Vairavimo egzaminą gali apsunkinti ne žinių trūkumas, o nesuvaldytas stresas
Turbūt kiekvienas vairuotojo pažymėjimą turintis žmogus prisimena praktikos egzaminą ir jaudulį, kuris galėjo pakišti koją net gerai mokant kelių eismo taisykles. „Regitros“ organizuojamoje konferencijoje „Saugus startas“ žinomas ekovairavimo instruktorius ir aktyviai praktikuojantis vairavimo treneris Artūras Pakėnas kalbėjo apie tai, kaip būsimiems vairuotojams įveikti stresą ir kodėl vien techninio pasiruošimo egzaminui nepakanka.
Pasak A. Pakėno, vairavimo instruktoriaus užduotis nėra mechaniškai paruošti mokinį egzamino dienai. Svarbiausia išmokyti būsimą vairuotoją valdyti automobilį dinamiškose kelių eismo situacijose, kai reikia ne tik žinoti taisykles, bet ir gebėti jas pritaikyti spaudimo sąlygomis.
Dozuotas stresas gali padėti, tačiau perteklinis ima slopinti
A. Pakėnas konferencijoje aiškino, kad stresas yra organizmo reakcija į suvokiamą grėsmę arba iššūkį, kai žmogui atrodo, jog reikalavimai viršija jo turimus išteklius. Vis dėlto stresinė yra ne pati situacija, o žmogaus reakcija į ją.
„Pavyzdžiui, kontroliuojamas jaudulys sportininkui padeda tapti čempionu. Tam pritaria ir sporto psichologai, kurie sako, kad neturi tikslo nuraminti sportininką prieš startą. Tuomet sportininkas nieko nelaimėtų“, – aiškino vairavimo treneris.
Pasak jo, tam tikromis dozėmis stresas gali būti resursas, tačiau perteklinis stresas pradeda slopinti. A. Pakėnas tai palygino su vaistu ir nuodu, kurie skiriasi tik doze: dozuotas stresas skatina veikti, o per didelis tampa kliūtimi.
Stresas prasideda dar iki egzamino dienos
Vairavimo treneris pabrėžė, kad klaidinga manyti, jog stresas atsiranda tik įžengus į vairavimo egzaminą. Jo teigimu, įtampa kaupiasi iš daugybės mažų aspektų – vairavimo mokyklos pasirinkimo, finansinių klausimų šeimoje, mokymosi metu patiriamų klaidų ir reakcijos į jas.
A. Pakėnas pažymėjo, kad klaidos gali mokyti tik tada, kai su jomis dirbama konstruktyviai. Jei už klaidas mokinys baudžiamas ar smerkiamas, vairavimas ima kelti įtampą, o ne pasitikėjimą savo veiksmais.
„Klaidos, kai už jas baudžiama, slopina, o ne moko. Taip pat neretai žmonės ateina prisiklausę sėkmės istorijų apie iš pirmo karto išlaikytus vairavimo egzaminus ir pradeda manyti, kad viskas labai paprasta, nors taip nėra“, – sakė A. Pakėnas.
Egzamino metu stresas keičia gebėjimą pritaikyti žinias
Pasak A. Pakėno, stresas nekeičia pačių žinių, tačiau gali smarkiai paveikti gebėjimą jas panaudoti realioje situacijoje. Egzamino metu žmogui gali drebėti rankos, pasidaryti sunku valdyti sankabą, pasirinkti tinkamą pavarą ar priimti sprendimus eisme.
Kai egzaminuojamojo dėmesys susiaurėja, jis ima koncentruotis į patį stresą ir nebepastebi svarbių aplinkos signalų. Tuomet galima nepamatyti kitų eismo dalyvių, laiku nepraleisti automobilio ar nepagreitėti tada, kai to reikalauja eismo situacija.
„Kai girdžiu instruktorius sakant, kad mokinį egzaminui paruošiau labai gerai, bet štai jis sustresavo ir neišlaikė, man kyla klausimas, kaip tuomet jis buvo paruoštas, jei stresas paėmė viršų“, – retoriškai klausė A. Pakėnas.
Būsimus vairuotojus reikia mokyti dalyvauti eisme, o ne tik išlaikyti egzaminą
A. Pakėnas pabrėžė, kad vairavimo mokymas turi būti vertinamas kompleksiškai. Vien tik techninių veiksmų mokymas arba klaidų žymėjimas nėra pakankamas, jei mokinys nemoka suvaldyti nerimo tada, kai jo labiausiai reikia.
Instruktorius atkreipė dėmesį, kad dalis žmonių, net išlaikę vairavimo egzaminą, vėliau taip ir nesėda prie vairo. Po kelerių metų jiems tenka mokytis iš naujo, nes formaliai įgytas pažymėjimas dar nereiškia realaus pasirengimo savarankiškai dalyvauti eisme.
Pasak jo, būsimi vairuotojai turi būti mokomi ne tik techniškai valdyti automobilį, bet ir suprasti eismo dinamiką. Tai reiškia gebėjimą stebėti aplinką, priimti sprendimus, išlaikyti dėmesį ir nepasiduoti stresui.
Mokiniams padeda aiški mokymo struktūra, trumpi nurodymai ir rami reakcija į klaidas
Kaip svarbiausius pagalbos mokiniams aspektus A. Pakėnas įvardijo mokymo proceso struktūravimą, realių lūkesčių kėlimą, trumpus nurodymus, ramų toną ir reakciją į klaidas be spaudimo. Jo teigimu, instruktorius turi padėti mokiniui grįžti prie veiksmo, o ne įstrigti ties padaryta klaida.
Viena dažnų naujokų klaidų yra bandymas sankryžoje viską atlikti vienu metu – įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir atlikti manevrą. Patyręs vairuotojas šiuos veiksmus atlieka palaipsniui, todėl jo sprendimai būna ramesni ir tikslesni.
„Viskas prasideda nuo minties, pereina į emociją ir baigiasi veiksmu“, – konferencijoje sakė A. Pakėnas. Pasak jo, būsimam vairuotojui svarbu išmokti šią grandinę atpažinti ir neperšokti kelių etapų iš karto.
Jaudulį galima mažinti paprastais įsižeminimo pratimais
Kaip vieną veiksmingą priemonę jauduliui suvaldyti A. Pakėnas įvardijo automobilyje esančių daiktų pastebėjimą ir jų įvardijimą žodžiu. Pavyzdžiui, galima pasirinkti penkis automobilyje esančius objektus, juos įvardyti, paliesti vairą, rankenėlę ar langą.
Anot instruktoriaus, toks pratimas padeda „įsižeminti“ ir geriau girdėti tai, kas sakoma. Važiuojant taip pat galima mintyse arba garsiai vardyti, kas matoma ir daroma: aiškiai sužymėtos juostos, priekyje važiuojantis automobilis, rekomenduojamas greitis ar artėjanti sankryža.
Tokie paprasti veiksmai padeda grąžinti dėmesį į dabartinę situaciją ir sumažinti baimę. A. Pakėno teigimu, vairuotojas turi mokėti valdyti ne tik automobilį, bet ir savo stresą.
„Saugus startas“ šiemet daug dėmesio skyrė vairuotojų psichologijai
Jau antrus metus „Regitros“ organizuojamas renginys „Saugus startas“ siekia atkreipti dėmesį į saugaus eismo svarbą ir skatinti atsakingą būsimų bei esamų vairuotojų elgesį. Kiekvienais metais renginyje gvildenamos naujos temos, susijusios su vairuotojų pasirengimu ir saugumu.
Šiemet pagrindinis dėmesys skirtas psichologiniams aspektams – temai „Ramus protas – saugus kelias: kaip padėti vairuotojams suvaldyti jaudulį?“. Renginyje vairavimo instruktoriai, egzaminuotojai ir psichologai kalbėjo apie tai, kaip stresas veikia žmogaus smegenis, kaip technologijos gali padėti jį sumažinti egzamino metu ir ar stresas yra problema, ar neišnaudotas resursas.
