Už teminį vakarėlį – LGKT dėmesys
Absurdo vakarėlis – tai dar per menkas pavadinimas šių dienų lygių galimybių epopėjai apibrėžti. Lygias galimybes turinčių užtikrinti institucijų veiksmus darosi sunku paaiškinti – iš pradžių iš Lygių galimybių kontrolieriaus institucijos skambučio sulaukia vieno restorano savininkė, neva pažeidusi vyrų teises mergaitėms skirtos akcijos metu, o po to grėsmė iškyla ir sniego kasėjams – pasirodo, kad netinkamai atliktas jų darbas pažeidžia lygias asmenų teises. Ironiška, bet šiais laikais lygias teises gali pažeisti net ir iš dangaus iškritęs sniegas, jei jis nukrito ne vietoje ir ne laiku.
Šį kartą į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) akiratį pakliuvo žinoma menininkė Jurgita Minderytė. Tiesa, per daug stengtis nereikėjo – jai pakako savo valdomo restorano „Kacės virtuvėlė“ feisbuko puslapyje paskelbti apie akciją, skirtą mergaitėms[2].
Ir štai – skambutis į telefoną iš LGKT su pareiškimu, kad verslininkė bus galimai pažeidusi vyrų teises – juk restorano feisbuko puslapyje paskelbė apie išskirtinai moteriškai lyčiai skirtas nuolaidas.
Įraše, kuriame J. Minderytė kreipėsi į klientus, buvo nufotografuoti šeši keraminiai stikliukai, puošti veideliais ir riestais ūsais. Dėl to menininkė, turėdama omenyje linksmas taureles, panoro pašmaikštauti ir žaismingai pakvietė atvykti moteris ir merginas: „Tik mergaitėms. 6 šotukai už stebuklingą kainą! Vyrai jūsų laukia“.
Visgi, pati restorano savininkė teigė problemos neįžvelgianti, mat įvairias akcijas daro dažnai – vieną kartą jos būna vyrams, kitą – moterims. Ji taip pat pridūrė, kad net ir tuo atveju, jei į restoraną būtų užsukęs vyras ir paprašęs „tik mergaitėms skirto gėrimo“, ji vis tiek esą būtų pritaikiusi nuolaidą.
Įtaria, kas galėjo pakišti koją
Tuo tarpu J. Minderytė taip pat patikino, kad restoranų verslas yra sudėtingas ir jame esą visuomet atsiras norinčiųjų pakenkti. Ji teigė net įtarianti, kas galėjo LGKT suregzti tokį skundą, tačiau apie tai neatviravo.
Kol kas verslininkė taip pat nežino, ar už šį „pažeidimą“ jai bus skirta bauda, tačiau raštą iš tarnybos – jau gavo.
Pasak J. Minderytės, gautą dokumentą ji privalo atidaryti ir pasirašyti elektroniniu parašu.
„Pas kolegę keramikę neseniai užsisakiau kitas taureles, kurios puoštos abiejų lyčių lytiniais organais – ir vyrų, ir moterų. Svarstau, gal reikės paskambinti į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir pasikonsultuoti, kokią taurelę geriau duoti vyrui ir kokią – moteriai, kad tik nieko neįžeistume“, – svarstė „Kacės virtuvėlės“ savininkė[2].
Portalui „Delfi“ susisiekus su LGKT paaiškėjo, kad po tokio verslininkės elgesio jau pradėtas tyrimas dėl galimos klientų diskriminacijos, mat pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, prekių pardavėjai (-os) privalo visiems vartotojams bei vartotojoms sudaryti vienodas sąlygas.
Pažeisti lygias teises gali net ir ne vietoje iškritęs sniegas
Tuo tarpu lygių galimybių situaciją Lietuvoje dar labiau pakaitina ir Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės priminimas apie tai, kad netinkamai nuvalyti keliai žiemą gali pažeisti turinčių negalią, vyresnių asmenų bei šeimų su mažais vaikais teises.
„Turbūt daugeliui iš mūsų yra tekę bristi per gilų sniegą norint pereiti gatvę, ar matyti po gatvės valymo sniegu užkastus automobilius. Žinoma, tokios situacijos yra nepatogios ir kelia nepasitenkinimą, bet kai kuriems žmonėms jos reiškia ir visišką savarankiško gyvenimo apribojimą. Suprantama, kad didelio snygio metu gali būti nespėjama visų pėsčiųjų zonų nuvalyti vienodai, tačiau valant svarbu, kad valant nebūtų sudaromos dar sudėtingesnės sąlygos“, – teigė B. Sabatauskaitė[3].
Kontrolierė pridūrė sulaukusi dviejų skundų, kuriuose pranešėjai kreipėsi dėl jų teises pažeidžiančių sniego kasimo darbų miestuose. Pirmuoju atveju pavasarį buvo parašytas skundas dėl netinkamos daugiabučių namų priežiūros Vilniaus Pilaitės mikrorajone. Pareiškėjas rašė, kad pėsčiųjų takus valantis traktorius sniegą nustumia link gatvės taip užblokuodamas priėjimą prie žmonėms su negalia pritaikytų automobilio stovėjimo vietų.
Asmuo, kadangi pats juda neįgaliojo vežimėliu, negalėjo pasiekti jam reikalingų paslaugų ir net nuvykti į darbą. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją Vilniaus miesto savivaldybė kliūtis pašalino, o įmonės darbuotojai dabar įpareigoti kaskart po snygio patikrinti, ar prieinamos žmonėms su negalia skirtos automobilių stovėjimo vietos.
Kitu atveju dar pernai metais buvo kreiptasi dėl Kauno miesto savivaldybės, kuri nepasirūpino sniego nuvalymu nuo Taikos pr. šaligatvių ir taip neužtikrino vienodų sąlygų visiems gyventojams naudotis viešosiomis erdvėmis. Kadangi pareiškėja turėjo judėjimo negalią, ji negalėjo naudotis nurodyta pėsčiųjų perėja, mat ant jos „stūksojo sušalusio sniego gūbriai, o stotelės prieigose – kalnai sušalusio sniego ir gilios pėdos“.
Kai kuriais atvejais prieš diskriminaciją užsimerkiama
O štai dar viena situacija šioje kreivų veidrodžių karalystėje – nors dabar itin mėgstama sulyginti vyrus ir moteris visomis jų galimybėmis, ir aktyviai prižiūrima, kad tik nenukrypti nuo normos, Lygių galimybių tarnyba tyli it musę kandusi, nors Lietuvoje įsteigta pagalbos linija, skirta tik vyrams[5].
Kol iki paskutiniųjų plėšomasi marškinius dėl teminio mergaičių vakarėlio, tik vyrams skirta linija ūžia nuo skambučių. Skelbiama, kad šios linijos tikslas yra padėti vyrams, kurie sunkiu gyvenimo laikotarpiu ieško emocinės paramos. O kaipgi su moterimis? Kodėl jos negali skambinti šiuo numeriu?
Kitas elementarus pavyzdys, kodėl mūsų lygių galimybių teisių nepažeidžia šeimoms skirtos vietos automobilių parkavimo aikštelėse? Juk nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus gyventojų apsaugos nuo diskriminacijos naujovėms, buvo iškeltas klausimas ir dėl šeimos vietų aikštelėse likimo – ar jos nepažeidžia asmenų, neturinčių vaikų, teisių? Juk šiais laikais taip aktyviai diskutuojama, kas gi yra toji šeima, ir ar ją būtinai turi sudaryti ir vaikai – nejaugi negali šeima būti ir du bendrą namų ūkį vedantys asmenys?
Tačiau buvo atšauta, kad šios vietos naikinamos nebus, o pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės ryšiams su visuomene Izabelės Švaraitės, tokias išvadas padarę asmenys neva galbūt iki galo neįsigilino, kokie realūs pakeitimai įsigaliojo[5].
Žengiame dar toliau – sijonuotos mergaitės pažeidžia kelnėtų berniukų teises
Taip pat ar galėjote kada pagalvoti, kad mergaitės, eidamos į mokyklą ir segėdamos sijonus, netyčia gali pažeisti berniukų teises, kurie į mokymosi įstaigą eina su kelnėmis? Vakaruose, o tuo tarpu ir Lietuvoje, tai – įmanoma. Tiesa, tokiu atveju kaltos ne mergaitės, bet pati sistema, neleidžianti rinktis.
Prieš rugsėjo 1-ąją, kai dauguma mokinių jau pradeda ruoštis artėjantiems mokslo metams, buvo iškeltas klausimas – ar įlytinta uniforma, skirta tik „berniukams“ ir „mergaitėms“ nepažeidžia mokinių teisių į lygias galimybes?
LGKT tada atkreipė dėmesį, kad situacija, kai numatomas privalomas tam tikrų uniformos dalių dėvėjimas, paskirtų pagal lytį, galėtų būti laikoma lygių galimybių neužtikrinimu dėl lyties mokymosi procese.
„Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos moterų ir vyrų lygios teisės, būtina atlikti išsamų tyrimą. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar mokyklos dokumentuose tikrai nustatyta diskriminacinė tvarka ir rinktis norimą uniformos drabužį uždrausta. Jei mokykloje pagal mokinių lytis paskirti uniformos drabužiai yra nurodyti kaip privalomi, kviečiame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, – skelbta LGKT komentare[6].
