- G. Nausėda kol kas lyderiauja apklausose
- Dabartinis prezidentas buvo nepriklausomas kandidatas – aktyviai siekęs partinės paramos
- Konservatorių skyriai oficialiai kėlė Gitano Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose
- G. Nausėda konservatorių paramos nesulaukė, tačiau tapo neoficialiu partijos šalininku
- Prezidento flirtas su konservatoriais užmaskuotas, tačiau santykiai nėra nutraukti
G. Nausėda kol kas lyderiauja apklausose
Remiantis paskutiniaja „Spinter tyrimai“ apklausa, šiandien vykstančius Lietuvos prezidento rinkimus laimėtų dabartinis valstybės vadovas Gitanas Nausėda.
Gegužės mėnesį už G. Nausėdą būtų balsavę 20,7 proc. respondentų, o artimiausi, potencialūs jo konkurentai tokių populiarumo rezultatų tikrai nedemonstruoja: advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė atitinkamai sulauktų 10,3 proc. ir 7,3 proc. gyventojų palaikymo[1].
Atsižvelgiant į tai, kad advokatas I. Vėgėlė oficialiai nepareiškė kandidatuosiąs prezidento rinkimuose, o I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus (švelniai tariant), G. Nausėdos populiarumas stebinti negali.
Žiniasklaida apie G. Nausėdą yra linkusi pateikti itin vienpusę informaciją. Daugelis žino, kad Lietuvos vadovas anksčiau buvo ekonomistas ir bankininkas, vienu metu ėjęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjo pareigas, o paskutinį savo ne politinės karjeros dešimtmetį dirbęs SEB banko prezidento patarėju ir vyriausiuoju ekonomistu[2].
Tačiau yra patogiai pamirštama, kad apie G. Nausėdos šansus politikoje kalbėta jau seniai, dar net prieš 2009 m. rinkimus. Tačiau tuo metu Daliai Grybauskaitei, kurią palaikė konservatoriai, paskelbus apie savo dalyvavimą rinkimuose, lygiai po savaitės Gitanas Nausėda pareiškė jog nusprendė rinkimuose nedalyvauti. Nors prieš tai viešai svarstė apie stojimą į prezidento rinkimų starto liniją sakydamas, kad jei nebus kito tinkamo kandidato, jis juose dalyvaus.
Įdomu ir tai, kad tiek 2009 m., tiek ir 2018 m., kai imta vis garsiau kalbėti, kas pakeis D. Grybauskaitę, G. Nausėda, nors ir buvo laikomas nepartiniu kandidatu, neoficialiai buvo laikomas ir kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas.
Šiandien daugeliui gali būti sudėtinga patikėti, kad patys konservatoriai plėtojo idėją prezidento rinkimuose remti būtent G. Nausėdą, o daugelį panašių politinių sąsajų galima „pagauti“ įvertinus ir senus G. Nausėdos pasisakymus bei net dabartinę poziciją valdančiųjų atžvilgiu.
Dabartinis prezidentas buvo nepriklausomas kandidatas – aktyviai siekęs partinės paramos
2009 m. Lietuvos prezidento rinkimuose varžėsi nepriklausoma kandidate laikyta ir galiausiai pergalę iškovojusi D. Grybauskaitė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos narė Loreta Graužinienė, nepriklausomas kandidatas Česlovas Jezerskas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Valentinas Mazuronis, nepriklausoma kandidatė Kazimiera Danutė Prunskienė bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Valdemaras Tomaševskis[3].
Tačiau dar iki galutinio, rinkimuose dalyvauti tvirtai apsisprendusių kandidatų sąrašo paskelbimo, visuomenėje buvo minima ir daugiau pavardžių, tarp kurių bene garsiausiai skambėjo būtent G. Nausėdos. Jis tuomet buvo laikomas ne politinės aplinkos žmogumi, tad nebuvo siejamas su reputacijai papildomų taškų pridėti negalinčiais politiniais skandalais. Be to, visuomenė jį vertino palankiai, mėgo jo įžvalgas apie valdžios veiksmus bei ekonominę situaciją[4].
Tačiau anuomet dalis politikos apžvalgininkų teigė, kad vieša G. Nausėdos pozicija rodo, jog potencialus jo kandidatavimas į prezidento postą nėra jo paties asmeninė idėja ir gali būti tik įtakingos aplinkos vizija, suradus rinkėjams galimai tinkamą kandidatą. Galiausiai, nors G. Nausėdos galimybės rinkimuose buvo įvertintos palankiai, jis dalyvauti rinkimuose taip ir nesiryžo.
Tokį sprendimą buvo galima sieti su partinės paramos stoka. Laimėti prezidento rinkimus be lojalaus vienos ar kitos partijos šalininkų palaikymo Lietuvoje yra sudėtinga, o tuo metu populiarumo viršūnėje esančios partijos turėjo savo kandidatus, ištikimą elektoratą turintys konservatoriai pasirinko aktyviai remti būtent D. Grybauskaitę. G. Nausėdai neliko nieko kito kaip tik savo, jei ir turėtas, politines ir prezidentines ambicijas palaikyti ateičiai.
Ir tai jis darė visą dešimtmetį iki pat 2019 m. Šiuose prezidentiniuose rinkimuose galinčių ir norinčių kandidatuoti taip pat netrūko, tačiau G. Nausėdos pavardė skambėjo jau ne diskusijų paraštėse, tačiau jų epicentre. Vis tik, 2018 m., nors oficialiai dar nepaskelbęs apie prezidento posto siekį, G. Nausėda neslėpė, kad nusprendęs kandidatuoti, siektų partijų paramos.
Konservatorių skyriai oficialiai kėlė Gitano Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose
Prieš rinkimus bene iš karto palankumą rodyti G. Nausėdai ėmė konservatoriai: tai atrodė logiškas žingsnis. Juk kaip ir D. Grybauskaitė, taip ir G. Nausėda buvo „asmuo iš išorės“, nepartinis kandidatas, kurio idėjos elektoratas – bent dalimi sutampa su TS-LKD. Dar niekam oficialiai nepaskelbus apie dalyvavimą 2019 m. prezidento rinkimuose, patys konservatoriai G.Nausėdą atvirai minėjo kaip vieną iš galimų savo kandidatų.
„Reikia pripažinti, kad G.Nausėda net iki jo oficialaus apsisprendimo yra turbūt vienas populiariausių. Daugiausia skyrių iškeltų kandidatų mūsų partijoje, tai akivaizdu, kad žmonės, laukdami jo apsisprendimo, projektuoja jį kaip stiprų kandidatą“, – taip kalbėjo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis[5].
Vėliau konservatoriai paskelbė, kad TS-LKD skyriai iš viso iškėlė 12 pretendentų: I. Šimonytę, G. Nausėdą ir Vygaudą Ušacką, Žygimantą Pavilionį, Rasą Juknevičienę, Audronių Ažubalį, Andrių Kubilių, Ireną Degutienę, Rimantą Joną Dagį, Arvydą Anušauską, Laimą Liuciją Andrikienę bei Liudą Mažylį.
Netrukus žiniasklaida buvo informuota, kad iš 12-os partijos skyrių pirminiams rinkimams iškeltų pretendentų beliko trys: I. Šimonytė, G. Nausėda ir V. Ušackas, o likusieji arba atsiėmė savo kandidatūras, arba ketino dalyvauti ne prezidento, bet Europos Parlamento (EP) rinkimuose[6].
Tuomet teigta, kad TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis laišku kreipėsi į tris likusius kandidatus, dėl kurių teigiamą rekomendaciją pateikė Priežiūros komitetas, klausdamas ar jie neatsisako dalyvauti tolimesnėje kandidato į prezidentus, kurį rems TS-LKD po atviro, visuotinio balsavimo, atrankoje.
G. Nausėda tuomet buvo ką tik pranešęs, kad dalyvaus valstybės vadovo rinkimuose, bei teigė svarstantis, ar siekti TS-LKD paramos. Galiausiai G. Nausėda tapo nepriklausomu kandidatu. Tuo metu neoficialiai buvo kalbama, jog toks sprendimas atsirado dėl vidinių TS-LKD rietenų, kada senieji partiečiai aktyviai priešinosi kandidato „iš šalies" parėmimui.
G. Nausėda konservatorių paramos nesulaukė, tačiau tapo neoficialiu partijos šalininku
Vėliau, jau visiškoje prezidento rinkimų finišo tiesiojoje, G. Nausėda atvirai palietė partinės priklausomybės temą ir to svarbą rinkimų baigčiai. Tuomet jis svarstė, kad norėdamas būti tikrai nepriklausomu kandidatu, negalėtų savęs tokiu laikyti susiejęs save su partija bei iš jos gaunantis dosnią finansinę paramą:
„Man kilo klausimas: aš tikrai nuoširdžiai noriu būti nepriklausomas kandidatas, bet ar aš galėčiau vis dar tokiu save laikyti, jeigu į mano sąskaitą įkristų nei daug nei mažai – 330 tūkstančių eurų? Ar aš galėčiau toliau Lietuvos žmonėms įrodinėti, kad ne, ne, su konservatoriais nieko bendro aš neturiu?“, – kalbėjo G. Nausėda, pamiršęs, kad anksčiau pats kalbėjo, kad tokios paramos vis dėlto sieks[7].
Tačiau net ir netapęs oficialiu konservatorių išrinktuoju, G. Nausėda bent jau prisijaukino didžiąją dalį TS-LKD retorikos. Iš tiesų, rinkiminės kampanijos metu G. Nausėdos bei TS-LKD remiamos kandidatės I. Šimonytės retorika didelių skirtumų neturėjo. Priešingai, abu kandidatai daugeliu klausimų savo pozicijas dėstė panašiai ir akivaizdžiai skirtingai nuo to meto „valstiečių“ kandidato Sauliaus Skvernelio.
Pats G. Nausėda kalbėdamas apie „valstiečius“, lyg tikras konservatorius, nevengė kritikos jų atžvilgiu, aštriai pasisakė apie šios partijos žemą politinės kultūros lygį ir teigė, kad net prezidento rinkimų metu, jie užsiima žaidimais:
„Atimkite iš mūsų valdžią, kadangi mes žinome, kad būsite mažumoje, mes atsisėsime į opozicijos suolą ir pradėsime jus kritikuoti, trukdysime normaliam jūsų darbui. Šitokioje situacijoje mes neva artėsime prie Seimo rinkimų ir jus kritikuodami sugebėsime numušti jūsų reitingą iki kitų Seimo rinkimų. Aš turiu omenyje pasiūlymą imtis sudaryti valdžią kitoms partijoms“, – kalbėjo G. Nausėda, o tokios ir panašios frazės buvo tapusios tuomet opozicijoje buvusių konservatorių vizitine.
Rinkiminės kampanijos metu G. Nausėda net tikino „pajutęs svetimos gėdos jausmą“, stebėdamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suvažiavimą ir ten vykusius partijos remiamo kandidato į prezidentus rinkimus.
Tuomet G. Nausėdai neįtiko ir S. Skvernelio pozicija, ir partijoje vaidinama demokratija bei „niekinantis“ elgesys su tuomečiu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Tada dabartinis šalies vadovas sakė, kad antrajame prezidento rinkimų ture gali tekti kautis ne su partijomis ar ideologijomis, o su būdo savybėmis.
„Taip taip, su būdo savybėmis ir plėšriomis „vertybėmis“ iš praėjusio šimtmečio, nuo kurių normalų žmogų turėtų tiesiog pykinti. Požiūrį, kad moteris mes mylime, bet jos geriau tegul nesipainioja po kojomis. „Progresyvią“ mintį, kad šeimos nesukūrusieji ir vaikų nesusilaukusieji negali valdyti valstybės. Įsitikinimą, jog niekas negali geriau atstovauti vargšų ir nuskriaustųjų nei tie, kurie jau trečius metus turi svarbiausius valdžios svertus savo rankose, bet nieko nepadarė, kad jų būtų mažiau“, – tuomet kalbėjo G. Nausėda, taip kartu lyg ir gindamas kritikos dėl savo asmeninio gyvenimo sulaukdavusią I. Šimonytę[8].
Prezidento flirtas su konservatoriais užmaskuotas, tačiau santykiai nėra nutraukti
Kaip žinome, toks palankumas konservatorių atžvilgiu iš G. Nausėdos pusės viešumoje nėra eskaluojamas, o ir patys konservatoriai nevengia kritikos G. Nausėdai. Prezidento ir ministrės pirmininkės santykiai viešojoje erdvėje demonstruojami kaip pašliję: prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas neseniai atskleidė, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere I. Šimonyte. (Apie neoficialius susitikimus patarėjas neužsiminė) [9].
Iš ties gali susidaryti įspūdis, kad tarp Vyriausybės ir prezidentūros jau kurį laiką tvyro įtampos. Oficialūs susitikimai ėmė retėti, konservatoriai viešai eskalavo konfliktą, dėl to, kad Europos vadovų taryboje mūsų šalį atstovautų ne prezidentas, bet premjerė.
Tačiau net ir demonstruojamų įtampų fone G. Nausėda akivaizdžiai nėra linkęs taip aštriai kritikuoti konservatorių valdžios, kaip tai darė su „valstiečiais“. Pavyzdžiui, G. Nausėda nevengė kritikos buvusios Vyriausybės susisiekimo ministrui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariui Jaroslavui Narkevičiui ir net atvirai pareiškė, kad ministrui Prezidentūrooje jis nėra laukiamas.
„Sakykime, kuomet rudenį reikės formuoti naują valdančiąją koaliciją, iš tikrųjų, bus visiškai kitos sąlygos ir aš galiu pasakyti tik viena: šitas žmogus artimiausius ketverius metus ministru tikrai nedirbs“, – sakė prezidentas, pažymėjęs, kad kritikos dėl abejotinų sprendimų ir praeities istorijų sulaukęs J. Narkevičius nebegali užsiimti tiesiogine veikla Vyriausybėje[10].
Tuomet buvo eskaluojamas garsusis „kotletų“ skandalas. Bei teigiama, kad 2007-2008 m. aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ėjęs J. Narkevičius ir Trakų rajono savivaldybėje dirbusi jo sutuoktinė galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai. J. Narkevičius šiuos kaltinimus vadino šmeižtu. Kiek vėliau skambūs kaltinimai subliuško visiškai.
Akivaizdžiai kitos pozicijos G. Nausėda laikosi dabar, kai svarbiausius ministrų postus užima konservatoriai. Prezidentas nematė jokios problemos, jog energetikos ministro Dainiaus Kreivio vadovaujamos įmonės turi nedeklaruotų „Ignitis“ akcijų. Taip pat ir dabartinės Vyriausybės krizės, paskatintos liūdnai pagarsėjusio „čekiukų“ skandalo, akivaizdoje, G. Nausėda nors ir kritikuoja į lėšų švaistymo skandalą įsivėlusius ministrus Gintarę Skaistę ir Simoną Kairį, kartu, regis, džiaugiasi, kad I. Šimonytės Vyriausybė lieka darbuotis toliau.
Paaiškėjus, kad išankstinių Seimo rinkimų nebus, o Vyriausybė toliau tęs darbus, prezidentas pasveikino šį sprendimą[11].
„Prezidentas sveikina premjerės ryžtą, nepaisant sudėtingų aplinkybių, toliau tęsti darbą. Prezidentas tikisi, kad nuomonę pakeitusi Vyriausybės vadovė imsis reikalingų žingsnių pasitikėjimui Ministrų kabinetu atkurti“, – teigiama Prezidentūros pareiškime, paskelbtame po konservatorių sprendimo tęsti darbus.
Tokią G. Nausėdos poziciją sukritikavo ir buvęs jo konkurentas praėjusiose prezidento rinkimuose S. Skvernelis. Skvernelio teigimu, prezidentas išsigando, kad gali tekti imtis realios lyderystės ir pradėti sunkiai dirbti, todėl ir demonstruoja tokį atlaidumą.
„Prezidentas išsigando, kad po ketverių metų vidaus politikos ramybės ir glamūro, staiga atsiranda reali grėsmė, kad vasarą gali tekti prisiimti realią lyderystę ir sunkiai dirbti ieškant sprendimų bei suformuojant Lietuvos žmonių pasitikėjimą turinčią, stabilią, prognozuojamą, darbingą ir adekvačią šiandieninei situacijai Vyriausybę“, – sakė S. Skvernelis[12].
Iš tiesų, G. Nausėdos vengimas akivaizdžiai ir tiesiogiai prieštarauti konservatoriams stebina. Lietuvos prezidentas dažnai viešojoje erdvėje yra pašiepiamas konservatorių, tačiau tiek šalies vadovo, tiek valdančiųjų politika, niekuo nesiskiria. Nesvarbu ar vertinsime pozicijas COVID-19 pandemijos, ar karo Ukrainoje, ar vidaus politikoje atžvilgiu. Tokių artimų sąlyčio taškų su jokia kita politine jėga G. Nausėda neturi.
TS-LKD ir G. Nausėda yra įdomus derinys. Nors viena pusė linkusi švaistytis pašaipomis ir kaltinimais, o kita – savo mintis perteikti įvairiomis citatomis ir metaforomis apie dantų pastos tūteles, tiek prezidentas, tiek konservatoriai sąsajos taškų iš savo biografijų ištrinti negali.