Per šiuos seimo rinkimus bus taikoma nauja vienmandačių tvarka: konservatoriai galės būti išrinkti ir be antrojo turo
Prieš pat rinkimus išlenda yla iš maišo kaip sistemingai šią kadenciją dirbo valdančioji dauguma, kad nepaisant augančio žmonių nepasitenkinimo, valdžia būtų ir toliau išlaikoma vienose rankose.
2022 metais buvo sudaryta parlamentarų darbo grupė, kurioje buvo sprendžiami Rinkimų kodekso pokyčių klausimai prieš pat artėjančius svarbiausius valstybės rinkimus. Tyliai ir ramiai buvo nuspręsta konservatoriams naudinga linkme pakoreguoti iki tol seimo rinkimų įstatyme buvusią formuluotę[1].
Anksčiau kandidatas turėjo gauti daugiau nei 50 proc. balsų, jei dalyvavo bent 40 proc. apygardos rinkėjų. Jei rinkėjų dalyvavimas buvo mažesnis nei 40 proc., kandidatas buvo laikomas laimėtoju tik tada, jei surinko bent 20 proc. visų apygardos rinkėjų balsų.
Naujasis kodeksas pašalino šį 40 proc. aktyvumo reikalavimą, tad dabar kandidatas laimi pirmajame ture, jei surenka daugiausia balsų ir prie balsadėžių ateina ne mažiau nei 1/5 (20 proc.) visų apygardos rinkėjų. Tai reiškia, kad kandidatas gali laimėti net esant mažam rinkėjų aktyvumui. Dėl šio pakeitimo tikimasi, kad daugiau kandidatų galės laimėti pirmajame ture, o tai sumažina antrų turų būtinybę.
Taigi, pagrindinis skirtumas yra tas, kad naujoji sistema leidžia laimėti pirmajame ture be aktyvumo reikalavimo, jei tik kandidatas surenka bent 1/5 apygardos rinkėjų balsų.
Tokiu būdu konservatoriai siekia išvengti antrojo turo, kur įprastai balsuojama prieš juos
„Nemuno aušros“ įkūrėjo Remigijaus Žemaitaičio bendražyge tapusi Agnė Širinskienė rėžė, kad tokia tvarka naudinga tik patiems konservatoriams, žūtbūt siekiantiems išvengti antrojo rinkimų turo ir, kad viskas jų naudai išsispręstų dar pirmojo metu.
Nauji Rinkimų kodekso pokyčiai, pasak parlamentarės, skamba labai paprastai: sumažinta kartelė, kuomet asmuo laikomas išrinktu iš pirmojo turo.
„Daug politologijos žinių nereikia, kad pamatytum, jog tas naudinga sutelktą elektoratą turinčioms partijoms, kurios antruose turuose paprastai susilaukia balsavimo „prieš“, kokia partija ir yra konservatoriai“, – dalinasi A. Širinskienė[2].
Politikė apskritai stebėjosi, kaip teisėkūroje atsirado tokie pokyčiai, apie kuriuos nė nebuvo diskutuota. Anot jos, darbo grupei pradėjus dirbti, buvo iš anksto susitarta, kad norint keisti teisinį reguliavimą, apie tai turi būti išdiskutuota ir tik tada priimamas bendras sprendimas.
Kalbant paprastai, jei tokia tvarka jau būtų galiojusi 2020 metų seimo rinkimų metu, antrojo turo nebūtų prireikę šiems TS-LKD kandidatams: Paulei Kuzmickienei, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.
Rinkimų kartelę iškart būtų peržengusi ir Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
Darbo grupei priklausę politikai neprisimena, kad būtų aptartas rinkėjų aktyvumo reikalavimas
Įdomi situacija: net ir patys konservatoriaus Andriaus Vyšniausko vadovaujamai darbo grupei priklausę parlamentarai keistai neprisimena, kad būtų aptartas tokių pokyčių klausimas, nors A. Vyšniauskas tvirtina, kad tvarka iš esmės pakeista ir nebuvo.
Pasak darbo grupės lyderio, vienintelis skirtumas nuo senesnės tvarkos esą yra tas, kad buvo pašalintas reikalavimas rinkėjų aktyvumui. Nors su vienu A. Vyšniauskas nesutinka – esą apie tai darbo grupėje diskutuojama buvo.
Tačiau trys politikai – R. Tamašunienė, V. Mitalas ir J. Sabatauskas tvirtina tokių diskusijų nei matę, nei savo ausimis girdėję.
Rinkėjai konservatorius jau palaidojo, norėtų matyti LSDP ir R. Žemaitaičio „Nemuno aušrą“
Paskutinė, rugpjūčio pradžioje paskelbta visuomenės apklausa parodė, kad žmonės jau nebesitiki nieko gero iš konservatorių (kurie nepaisant kylančio nepasitikėjimo, vis tiek per stebuklą gavo gana nemenką palaikymą)[3].
Jeigu taip įvyktų, kaip skelbia apklausos rezultatai, tuomet naująją valdančiąją daugumą sudarytų europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vedami socialdemokratai kartu su R. Žemaitaičio „Nemuno aušra“.
Tačiau yra vienas „bet“. Nors ir šios partijos neva priklauso opozicinėms jėgoms, iš tiesų ne vienam 77 skaitytojui, o tuo tarpu ir plačios visuomenės nariui kilo dvejonių, ar jos tikrai atstovauja anti-konservatoriškas jėgas.
Pavyzdžiui, tiek viena, tiek kita partija laikosi liberalios pozicijos partnerystės įstatymo klausimu, taip pat ratifikuotų Stambulo konvenciją.
Taip pat buvo išsiaiškinta, kad V. Blinkevičiūtės populistiniai pažadai visuomenei prieš rinkimus prasilenkia su realybe, mat tam, kad juos įgyvendinti, valstybės biudžetas to paprasčiausiai „neišneštų“.
Taigi štai prieiname prie situacijos, kuomet naujieji Rinkimų kodekso pokyčiai padės laimėti šiuos rinkimus jei ne patiems konservatoriams, tai bent jau panašias politines vertybes propaguojančioms jėgoms.
