Centrinėje Afrikoje – naujos pandemijos užuomazgos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį sušaukė skubų posėdį dėl Marburgo viruso protrūkio. PSO žada suteikti visą reikalingą pagalbą Pusiaujo Gvinėjai tinkamai sustabdyti naujo viruso plitimą, taip pat, siekiama nuspręsti, kaip paspartinti vakcinų ir vaistų nuo šios ligos kūrimą ir gamybą.
Pusiaujo Gvinėjoje nuo Marburgo viruso jau mirė 9 žmonės, o dar bent 16 yra užsikrėtę. Manoma, kad viruso atvejai jau yra užfiksuoti ir kaimyniniame Kamerūne[1].
Pirmasis patvirtintas atvejis pasireiškė karščiavimu, didžiuliu nuovargiu, kraujingu vėmimu ir viduriavimu. Neaišku, kaip šis viruso protrūkis prasidėjo, tačiau įprastai, žmonės dažniausiai užsikrečia nuo vaisėdžių šikšnosparnių.
Žmogus žmogui virusą perduoda per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiųjų kūno skysčiais arba per sąlytį su medicinine įranga ar kitomis medžiagomis, kurios yra užterštos infekuotu krauju ar audiniais.
Tiek viruso atvejus fiksuojančius valstybės, tiek PSO skuba užkirsti kelią sparčiam viruso plitimui, kas galėtų sukurti žymiai didesnę krizę nei COVID-19. Marburgo viruso mirtingumas siekia virš 80 proc. ir jau kurį laiką buvo įvardijamas kaip didelė sekančios globalios pandemijos grėsmė.
Marburgo virusas plinta Pusiaujo Gvinėjoje ir Kamerūne
Vasario 13 d. Pusiaujo Gvinėjos Sveikatos ir socialinės gerovės ministerija oficialiai pranešė apie patvirtintą Marburgo viruso protrūkį Kie Ntem provincijoje šalies šiaurės vakaruose.
Provincijos sveikatos priežiūros pareigūnai protrūkį pastebėjo vasario 7 d. Tuomet sveikatos priežiūros institucijos, padedamos PSO, nusiuntė mėginius į Pasteuro instituto laboratoriją Senegale, kad būtų nustatyta tiksli susirgimų priežastis. Buvo ištirti 8 mėginiai, iš kurių 1 buvo teigiamas[2].
Dabar pranešama apie 9 mirties atvejus ir 16 įtariamų užsikrėtimų atvejų. Šio protrūkio šaltinis vis dar neaiškus, o genomo sekos nustatymo rezultatų dar laukiama.
Šalies valdžia praėjusią savaitę paskelbė karantiną daugiau kaip 200 žmonių ir apribojo judėjimą visoje Kie Ntem provincijoje. Vis dėlto, kaimyninis Kamerūnas antradienį taip pat paskelbė apie du įtariamus Marburgo ligos atvejus Olamzės pasienio teritorijoje[3].
Čia susirgo 2 vaikai, kurie nesilankė Pusiaujo Gvinėjos teritorijoje. Vėliau buvo nustatyti dar 42 asmenys, turėję sąlytį su vaikais ir galėję užsikrėsti.
Kol kontaktų paieška tęsiama, Kamerūnas taip pat suskubo apriboti žmonių judėjimo galimybes. apribojo judėjimą palei sieną, kad būtų išvengta užkrato.
PSO į pavojaus zonoje atsidūrusias šalis siunčia savo komandas
PSO antradienį sušaukė skubų Marburgo viruso vakcinos konsorciumo (MARVAC) posėdį. Organizacija jau anksčiau pranešė, kad sustiprino epidemiologinę priežiūrą Pusiaujo Gvinėjoje ir į šią teritoriją siunčia COVID-19 plitimą stebėjusias grupes.
PSO atstovas Pusiaujo Gvinėjoje Džordžas Amehas patvirtino, kad organizacijos priežiūra ir buvimas šiuo metu yra sustiprintas visoje šalyje.
„Kaip žinote, kontaktų atsekamumas yra kertinis atsako veiksnys. Mes perskirstėme COVID-19 komandas, kurios ten buvo skirtos kontaktų atsekimui ir greitai jas papildėme, kad jos mums tikrai padėtų. Rengiame 30 dienų reagavimo planą, pagal kurį turėtume nustatyti tikslias priemones ir poreikius“, – teigia Dž. Amehas[4].
Naujos pandemijos protrūkiui suvaldyti mokslininkai vakcinų sukurti nespės
Marburgo viruso užsikrėtimų atvejai pasaulyje yra ypač menki: per ištisus metus jų gali pasitaikyti tik vienas kitas. Ekspertų teigimu, užfiksavus bent vieną susirgimą būtina reaguoti nedelsiant, nes dėl greito viruso plitimo ir mirtingumo, pavėlavus, jį suvaldyti gali būti ypač sudėtinga.
Pasirodžius pranešimams apie viruso atvejus Centrinėje Afrikoje ,vėl pradėta kalbėti apie vakcinos bei vaistų kūrimo procesus. Vis dėlto, Marburgo viruso vakcinų konsorciumo (MARVAC) atstovų teigimu, gali prireikti kelių mėnesių ar net dar ilgesnio laikotarpio, kol atsiras tikrai veiksmingų vakcinų ar medikamentų.
Vakcinas nuo Marburgo viruso šiuo metu kuria ne pelno siekiančios organizacijos: Sabino vakcinų institutas, Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva. Prie jų jungiasi farmacijos milžinės „Emergent Biosolutions“ ir „Janssen“.
MARVAC duomenimis, šiuo metu yra sukurtos 28 potencialios vakcinos, kurios, bent teoriškai, galėtų būti veiksmingos kovojant su virusu. Tačiau jas dar reikia plačiau ištirti. Kai kurie ekspertai net teigia, kad vakcinų bandymas gali būti neįmanomas, nes jam reikėtų bent 150 užsikrėtusiųjų atvejų, tačiau 2007-2022 m. pasaulyje buvo užregistruota tik 30 Marburgo viruso atvejų.
Nuo ligos pasveiko mažiau nei šimtas žmonių
Marburgo virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai, kuri sukelia Ebolą virusą. Marburgo virusas, kaip jau minėta, yra perduodamas per vaisėdžius šikšnosparnius, gali plisti ir per tiesioginį sąlytį su sergančių žmonių kūno skysčiais, plisti per paviršius ir medžiagas.
Pirmą kartą virusas buvo nustatytas dar 1967 m. Tuomet protrūkiai kilo Vokietijos Marburgo mieste – iš čia ir buvo pasiskolintas virusos vardas. Vėliau protrūkiai fiksuoti ir Frankfurte bei Serbijos sostinėje Belgrade[5].
Susirgimas Malburgo viruso yra ypač staigus. Iš pradžių žmogus ima smarkiai karščiuoti, jaučia didelį galvos skausmą, gali jausti silpnumą, pykinimą, pradeda viduriuoti. Daugeliui pacientų per septynias dienas pasireiškia sunkūs hemoraginiai simptomai.
Virusui gydyti kol kas nėra visiškai jokių patvirtintų vakcinų ar antivirusinių vaistų. Medikai sergantiems liepia gerti daug skysčių, į veną leidžia rehidratacinius preparatus.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) duomenimis 1967-2022 m. laikotarpiu pasaulyje buvo tik 15 šio viruso protrūkių, 4 iš jų apėmė dviženklį skaičių užsikrėtusių.
Medikams didžiausią nerimą kelia tai, kad Marburgo virusas yra labai mirtinas. Nuo jo mirė 379 iš 474 užsikrėtusių. Tai reiškia, kad viruso mirtingumas siekia daugiau nei 80 proc.
