Nobelio taikos premija 2026 – Navi Pillay: teisėja, kuri padėjo persekioti genocidą

2026 m. Nobelio taikos premija skirta Pietų Afrikos teisininkei Navanethem „Navi“ Pillay. Norvegijos Nobelio komitetas premiją skyrė „už pastangas skatinti taiką ir tarptautinę teisę“. Buvusi JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė ir tarptautinių teismų teisėja, komiteto teigimu, „su išskirtine drąsa ir sąžiningumu“ vedė pasaulį link visapusiškesnės tarptautinės teisinės tvarkos ir padėjo užtikrinti, kad būtų persekiojami karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas. Sprendimas paskelbtas spalio 9 d., o JAV prezidentas Donaldas Trumpas jį griežtai sukritikavo.

Nobelio komitetas: „Taikai reikia teisingumo“

„Skirdamas šių metų Nobelio taikos premiją, Norvegijos Nobelio komitetas nori priminti pasauliui, kad teisės viršenybė – nacionalinė ir tarptautinė – yra sistemos, kurią sukūrėme taikai užtikrinti ir konfliktams spręsti nesmurtiniu būdu, pagrindas. Taikai reikia teisingumo“, – rašoma komiteto pranešime. Komitetas pažymi, kad tarptautinės teisės sistema patiria milžinišką spaudimą, o jos institucijos yra puolamos. Pasak komiteto, pasaulis krypsta į jėgos politiką teisinių sistemų sąskaita.

Pranešime primenama, kad pirmoji Nobelio taikos premija įteikta prieš 125 metus ir jau tada komitetas pabrėžė konfliktų sprendimo tarptautinės teisės priemonėmis svarbą. „Šiandien, kai tie patys teisėjai yra sankcionuojami, o jų institucijos puolamos, mums reikia drąsių, vizijos ir ryžto turinčių žmonių – savybių, kurias Navi Pillay demonstruoja savo darbe teisme“, – teigia komitetas.

Pillay gynė Mandelą ir tapo pirmąja juodaodė Aukštojo Teismo teisėja

JT duomenimis, N. Pillay gimė 1941 m. Durbane, Pietų Afrikoje, ir užaugo apartheido sąlygomis. 1967 m. ji tapo pirmąja moterimi, įsteigusia advokatų kontorą Natalio provincijoje. Ji gynė apartheido priešininkus, tarp jų Nelsoną Mandelą, ir politinių kalinių teises. NobelPrize.org duomenimis, N. Pillay gimė 1941 m. rugsėjo 23 d., o devintajame dešimtmetyje studijavo Harvardo universitete ir 1988 m. įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 1995 m. N. Pillay tapo pirmąja juodaode moterimi, paskirta Pietų Afrikos Aukštojo Teismo teisėja.

1995 m. ji taip pat pradėjo dirbti Tarptautiniame baudžiamajame tribunole Ruandai, įsteigtame persekioti atsakingus už 1994 m. genocidą. Tribunole ji dirbo aštuonerius metus, iš jų ketverius – pirmininke. 1998 m. tribunolas priėmė istorinį sprendimą, kad išžaginimas ir seksualinis smurtas gali būti laikomi genocidu, jei siekiama sunaikinti saugomą grupę. Nobelio komiteto teigimu, N. Pillay įtaka šiam sprendimui buvo reikšminga. Toje pačioje byloje kaltinamajam pirmą kartą pareikšti kaltinimai kurstymu vykdyti genocidą vien dėl propagandos skleidimo.

Nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo iki genocido bylos prieš Mianmarą

2003–2008 m. N. Pillay buvo Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėja, o 2008–2014 m. – JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė. 2021–2025 m. ji vadovavo JT nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai dėl okupuotos Palestinos teritorijos. Šiuo metu ji yra Tarptautinio Teisingumo Teismo ad hoc teisėja byloje, kurią Gambija iškėlė Mianmarui pagal Genocido konvenciją. Nobelio komitetas pabrėžia jos teisinį kruopštumą, asmeninį sąžiningumą ir didelę drąsą, o jos nepriklausomumas, kompetencija ir tvirtumas, pasak komiteto, padarė ją viena labiausiai gerbiamų mūsų laikų tarptautinių teisininkų.

JT generalinis sekretorius António Guterresas N. Pillay pavadino tarptautinės teisės ir žmogaus teisių čempione bei tvirtu, nepriklausomu teisingumo balsu. „Ji parodė, kad teisės jėga turi nugalėti jėgos teisę, o žmogaus teisių gynimas yra patikimiausia apsauga nuo neteisybės“, – sakė A. Guterresas. Pasak jo, premija yra ir pagarbos ženklas visiems, kurie siekia išsaugoti tarptautinę teisę, teisės viršenybę ir žmogaus teises.

Metai	N. Pillay karjeros etapas
1941 m.	gimė Durbane, Pietų Afrikoje
1967 m.	pirmoji moteris, įsteigusi advokatų kontorą Natalio provincijoje
1995 m.	pirmoji juodaodė moteris Pietų Afrikos Aukštojo Teismo teisėja
1995–2003 m.	Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Ruandai teisėja, ketverius metus – pirmininkė
2003–2008 m.	Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėja
2008–2014 m.	JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė
2021–2025 m.	JT tyrimo komisijos dėl okupuotos Palestinos teritorijos pirmininkė

Šaltiniai: Jungtinės Tautos, NobelPrize.org.

Komitetas pabrėžia ir platesnį kontekstą. „Egzistencinių iššūkių metu, kai pasaulyje daugiau karų ir konfliktų nei per ilgą laiką, tarptautinė teisė nebėra tik taikos ir saugumo priedas. Ji yra absoliuti būtinybė“, – rašoma pranešime. „Kai jėga nugali teisę, ji griauna stabilumą, pasitikėjimą ir taikų sambūvį“, – teigia komitetas. Jo nuomone, tarptautinė teisinė sistema, kurioje karo nusikaltėliai atsako už savo veiksmus, o smurto aukos sulaukia teisingumo, yra būtina taikaus pasaulio sąlyga. Komitetas taip pat pažymėjo, kad N. Pillay laikė atsakingomis valstybes ir jų vadovus bei suteikė vilties smurto ir konfliktų aukoms. Pasak komiteto, visose pareigose ji pabrėžė asmenų ir valstybių atsakomybę laikytis teisės viršenybės ir padėjo apibrėžti atitinkamas normas bei teisės principus.

Trumpas: „Neištrinama dėmė Norvegijai“

Vašingtono reakcija buvo greita. Kaip rašo „The Nation“, remdamasis „The Denver Gazette“, D. Trumpas Norvegijos komiteto sprendimą pavadino „neištrinama dėme Norvegijai“ ir pareiškė, kad Nobelio taikos premiją „visam laikui diskreditavo saujelė radikalių ideologų, kurie yra prieš demokratiją ir iš tikrųjų yra civilizacijos priešai“. Pasak to paties leidinio, apie N. Pillay D. Trumpas sakė „niekada negirdėjęs“ ir pavadino ją „paslaptingu žmogumi“.

Nobelio komitetas pranešime pabrėžė, kad tarptautinės teisės sistema niekada nebuvo tobula: didžiausios galios dažnai išvengdavo atsakomybės, o bylų rezultatai priklausydavo nuo to, kas yra nusikaltėlis, o kas – auka. Vis dėlto, komiteto teigimu, vis daugiau konfliktų sprendžiama diplomatija, sutartimis ir teisinėmis priemonėmis, o ne grasinimais, smurtu ir karu. „Navi Pillay yra viena didžiųjų mūsų laikų tarptautinės teisės principų gynėjų“, – rašė komitetas.