Šalies maitinimo verslus slegia nuostoliai
Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis sušmėžuoja naujiena apie savo duris užveriančias žymias maitinimo įstaigas. Kas tai – atpildas už pandemijos metu neįleistus klientus, ar nestabili ekonomika bei miestų įvestos mažos taršos zonos?
Spalio pradžioje kauniečius sukrėtė žinia, kad Kauno Rotušės aikštėje veikusį itališkos virtuvės restoraną „Piano Piano“ valdžiusi įmonė „Taste Group“ paskelbė bankrutavusi. Portalas „Verslo žinios“ pranešė, jog dėl nemokumo bylos į teismą pati kreipėsi įmonė[1].
Įmonės vadovas Justas Leščiukaitis teigė, kad sprendimą lėmė finansiniai sunkumai, nors pastaruosius 3–4 mėnesius bandyta gelbėti įmonę asmeninėmis lėšomis. Remiantis finansine ataskaita, nuo šių metų pradžios iki liepos „Taste Group“ patyrė 88 tūkst. eurų nuostolį, o pernai nuostolis siekė beveik 209 tūkst. eurų. J. Leščiukaitis pabrėžė, kad „Piano Piano“ buvo pirmoji jo įmonė per 15 metų, todėl bankrotas jam – itin skaudi patirtis.
Tuo tarpu nuo pernai metų rugpjūčio Kauno senamiestyje, kur ir veikė minimas restoranas „Piano piano“ įvesta „mažos taršos zona“ kaip reikiant pakoregavo čia veikusių ir tebeveikiančių verslų planus. Ne paslaptis, kad čia veikiančios kavinės, parduotuvės ir paslaugų verslai patiria nuostolius, nes klientai vengia mokamo pravažiavimo ir dalis pavėžėjimo bei maisto išvežiojimo paslaugų tampa nepasiekiamos.
Plačiau apie tai skaitykite čia:
Šiemet Lietuvoje smarkiai išaugęs maitinimo įmonių bankrotų skaičius rodo, kad sektorius patiria vieną sunkiausių laikotarpių per pastaruosius metus.
Per pirmąjį pusmetį užsidarė 48 kavinės, restoranai ir kiti maitinimo verslai, tarp jų ir žinomi restoranai bei picerijų tinklai, tokie kaip „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“, „Sugamour“ ar „Molusca“. Daugiausiai bankrotų fiksuota Vilniuje, po jų – Kaune ir Marijampolėje, o po vieną uždarytą įmonę registruota kurortuose: Palangoje, Birštone ir Neringoje[2].
Restoranai Lietuvoje žlunga dėl augančių išlaidų ir mažėjančių lankytojų srautų
Ekspertai sako, kad prie finansinių problemų prisidėjo išaugusios maisto produktų kainos, padidinta minimali alga, šoktelėjęs PVM ir netikėta vėsi bei lietinga vasara, dėl kurios daug verslų patyrė nuostolių[3].
Dėl šių veiksnių net aukštos klasės restoranai, kurių atlyginimai ir produktų išlaidos didžiausios, patiria nuostolius, o smulkesni maitinimo punktai traukiasi, nes lankytojų srautas mažėja, o vartojimas – taupesnis. Pandemijos metu atidėti mokesčiai dabar reikalauja grąžinimo, todėl dalis įmonių susiduria su papildomu finansiniu spaudimu, o dėl sparčiai kintančių vartotojų įpročių ir naujų rinkos žaidėjų bankrotų tikimybė išlieka didelė.
Bankrutavusių įmonių bendra apyvarta siekė daugiau nei 19 mln. eurų, o liepos mėnesį bankrotą paskelbė jau dvi bendrovės – Vilniuje veikusi picerija „Fon Pizza“ ir Klaipėdoje restoraną „ToLi nuo klasikos“ valdžiusi įmonė „Toli namai“. Tuo pačiu įspėjama, kad jei ruduo bus panašus į vasarą, maitinimo sektoriuje gali atsirasti naujas bankrotų pliūpsnis, nes daugelis įmonių dar tikisi atsigriebti už prastus vasaros mėnesius.
Pandemijos pamokos: kaip verslas taikė galimybių pasų taisykles
Tuo tarpu 77.lt primena, kad dar pandemijos metu didelė dalis šalies restoranų buvo priėmę sprendimą skirstyti savo klientus į „gerus ir blogus“ (t. y. vakcinuotus ir nevakcinuotus) ir pastarųjų neįsileisti.
Dar prieš ketverius metus to paties „Jurgis ir Drakonas“ restoranų tinklo vadovė Odeta Bložienė teigė, kad pasipiktinimai tokia tvarka esą daugiausia liejosi socialiniuose tinkluose. Anuomet O. Bložienė džiaugėsi, kad didžioji dalis klientų turėjo galimybių pasą, o pavieniai neigiami atsiliepimai dažniausiai kilę iš interneto vartotojų, kurie restorano nesilankė[4].
Panašia patirtimi dalinosi ir klubas „Artistai“ bei restoranas „Saint Germain“ – konfliktai dėl galimybių pasų esą apsiribojo virtualia erdve, o lankytojai, kurie neturėjo paso, tiesiog išeidavo iš restorano. Verslininkai pabrėžė, kad sprendimas priimti tik su galimybių pasu padeda skatinti skiepijimasi, išvengti naujos pandemijos bangos ir leisti klientams patogiai lankytis be griežtų ribojimų.
Remiantis 2021 m. rugpjūtį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktais duomenimis, Lietuvoje 297 įmonės priėmė tik turinčiuosius galimybių pasą, dauguma jų – maitinimo įstaigos, kitos – apgyvendinimo, grožio paslaugų ar kitų veiklų sektoriuje. Geografiškai daugiausia tokių įmonių buvo Vilniuje (159), Kaune (33), Klaipėdoje (16), kitose savivaldybėse – 89.
