Socialdemokratų mokesčių reforma: populistiniai pažadai ar tikri sprendimai?

Socialdemokratai mato būtinybę kuo greičiau pradėti mokesčių reformą, kuri yra neišvengiama

Visuomenės apklausose pirmaujantys socialdemokratai vieningai sutaria, kad mokesčių reformą, kurios niekaip neišbaigė konservatoriai, atlikti vienaip ar kitaip teks naujajai Vyriausybei, mat jau dabar nebėra iš ko finansuoti tam tikrų viešųjų paslaugų.

Kalbėdama apie mokesčių reformos būtinybę, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad pokyčiai galėtų prasidėti jau pirmaisiais naujos kadencijos metais, jei valstybės vairą laikytų socialdemokratai^[1].

V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad aplenkti šios reformos nepavyks, tik apie ją reikia kuo daugiau diskutuoti su žmonėmis, o plano rengimui esą bus būtina pasitelkti ir savo srities ekspertus.

„Apie tai, ar reikės tam tiktų reformų mokesčių srityje, taip, atsakingai sakau, kad reikės. Tai yra neišvengiama. Tačiau gavę pasitikėjimą tuos darbus mes turėsime atlikti nuo pat pradžių, nelaukdami nieko, kaip kad buvo su konservatoriais: kažko laukė, kažką trynė, kažką malė ir galų gale gavosi piš – nieko nesigavo“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Idėja išties graži: įgyvendinus šią reformą pagal socialdemokratų įsivaizdavimą, mokesčių tarifai nemažėtų, bet nueitų tiksliai ten, kur reikia. Pavyzdžiui, kurui taikomas akcizas būtų skiriamas Lietuvos kelių tvarkymui ir pan.

Atskiro dėmesio esą reikalautų ir antroji pensijų pakopa, kuri turėtų būti atskirai išnagrinėta ir, tuo atveju, jei nepasiteisintų, reikėtų kalbėti apie jos naikinimą arba didelius pokyčius kaupimo sistemoje.

Reformą į priekį stumia pinigų stygius

Tam, kad mokesčių reforma būtina, pritarė ir kitas socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak politiko, kokia jau bebus Vyriausybė, atlikti šiuos darbus vis tiek turės, nors šioje kadencijoje vargu, ar bus to imtasi^[2].

O mokesčių reformą įgyvendinti teks, antraip... nebebus iš ko krapštyti pinigų net ir toms pačioms viešosioms paslaugoms suteikti.

Tačiau ką gi siūlo socialdemokratai, kaip tie mokesčiai turi būti perskirstomi, jau nekalbant apie tai, kad dabar iš Lietuvos plaukia milijardai, kuriais ir toliau finansuojamas karas Ukrainoje.

Socialdemokratams esą klausimų kelia tai, kad iš tiesų konservatorių tikslas nėra kuo greičiau įgyvendinti mokesčių reformą, o veikiau ją atidėti. Štai ir dabar konservatoriai nori laiminti daugiausiai uždirbančiuosius mažiausiai turinčių sąskaita, pastariesiems keliant mokesčius, o turčiams juos mažinant.

„Kodėl mes nuo 32 proc. progresinio mokesčio leidžiamės į 25 proc.? Kodėl nedidiname tarifų tiems, kurie tikrai gali mokėti, o toliau „gręžiame“ tuos, kurie gauna mažas ir vidutines infliacijos graužiamas pajamas?“ – piktinosi socialdemokratas Algirdas Sysas^[3].

Ir tai ne tik A. Syso nuomonė, mat užsiimantys individualia veikla taipogi išgyvena ne pačius ramiausius laikus, kadangi jiems taip pat prognozuojama mokestinė našta. Tik vienas „bet“ – tokį mokesčių reformos projektą teikiantiems konservatoriams visiškai neįdomi visuomenės nuomonė.

Tik priminsime, kad pernai metais socialdemokratų galva ir kaklas V. Blinkevičiūtė rėžė, kad mokesčių reforma – jau palaidota ir socialdemokratai jai pritarti negalintys^[4].

„Čia kaip toje pasakėčioje apie gulbę, lydeką ir vėžį – kiekvienas tą mokesčių reformos vežimo dalį tempia į savo pusę, tad vargu, ar ką nors pavyks padaryti. Pinigų iš tikrųjų niekada nebus pakankamai, nei gerais, nei blogais laikais, tačiau valstybėje yra prioritetai. Mano įsitikinimu, švietimas turėtų būti prioritetas numeris vienas“, – prieš metus kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Apskaičiavo, kad socialdemokratų siūlomų idėjų Lietuva tiesiog „nepavežtų“ finansiškai

Ne viskas gražu, kas skamba gražiai. Tikėtina, lygiai taip pat ir su valdžios dabar itin aktyviai besiekiančiais socialdemokratais, kurių geri norai Lietuvai, kaži, ar būtų įgyvendinami per ateinančius ketverius metus. O kai kuriems įgyvendinti galbūt prireiktų net ir penkių, ar dar daugiau kadencijų.

Finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė apskaičiavo, kiek kainuotų Lietuvai socialdemokratų idėjos (tiesa, V. Blinkevičiūtė prisipažino to dar nedariusi). Suma verčia kilstelėti antakius – mažiausiai 2,5 mlrd. eurų^[5]. Nors, iš tiesų, gal ir galėtų būti įgyvendinama, jei Lietuva nustotų beatodairiškai remti Ukrainą.

Taigi, vienas iš socialdemokratų mokesčių reformos siūlymų yra mokesčių kėlimas pirmiausiai turtingiesiems .

Pradedame:

9 proc. PVM lengvata maistui vietoje dabartinio 21 proc. Lietuvai atsieitų 585 mln. eurų.

Mėnesinio minimalaus atlyginimo (MMA) sulyginamas su neapmokestinamu pajamų dydžiu (NPD) kainuotų 530 mln. eurų.

NPD taikymas vaikus auginančioms šeimoms, nors ir LSDP programoje aprašytas gana abstrakčiai, kainuotų maždaug 80 mln. eurų.

Socialdemokratai norėtų indeksuoti ir pensijas, kurių augimui kitąmet yra numatyta apie 430 mln. eurų suma. O štai V. Blinkevičiūtė, G. Skaistės vertinimu, kitąmet norėtų didinti pensijas bent 3 proc., o tai reiškia dar bent 105 mln. eurų papildomas išlaidas.

Ir tai – tik siūlymai, susiję su mokestiniais pokyčiais šalyje, o kur dar pasiūlymai, susiję su Lietuvos gynybos stiprinimu, švietimu. Ar tik netaps socialdemokratai dar viena populistine partija, (ne)įgyvendinančia nemokamo viešojo transporto šalyje? O gal tarp pasiūlymų nuguls ir nemokamo būsto suteikimas, pavyzdžiui, jaunoms mažamečius auginančioms šeimoms...

Konservatoriai kadencijos pabaigoje užsimojo slaptai svarstyti mokesčių reformos projektą

Žiniasklaida skelbia, kad jau spalio mėnesį, kada ir planuojami seimo rinkimai, parlamente numatyta grįžti prie Gyventojų pajamų mokesčio ir Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimų^[6].

Darbų programoje numatyta persvarstyti esamas neterminuotas lengvatas ir kitas specialiąsias apmokestinimo sąlygas, efektyvinti mokesčių sistemą, didinti savivaldos finansinį savarankiškumą, mažinti nelygybę ir skatinti pažangias investicijas.

Tačiau už „akies“ staiga užkliūva faktas, kad mokesčių reformą į parlamento rūmus ketinama grąžinti... slaptai, mat apie mokestinius pakeitimus nebuvo paminėta po posėdžio Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai apie seimo rudens sesijai rengiamus projektus. It smėlio į burną prisėmusi tylėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Ir, matyt, ne veltui, mat konservatoriai su savo iš kišenės traukiamomis reformomis nesulaukia net koalicijos partnerių palaikymo - tiek „laisviečiai“, tiek liberalai tikino nepritarsiantys esminiams pokyčiams^[7].