Rekordiniai karščiai smarkiai padidino pagalbos tarnybų darbo krūvį
Kol tūkstančiai gyventojų mėgavosi vasariškais orais prie ežerų, paplūdimiuose ir renginiuose, Bendrasis pagalbos centras (BPC) dirbo gerokai intensyviau nei įprastai. Rekordiškai karštas savaitgalis virto vienu didžiausių išbandymų šią vasarą – per tris dienas numeriu 112 sulaukta daugiau kaip 18 tūkst. skambučių.
Nors tai šiek tiek mažiau nei ankstesnį savaitgalį, skambučių srautas gerokai viršijo vasaros savaitgalių vidurkį. Didžiausias gyventojų aktyvumas užfiksuotas šeštadienį, o daugiausia skambučių sulaukta vakare – nuo 20 iki 24 valandos. BPC teigimu, karščiai paskatino žmones daugiau laiko praleisti gamtoje, prie vandens telkinių ir įvairiuose renginiuose, todėl kartu išaugo ir pagalbos poreikis[1].
Nepaisant didelio darbo krūvio, operatoriai beveik į visus skambučius atsiliepė per aštuonias sekundes.
Daugiausia pranešimų – dėl eismo įvykių ir viešosios tvarkos
Didžiausias darbo krūvis teko policijai – jai perduota daugiau kaip 5,4 tūkst. pranešimų. Dažniausiai pareigūnai buvo kviečiami dėl eismo saugumo pažeidimų ir viešosios tvarkos incidentų. Greitosios medicinos pagalbos tarnyboms perduota daugiau nei 4,2 tūkst. pranešimų.
Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai reagavo į šimtus iškvietimų – gesino gaisrus, vyko į gelbėjimo darbus, eismo įvykius ir reagavo į pranešimus apie skęstančius žmones. Dar keli šimtai pranešimų perduoti aplinkos apsaugos pareigūnams.
BPC primena, kad vasarą, ypač tvyrant karščiams, nelaimių rizika išauga. Gyventojai raginami atsakingai elgtis prie vandens telkinių, keliuose ir gamtoje, o skambinant numeriu 112 kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą bei aiškiai apibūdinti situaciją. Tai padeda tarnyboms greičiau pasiekti nelaimės vietą ir suteikti reikalingą pagalbą.
Dėl kaitros brango ir elektra
Tuo tarpu praėjusią savaitę Lietuvą alinę rekordiniai karščiai paveikė ne tik gyventojų kasdienybę, bet ir elektros rinką. „Litgrid“ duomenimis, birželio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje pakilo 24 proc. – iki 100 eurų už megavatvalandę[2].
Pasak bendrovės atstovų, kainų augimą lėmė išaugęs elektros poreikis vėsinimo sistemoms visoje Europoje. Didžiausia karščių įtaka buvo jaučiama vakarinėmis valandomis, kai saulės elektrinių gamyba sumažėja, tačiau elektros vartojimas išlieka didelis.
Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje užfiksuoti ir nauji saulės energetikos rekordai. Saulės elektrinės pagamino 56 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos, o jų savaitinė generacija, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 30 proc. Be to, sekmadienį vidurdienį pasiektas naujas momentinės saulės elektrinių generacijos rekordas – 1 924 MW.
Nors vėjo jėgainių gamyba sumažėjo daugiau nei perpus, vietos elektrinės vis tiek patenkino apie 90 proc. Lietuvos elektros poreikio, o bendra elektros gamyba šalyje išliko stabili.
Mokslininkai: tokių karščių be klimato kaitos nebūtų buvę
Visgi, mokslininkai perspėja, kad Europą užklupusi rekordinė karščių banga yra aiški žmogaus sukeltos klimato kaitos pasekmė. Tarptautinės grupės „World Weather Attribution“ tyrimas rodo, jog prieš maždaug 50 metų tokios aukštos birželio temperatūros būtų buvusios praktiškai neįmanomos. Dėl klimato atšilimo, kurį skatina iškastinio kuro naudojimas, ekstremalūs karščiai tampa vis dažnesni ir intensyvesni[3].
Ekspertai taip pat įspėja apie didėjančią šilumos streso grėsmę, ypač kai aukštą temperatūrą lydi didelė oro drėgmė. Tokios sąlygos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, o beveik pusėje analizuotų Europos miestų šį birželį fiksuojami arba prognozuojami rekordiniai šilumos streso rodikliai. Mokslininkai pabrėžia, kad norint išvengti dar pavojingesnių karščio bangų ateityje, būtina spartinti iškastinio kuro atsisakymą ir mažinti klimato kaitą.
