Asbestinis šiferis Lietuvoje uždraustas prieš daugiau kaip 20 metų, tačiau senų stogų šalinimas tebėra aktualus
Lietuvos kaimuose ir mažesniuose miesteliuose pilki, samanomis apaugę šiferiniai stogai tebėra įprasta kraštovaizdžio dalis. Vienur jie dengia gyvenamuosius namus, kitur – tvartus, garažus, daržines ir seniai nenaudojamus ūkinius pastatus. Nors asbestą ir jo turinčius gaminius Lietuvoje naudoti uždrausta nuo 2005 m. sausio 1 d., draudimas nepanaikino iki tol sumontuotų statybinių medžiagų. Jos liko pastatuose, o dabar, senstant konstrukcijoms ir keičiant stogus, tampa pavojingosiomis atliekomis.
2026 m. ši problema įgauna papildomą aktualumą. Dalis savivaldybių organizuoja nemokamą asbestinio šiferio surinkimą arba finansuoja jo šalinimą sąvartynuose. Tačiau valstybės parama pačiai naujai stogo dangai įsigyti nebėra tokia, kokia buvo ankstesniu Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu. Gyventojas gali gauti pagalbą atsikratyti pavojingų atliekų, tačiau už naują stogą ir jo įrengimą dažniausiai turi mokėti pats.
Asbestinio šiferio problema todėl apima tris skirtingus klausimus: pastato savininko finansines galimybes, darbuotojų ir aplinkinių žmonių sveikatą bei teisėtą pavojingųjų atliekų tvarkymą. Net ir tinkamai įrengus naują stogą problema neišsprendžiama, jeigu senos dangos lakštai lieka gulėti kieme, naudojami ūkiniams statiniams arba išvežami kartu su įprastomis statybinėmis atliekomis.
Asbesto pavojus sveikatai padidėja ardant seną stogą, laužant lakštus ir keliant dulkes
Asbestas yra natūralių pluoštinių mineralų grupė, praeityje plačiai naudota dėl atsparumo karščiui, mechaninio tvirtumo ir gerų izoliacinių savybių. Asbestcementis ilgą laiką buvo patraukli stogų dengimo medžiaga: palyginti nebrangi, ilgaamžė ir atspari aplinkos poveikiui. Problema slypi mikroskopinėse mineralinėse skaidulose, kurios, patekusios į orą ir įkvėptos, gali nusėsti kvėpavimo sistemoje.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad visos asbesto rūšys yra kancerogeninės. Asbesto poveikis siejamas su plaučių, gerklų ir kiaušidžių vėžiu, mezotelioma bei asbestoze – lėtine plaučių liga, kuriai būdingas plaučių audinio randėjimas. Šios ligos gali pasireikšti praėjus daugeliui metų po kontakto su asbestu, todėl žmogus, keisdamas seną stogą ir nepatirdamas jokių tiesioginių simptomų, negali spręsti, kad pavojingo poveikio nebuvo.
Svarbu atskirti nepažeistą asbestcementinį lakštą nuo jo ardymo metu atsirandančių dulkių. Kol asbesto skaidulos tvirtai surištos cemente, jų patekimo į aplinką rizika gerokai mažesnė. Tačiau pjaunant, gręžiant, laužant, šveičiant arba mėtant seną šiferį, pavojingų skaidulų gali pasklisti daugiau. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras būtent dėl to ragina keičiant asbestcementinę stogo dangą laikytis specialių saugos reikalavimų. Vien senos dangos buvimas ant stogo savaime nereiškia, kad ją būtina nedelsiant nuplėšti, tačiau jos šalinimas turi būti suplanuotas taip, kad nesukurtų papildomos rizikos žmonėms.
Nuo 2026 m. spalio 1 d. asbesto turinčias konstrukcijas ardantiems rangovams reikės specialaus leidimo
2026 m. Lietuvoje priimti nauji darbuotojų apsaugos nuo asbesto pakeitimai. Birželio 2 d. Seimas priėmė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei Statybos įstatymo pataisas, kuriomis įvedamas specialus leidimas vykdyti statybos darbus veikiant asbestui. Naujoji tvarka įsigalios 2026 m. spalio 1 d.
Pagal ją darbdavys, kurio darbuotojai vykdo statybos darbus, susijusius su asbesto turinčių konstrukcijų ardymu, pertvarkymu arba asbesto šalinimu, turės turėti galiojantį Lietuvoje arba kitoje ES ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą atitinkamą leidimą. Leidimų išdavimo ir priežiūros tvarką reglamentuoja 2026 m. rugpjūčio 11 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-480. Rugsėjo 7 d. Valstybinė darbo inspekcija patvirtino prašymų ir pranešimų formas. Numatyta pereinamoji išimtis statybos darbams, pradėtiems iki 2026 m. rugsėjo 30 d.
Gyventojui, planuojančiam keisti asbestinį stogą, tai reiškia, kad renkantis rangovą reikės vertinti ne vien darbų kainą ir garantiją. Svarbu išsiaiškinti, ar įmonė turi teisę atlikti būtent tokio pobūdžio darbus, kaip bus apsaugoti darbuotojai ir aplinkiniai, kas organizuos pavojingųjų atliekų surinkimą bei kur jos bus pristatytos. Naujas leidimų režimas skirtas darbdaviams ir rangovams, todėl jo nereikia pristatyti kaip kiekvienam privataus namo savininkui išduodamo asmeninio leidimo. Vis dėlto savininko sprendimas samdyti pigiausią, reikiamų sąlygų neatitinkantį rangovą gali sukurti riziką ne tik darbus atliekantiems žmonėms, bet ir visai aplinkinei teritorijai.
Asbestinis šiferis priskiriamas pavojingosioms atliekoms, todėl jo negalima naudoti keliams ar statybiniam užpildui
Nuėmus seną stogo dangą, jos teisinis statusas pasikeičia – ji tampa statybine atlieka, kuriai taikomi specialūs pavojingųjų atliekų tvarkymo reikalavimai. Asbesto turinčios statybinės medžiagos atliekų klasifikavimo sistemoje žymimos kodu 17 06 05*. Žvaigždutė reiškia, kad atliekos priskiriamos pavojingosioms.
Lietuvoje galiojančios Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad tokios atliekos turi būti surenkamos atskirai nuo kitų statybinių atliekų ir šalinamos laikantis specialių sąvartynų eksploatavimo reikalavimų. Aplinkos ministerija aiškiai nurodo, kad asbesto turinčių statybinių atliekų perdirbimas Lietuvoje nėra leidžiamas. Dėl to senas asbestinis šiferis negali būti smulkinamas ir naudojamas kaip pigus keliuko pagrindas, kiemo užpildas ar kita antrinė statybinė medžiaga.
Aplinkos apsaugos departamentas draudžia asbestinį šiferį mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, palikti šalia jų, deginti ar naudoti pakartotinai. Jo negalima tiesiog nugabenti į mišką, užkasti sklype arba uždengti žemės sluoksniu tikintis, kad taip problema bus išspręsta. Tokiais atvejais pavojinga medžiaga paprasčiausiai perkeliama į kitą vietą, o vėliau gali kelti pavojų kasant gruntą, remontuojant kelią ar kitaip ardant atliekų sluoksnį.
Nuimtas šiferis turi būti surenkamas atskirai, tinkamai supakuojamas ir perduodamas teisėtam atliekų tvarkytojui
Asbestinio šiferio atliekų tvarkymo taisyklės prasideda nuo paprasto principo – kuo mažiau pažeisti medžiagą ir neleisti jos skaiduloms patekti į orą. Aplinkos apsaugos departamentas rekomenduoja atliekas sudrėkinti ir sandariai supakuoti. Nepažeisti lakštai gali būti kraunami ant padėklų bei apvyniojami plastikine plėvele, o smulkios, jau susidariusios nuolaužos turi būti sudėtos į tinkamą sandarią tarą. Šios rekomendacijos nėra raginimas gyventojams savarankiškai ardyti pavojingas konstrukcijas – gerokai saugiau tokius darbus patikėti reikalavimus atitinkančiai įmonei.
Svarbu ir laikymo laikas. Statybinių atliekų tvarkymo reikalavimuose numatyta, kad statybvietėje asbesto turinčios atliekos gali būti laikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir ne ilgiau nei iki statybos darbų pabaigos. Todėl įprasta praktika nuimtą šiferį sukrauti už ūkinio pastato ir palikti neribotam laikui neatitinka nustatytos atliekų tvarkymo tvarkos.
Gyventojui taip pat verta išsaugoti atliekų perdavimo dokumentus. Jie gali būti reikalingi norint pagrįsti, kad senoji danga išvežta teisėtai, arba jeigu vėliau kyla ginčas su rangovu dėl darbų apimties. Jei rangovas siūlo šiferį „sutvarkyti pats“, užsakovas turėtų iš anksto susitarti, koks atliekų tvarkytojas jas priims ir kokį perdavimo patvirtinimą bus galima gauti. Teisėtų atliekų tvarkymo įmonių ir vietų informaciją galima tikrinti GPAIS sistemoje.
Kauno, Klaipėdos ir Akmenės gyventojai 2026 metais gali pasinaudoti skirtingomis nemokamo šiferio surinkimo galimybėmis
Savivaldybėse asbesto atliekų tvarkymo sąlygos skiriasi, todėl negalima nurodyti vienos visai Lietuvai galiojančios nemokamo šiferio išvežimo tvarkos. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybė 2026 m. gegužę paskelbė, kad gyventojai gali kreiptis į seniūniją, gauti pažymą ir patys pristatyti atliekas į Lapių regioninį sąvartyną. Pateikus pažymą, šalinimo mokestis netaikomas. Gyventojai, neturintys galimybės atliekų nuvežti, gali naudotis nemokama „Kauno švaros“ surinkimo paslauga. Savivaldybės gruodį paskelbtame pranešime nurodyta, kad šios išvežimo paslaugos sutartis galioja iki 2026 m. spalio 9 d., o šalinimo Lapių sąvartyne sutartis – iki 2028 m. spalio 27 d.
Klaipėdos miesto savivaldybė 2026 m. taip pat atnaujino nemokamą asbestinio šiferio surinkimą iš namų ūkių. Individualių namų savininkai gali kreiptis į savivaldybę, nurodyti atliekų kiekį ir susitarti dėl jų paėmimo. Prieš atvykstant vežėjui šiferis turi būti tinkamai paruoštas transportuoti. Klaipėdos savivaldybės duomenimis, 2025 m. iš miesto gyventojų nemokamai sutvarkyta 55,76 tonos asbesto atliekų.
Akmenės rajone pasirinktas periodinio surinkimo modelis. Savivaldybė 2026 m. gegužę paskelbė organizuojanti asbestinio šiferio surinkimą apvažiavimo būdu. Numatyta papildoma registracija nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. Gyventojams nurodyta atliekas sukrauti ant padėklų, tinkamai uždengti ir padėti taip, kad jas galėtų pasiekti surinkimo technika. Šie pavyzdžiai rodo, kad nemokamo šiferio tvarkymo galimybė egzistuoja, tačiau jos terminai, finansavimo šaltiniai ir praktinės sąlygos priklauso nuo konkrečios savivaldybės.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima ribotą šiferio kiekį, todėl viso stogo ten nuvežti gali nepavykti
Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad asbestinį šiferį galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jeigu konkreti aikštelė tokias atliekas priima. Tačiau nemokamai priimamas kiekis ir kitos sąlygos skiriasi. Kai kur taikomi apribojimai vienam asmeniui per metus, kitur gali būti reikalaujama išankstinės registracijos arba specialaus atliekų supakavimo.
Pavyzdžiui, Kauno mieste skelbiama, kad gyventojas į didelių gabaritų ir pavojingųjų atliekų surinkimo aikštelę nemokamai gali pristatyti iki 10 šiferio lakštų arba ne daugiau kaip 100 kg asbesto atliekų. Jeigu keičiamas visas gyvenamojo namo stogas, toks kiekis dažniausiai bus gerokai didesnis. Tada reikia naudotis atskira savivaldybės surinkimo programa arba atliekas pristatyti į sąvartyną pagal nustatytą tvarką.
Todėl prieš pradedant stogo keitimo darbus verta susisiekti su savivaldybe arba regioniniu atliekų tvarkymo centru ir išsiaiškinti, kiek atliekų bus galima perduoti, kaip jos turi būti supakuotos ir ar galima užsakyti išvežimą iš namų valdos. Jeigu šis klausimas paliekamas paskutinei dienai, gyventojas gali likti su nauju stogu ir keliomis tonomis senos pavojingos dangos kieme.
Nacionalinė parama asbestiniams stogams keisti pasibaigė, nors atliekoms surinkti savivaldybėse skiriamas atskiras finansavimas
Vienas svarbiausių skirtumų, kurį turi suprasti stogo keitimą planuojantis žmogus, yra parama naujai dangai ir parama senai dangai sutvarkyti. Iki 2025 m. viešojoje erdvėje dažnai buvo minima Nacionalinės mokėjimo agentūros administruota kaimo gyvenamųjų namų asbestinių stogų keitimo programa. Tačiau Žemės ūkio ministerija 2025 m. vasario 14 d. oficialiai paskelbė, kad ši parama nebeteikiama.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę buvo pakeisti 7 780 kaimo gyvenamųjų namų stogų ir panaudota 11,5 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija nurodė, kad 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane atskiros paramos asbestinių stogų keitimui nenumatyta. Todėl seni internetiniai straipsniai apie galimybę gauti ankstesnę NMA paramą 2026 m. neturėtų būti laikomi aktualia informacija apie veikiančią programą.
Kita vertus, Aplinkos projektų valdymo agentūra 2024 m. buvo paskelbusi 200 tūkst. eurų vertės kvietimą savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo centrams dėl namų ūkiuose susidariusių asbestinio šiferio atliekų tvarkymo. Finansavimas buvo skirtas surinkimui, transportavimui ir šalinimui, o paraiškas teikė savivaldybės arba atliekų tvarkymo centrai, ne pavieniai gyventojai. Šis istorinis kvietimas nėra įrodymas, kad 2026 m. veikia toks pat naujas nacionalinis kvietimas. Tačiau jis paaiškina, kodėl savivaldybių siūlomos nemokamo šiferio surinkimo paslaugos ir parama pačiam stogo keitimui yra du skirtingi finansavimo mechanizmai.
Seną šiferinį stogą keičiantiems gyventojams svarbiausia iš anksto susitarti dėl saugaus atliekų pašalinimo
Asbestinio šiferio problema Lietuvoje neišnyks vien todėl, kad senų stogų kasmet mažėja. Dalis pastatų nenaudojami, kitų savininkai neturi pakankamai lėšų renovacijai, o kai kurie gyventojai seną dangą keičia tik atsiradus nuotėkiui ar kitam rimtesniam pažeidimui. Kiekvienas toks atvejis sukuria naują atliekų tvarkymo poreikį.
Teisėtas procesas turėtų prasidėti dar prieš ardymo darbus. Savininkui reikia išsiaiškinti, ar dangoje yra asbesto, pasirinkti reikiamus darbuotojų apsaugos reikalavimus atitinkantį rangovą, nustatyti būsimo atliekų kiekio priėmimo galimybes ir sutartyje aiškiai numatyti, kas atsako už jų išvežimą. Jeigu medžiagos sudėtis neaiški, vien pilkos spalvos ar banguotos lakšto formos neužtenka asbestui patvirtinti – yra ir asbesto neturinčių pluoštinio cemento dangų.
Savivaldybių surinkimo programos palengvina finansinę naštą, tačiau jos nepakeičia saugaus darbų organizavimo. Nuimtas šiferis turi patekti pas teisėtą atliekų tvarkytoją, o ne tapti antrą kartą naudojama statybine medžiaga. Būtent tai ir yra pagrindinis senų asbestinių stogų keitimo iššūkis: pakeisti dangą taip, kad išspręsta vieno pastato problema nesukurtų naujos sveikatos ir aplinkosaugos problemos jo kieme ar aplinkiniuose sklypuose.
Šaltiniai:
„Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“. (2026). Statybinės atliekos: asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymas. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atlieku-politika/statybines-atliekos/
„Aplinkos apsaugos departamentas“. (2026). Statybinių atliekų pridavimas: šiferis su asbestu. https://aad.lrv.lt/lt/konsultacijos/atmintines/atliekos/atlieku-pridavimas/statybiniu-atlieku-pridavimas/
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras“. (2022). Asbesto keliamas pavojus sveikatai: ką turime žinoti. https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/asbesto-keliamas-pavojus-sveikatai-ka-turime-zinoti/
