Naujas saugumo įnašas draudimams: 10 % mokestis gynybos fondui
Antradienio rytą parlamentarai pritarė naujai mokestinei aplinkai Lietuvoje, pagal kurią jau nuo ateinančių metų būtų taikomas naujas 10% mokestis draudimams, būtų didinamas pelno mokestis ir būtų taikomos naujos lengvatos smulkiajam verslui, įvedamas naujas cukraus akcizas saldintiems gėrimams bei perskirstytos PVM lengvatos.
Pagal naująjį Saugumo įnašo įstatymą, nuo 2026 metų draudikai Lietuvoje turės mokėti 10 % mokestį nuo ne gyvybės draudimo įmokų, sudarytų ar pakeistų draudimo sutarčių. Išimtis taikoma tik privalomam civilinės atsakomybės draudimui transporto priemonėms, kuris nebus apmokestintas. Taip pat mokesčio nebus taikoma draudimams, susijusiems su žemės ūkio pasėliais, augalais ir ūkinių gyvūnų sveikata[1].
Nepaisant siūlymo, Seimas nusprendė, kad žemės ūkio technikos draudimas mokesčiu nebus atleidžiamas.
Surinktos lėšos keliaus į Valstybės gynybos fondą, taip stiprinant šalies saugumą ir užtikrinant tvarias gynybos išlaidas.
Lietuvoje veikia 19 draudimo įmonių ir jų filialų, iš kurių 14 teikia ne gyvybės draudimą – per 2024 m. jų gautos įmokos siekia 1,2 mlrd. eurų.
Už įstatymą balsavo didžioji Seimo dauguma – 104 nariai, prieš buvo 11, susilaikė 15.
Patvirtintas pelno mokesčio didinimas ir naujos lengvatas smulkiajam verslui
Nuo ateinančių metų Lietuvoje keičiasi ir pelno mokesčio taisyklės – standartinis tarifas kyla nuo 16 iki 17 proc., o lengvatinis – nuo 6 iki 7 proc. Šis žingsnis skirtas stiprinti valstybės finansinį tvarumą ir užtikrinti stabilias gynybos lėšas[2].
Svarbi žinia smulkiajam verslui – 0 proc. pelno mokesčio lengvata naujai įregistruotoms įmonėms bus pratęsta nuo 1 iki 2 metų. Be to, išbrauktas ribojimas, kad įmonė negali turėti daugiau nei 10 darbuotojų – dabar svarbiausias kriterijus bus metinės pajamos, kurios neturi viršyti 300 tūkst. eurų. Tai leis daugiau verslų pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir drąsiau augti.
Ekspertai pažymi, kad net padidinus tarifą iki 17 proc., Lietuva išliks tarp šalių su žemesniu pelno mokesčiu Europos Sąjungoje, nes efektyvus tarifas vis tiek bus žemesnis nei Latvijos ar Estijos.
Be to, įstatymo pakeitimai skatina verslo investicijas – numatytas momentinis ilgalaikio turto įsigijimo kainos atskaitymas. Taip pat leis atskaityti mokamas stipendijas studentams ir tyrėjams, kurie studijuoja ar dirba mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, siekiant skatinti inovacijas ir pažangą.
Už šiuos pakeitimus balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 8.
Saldintiems gėrimams įvedamas cukraus akcizas
Žalia šviesa uždegta ir naujam akcizų mokesčiui, kuris apims nealkoholinius saldintus gėrimus su pridėtiniu cukrumi arba saldikliais. Jau nuo kitų metų Lietuvoje bus apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai, kuriuose pridėtinio cukraus arba saldiklių kiekis viršija 2,5 g 100 ml. Gėrimai su natūraliais cukrumis, pavyzdžiui, iš vaisių, nebus papildomai apmokestinti[3].
Mokesčiai skirsis pagal cukraus kiekį: iki 8 g – 7,4 euro už hektolitrą, virš 8 g – 21 euro. Gėrimų koncentratai turės dar didesnį akcizą.
Dėl akcizo gėrimai brangs 9–25 centais už litrą, koncentratai – dar daugiau. Išimtis taikoma eksportui, maisto gamybai ir farmacijos produktams.
Surinktos lėšos bus skirtos Valstybės gynybos fondui. Už įstatymo pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 12.
Parlamentas pakeitė PVM lengvatas – knygoms mažesnis tarifas, šildymui – didesnis
Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios ir nauji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai – 5 ir 12 procentų. Seimas sumažino PVM lengvatą knygoms ir neperiodiniams leidiniams nuo 9 iki 5 proc., skatindamas kultūros sklaidą. Tuo pačiu apgyvendinimo, keleivių vežimo bei meno renginių PVM tarifas pakilo nuo 9 iki 12 proc.[4].
Centralizuoto šildymo, karšto vandens ir malkų PVM lengvata panaikinta – jų tarifas kyla nuo 9 iki 21 proc. Finansų ministras Rimantas Šadžius pažymi, kad ši lengvata buvo netikslinga ir nepadėjo spręsti socialinių iššūkių. Vyriausybė žada geriau paremti gyventojus didindama kompensacijų ribas.
Seimas plečia socialinių paslaugų PVM lengvatas – lengvata pasieks ir pelno siekiančius teikėjus
Socialinių paslaugų gavėjams netrukus taps pigiau – Seimas po svarstymo pritarė pataisoms, kurios jau nuo 2026 m. sausio 1 d. leis taikyti PVM lengvatą ne tik pelno nesiekiančioms įstaigoms, bet ir pelno siekiančioms įmonėms bei fiziniams asmenims, teikiantiems socialines paslaugas[5].
Kaip paaiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, senstant visuomenei auga poreikis tokioms paslaugoms, o šiuo metu PVM lengvata prieinama tik pelno nesiekiančioms organizacijoms. Dėl to didmiesčiuose paslaugų lygis dažnai nepakankamas, o laukimo eilės ilgos.
Pataisos suteiks galimybę daugiau paslaugų teikėjų naudotis lengvata, todėl paslaugos galės būti prieinamesnės ir pigesnės tiems, kuriems jų labiausiai reikia – neįgaliesiems, senjorams, sunkiems ligoniams.
Seimo narė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad lengvata skirta ne tiek paslaugų teikėjams, kiek jų gavėjams – kad paslaugos taptų įperkamesnės ir prieinamesnės vis platesnei žmonių grupei.
Už šias pataisas po svarstymo balsavo 113 Seimo narių, prieš nebuvo nė vieno.
