Panašu, kad tai, kas galimai vyko Vašingtone, gali kartotis ir pasaulyje
Buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas parodė pavyzdį, kaip galima naudotis dezinformacija politikoje. Kelis metus jis siekė diskredituoti rinkimų rezultatus ir skatino abejones tarp rinkėjų[1]. Tai padarė poveikį ne tik pačioms Jungtinėms Valstijoms, bet ir pasauliui. Tai tapo transnacionaliniu fenomenu ir tiesioginiu pavojumi demokratijai, kurį jau spėjo pajusti brazilai.
D. Trumpo ir kitų politikų metodai buvo adaptuoti Brazilijoje, kai jo dešiniųjų pažiūrų draugas Jair Bolsonaro, kuris pats stūmė dezinformacijos sklaidą savo kadencijos metu, sėjo nepasitikėjimą rinkimų sistema metų metus. Po savo pralaimėjimo šių metų rinkimuose, politikas bandė diskredituoti rinkimų procesus Brazilijoje[2].
Praeitą mėnesį vietoj J. Bolsonaro buvo išrinktas Luiz Inácio Lula da Silva. Po pralaimėjimo oponentui dešiniųjų atstovas laikėsi tylos. Tuo pat metu jo palaikytojai ir gerbėjai blokavo kelius, protestavo prieš rinkimų rezultatus ir kėlė paniką, triukšmą įvairiose šalies vietose. Pats J. Bolsonaro apie įvykius prabilo tik lapkričio 1-ąją.
Tačiau politikas nepripažino turėjęs ryšių su šiais protestais ir kitais įvykiais, kuriuos lėmė jo pralaimėjimas rinkimuose ir rinkėjų nepasitenkinimas.
Jis pasiūlė savo pagalbą išrinktajam prezidentui perimant valdžią, nors ir apibūdino šiuos agresijos ir protestų incidentus šalyje kaip piliečių pateisinamą nepasitenkinimą neteisingumu. Taip jis bandė paneigti ir paniekinti demokratinius procesus ir juos diskredituoti.
Brazilijos žmonės nepasitenkinimą reiškia net Elonui Muskui
Nuošalyje neliko ir Elonas Muskas, pats asmeniškai prisiėmęs atsakomybę dėl tviterio įrašų moderavimo Brazilijos rinkimų tematika.
Žmonės oficialiai jam skundžiasi, kad kalbos ir raiškos laisvė Brazilijoje yra moderuojama net ir socialinėse medijose, kai kalba eina apie jų šalies rinkimus. Komentatoriai net turėjo konkrečių nusiskundimų dėl sukčiavimo rinkimuose, balsų padirbinėjimo. Sklinda gandai, kad balsavimuose buvo panaudotos tos pačios technologijos kaip ir JAV rinkimuose, kai balsavo net mirę piliečiai.
Į moderavimo procesą tviteryje E. Muskas įsitraukė tuoj po to, kai nusipirko šią socialinės žiniasklaidos platformą, atsiėjusią jam 44 milijardus dolerių[3].
Tai dabar ypač aktualu, kai Brazilijos rinkimai ir su jais susiję įvykiai socialiniuose tinkluose ir naujienose skamba jau kurį laiką.
Pasaulio žiniasklaida rašė, kad kairiųjų atstovas buvo vadinamas net satanistu, o šio gerbėjai kaltino dešiniųjų pažiūrų politiką turint kanibalizmo pomėgių[4]
Teigia net turintys įrodymų, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti
Žmonės sako net turintys įrodymų, jog rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Tviterio vartotojai kreipdamiesi į E. Muską teigia, kad toks sukčiavimas gali būti matematiškai įrodytas, bet patikimų šaltinių, kurie tai patvirtintų, kol kas nėra.
E. Muskas savo valdomoje platformoje sako, kad ši tema yra jį dominančių įvykių sąraše ir aktyviai eina į diskusijas su vartotojais.
Pats J. Bolsonaro yra sutikęs technologijų bilionierių kai gegužę E. Muskas svečiavosi Brazilijoje. Tuo metu jis žavėjosi E. Musku teigdamas:
„Tai yra santykių, kurie gali tapti sąjunga, pradžia.“
Viešnagės metu pats politikas tviterio perėmimą į E. Musko rankas pavadino „vilties kibirkštimi“ ir sakė, jog tikisi pokyčių ir asmeniškai nori, kad E. Muskas, perėmęs socialinės platformos valdymą, telktų dėmesį į J. Bolsonaro priešininkų dezinformacijos kampanijas ir jų stabdymą.
Gyventojai, paskatinti galimai „pavogtų“ rinkimų, sėja nepasitikėjimą
Keturioms dienoms praėjus po galimai neteisėtų ir paveiktų rinkimų, J. Bolsonaro palaikytojai išėjo protestuoti prie kariuomenės būstinių įvairiuose miestuose. Protestuotojai reikalavo, kad kariuomenė oficialiai įsikištų.
Rinkimų rezultatais nepatenkinti ir galimai dezinformacijos paskatinti žmonės gali tapti grėsminga jėga. Jie gali kovoti su nepalankiais rinkimų rezultatais iki pat sausio pirmos dienos, kai L. I. Lula da Silva oficialiai perims valdžią[5]
Tokios kampanijos, kai reiškiami kaltinimai dėl demokratinių rinkimų rezultatų, sėja nepasitikėjimo pačia demokratija sėklą. Amerikoje alternatyviosios dešinės atstovai siekia diskredituoti demokratinius procesus tiek jų šalyje, tiek kitose valstybėse ir toje pačioje Brazilijoje, nes šie rinkimai ir skandalai, susiję su kandidatais, nuskambėjo gan plačiai pasaulyje.
Ne vienas politikas pareiškė nuomonę šiais klausimais ir socialinėse medijose bei viešose konferencijose, o J. Bolsonaro ir toliau kritikuoja bei kvestionuoja rinkimų sistemos, elektroninio balsavimo būdų patikimumą.
Šis politikas ir jo pasekėjai ne kartą teigė, kad yra ne vienas faktas, įrodantis, kad rinkimai buvo paveikti ir rezultatai padirbti oponento naudai. Tačiau niekas nepateikė tokių įrodymų, net ir oficialiai gavus prašymą tokius įrodymus perduoti teismui.
Klausimas – kas tiesa ir kas melas, deja, lieka neatsakytas. Dabar yra labai daug nuomonių, o raiškos laisvė socialinių medijų laikais visada buvo ir liks opus klausimas. Tokiais atvejais, kai renkamas vienas kandidatas iš dviejų skirtingų ir kontrastingų, visada bus nepatenkintų.
Kai nėra įrodymų ir faktų, remiančių spekuliacijas, tenka tikėti tuo, kas buvo oficialiai patvirtinta. O galbūt iki galutinio valdžios perėmimo viešumon išlįs ir daugiau faktų.
