupėje: 1–2 mėnesių kūdikiams tenka 71,6 hospitalizacijos 1 000 kūdikių, 3–5 mėnesių – 38,9, o 6–12 mėnesių – 17,6. Draugija taip pat atkreipia dėmesį, kad persirgus sunkia RSV infekcija vaikystėje gali išlikti ilgalaikis švokštimas ar padidėti astmos rizika vėlesniame amžiuje.

RSV plinta oro lašeliniu būdu ir per paviršius

ECDC duomenimis, RSV plinta oro lašeliniu būdu – sergančiajam kalbant, čiaudint ar kosint. Lašeliai nusėda ir ant paviršių, todėl užsikrėsti galima palietus nosį, burną ar akis užterštomis rankomis. Taip dažnai užsikrečia kūdikiai ir maži vaikai, kurie liečia užkrėstus žaislus ar kiša juos į burną. Užsikrėtę žmonės virusą paprastai platina 3–8 dienas, pradėdami dieną ar dvi prieš atsirandant simptomams, o kūdikiai ir nusilpusio imuniteto žmonės – 4 savaites ar ilgiau.

Beveik visi vaikai RSV užsikrečia iki dvejų metų. Didžiausia rizika sunkiai susirgti – neišnešiotiems naujagimiams, jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams, vyresniems nei 65 metų žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, širdies ir plaučių ligomis. LAGD prie didesnės rizikos grupės priskiria ir kūdikius, sergančius bronchopulmonine displazija, įgimtomis širdies, neurologinėmis ar raumenų ligomis, Dauno sindromu.

Lietuvoje RSV sezonas trunka nuo lapkričio iki balandžio

LAGD rekomendacijose nurodoma, kad RSV infekcija paplitusi nuo rudens iki pavasario, o Lietuvoje didžiausias sergamumas būna nuo lapkričio iki balandžio. Tai sutampa su gripo sezonu, todėl žiemą kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai cirkuliuoja kartu.

ES patvirtinti antikūnai kūdikiams ir vakcinos suaugusiesiems

ECDC duomenimis, pastaraisiais metais ES leista naudoti kelių rūšių RSV imunizacijos priemones skirtingoms gyventojų grupėms:

Priemonė	Kam skirta	Kaip apsaugo
Monokloniniai antikūnai	naujagimiams ir kūdikiams per pirmąjį RSV sezoną, rizikos grupės vaikams – iki 24 mėn.	suleidžiami paruošti antikūnai
Vakcina nėščiosioms	nėščiosioms, kad būtų apsaugotas būsimas kūdikis	motinos antikūnai per placentą pereina vaisiui ir saugo naujagimį iki 6 mėn.
Vakcinos vyresniems žmonėms	60 metų ir vyresniems, pagal indikacijas – ir jaunesniems rizikos grupių žmonėms	organizmas pats pasigamina antikūnų

Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skiepijimo informacijos portalą. Kuri priemonė rekomenduojama, nurodo nacionalinės gairės.

LAGD 2025 m. liepos rekomendacijose nėščiąsias siūloma skiepyti nuo 28-os iki 36-os nėštumo savaitės, geriausiai nuo 32-os savaitės; skiepijant rugsėjo–sausio mėnesiais užtikrinama geriausia apsauga per RSV sezono piką. Draugijos duomenimis, vakcina sumažina sunkios RSV ligos riziką kūdikiui iki 3 mėnesių 81,8 proc., iki 6 mėnesių – 69,4 proc. Dažniausios reakcijos po skiepo – skausmas injekcijos vietoje, galvos ir raumenų skausmas, kurie dažniausiai praeina per 2–3 dienas. Tuo metu draugija nurodė, kad vakcina nekompensuojama valstybės biudžeto lėšomis, o sprendimą dėl skiepijimo rekomenduojama priimti kartu su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.

Lengvą RSV infekciją pakanka slaugyti namuose

Specifinio gydymo nuo RSV nėra. ECDC nurodo, kad lengvais atvejais gydymo nereikia, nes žmonės pasveiksta per kelias dienas. Jaunesniems nei šešių mėnesių kūdikiams gali tekti gulėti ligoninėje, kad būtų stebimas kvėpavimas ir deguonies kiekis kraujyje, o sunkiais atvejais taikomos kvėpuoti padedančios priemonės.

Plitimą mažina paprasti įpročiai: dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas, čiaudint užsidengti nosį ir burną, sergant vengti kontakto su kitais žmonėmis – ypač su kūdikiais ir senjorais. Kitų virusinių kvėpavimo takų ligų prevencija aprašyta straipsniuose apie skiepus nuo gripo ir COVID-19.