Į jūrinio saugumo operacijas planuojama išsiųsti iki 40 karių
Įtampai Artimuosiuose Rytuose neslūgstant, Lietuva ruošiasi prisidėti prie tarptautinių veiksmų Hormuzo sąsiauryje – strategiškai svarbiame regione, nuo kurio priklauso dalis pasaulinės naftos ir dujų tiekimo. Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui jungtis prie sąjungininkų vykdomų jūrinio saugumo operacijų.
Po Krašto apsaugos ministerijos pateikto vertinimo nuspręsta, kad Lietuva galėtų į misiją išsiųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos darbuotojų. Jie dalyvautų bendrose operacijose, kurių tikslas – užtikrinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės energetikos prekybos dalis[1].
Prezidentūra pranešė, kad Vyriausybei siūloma kuo greičiau kreiptis į Seimą dėl tarptautinių operacijų mandato išplėtimo. Tai leistų oficialiai pradėti Lietuvos įsitraukimą į misiją.
Lietuva taip pat signalizuoja pasirengimą teikti pagalbą ne tik žmonėmis, bet ir infrastruktūra. Esant poreikiui, Jungtinės Amerikos Valstijos galėtų naudotis Lietuvos karinėmis bazėmis bei logistiniu palaikymu.
Įtampa Hormuzo sąsiauryje vėl auga
Apie amerikiečių kvietimą prisijungti prie tarptautinės koalicijos prezidentas Gitanas Nausėda buvo užsiminęs dar balandžio pabaigoje. Tuomet jis teigė, kad Lietuva vertina galimus veiksmus ir savo vaidmenį regione.
Situacija Hormuzo sąsiauryje smarkiai paaštrėjo po vasario 28 dieną prasidėjusių JAV ir Izraelio smūgių Irane. Atsakydamas į juos, Teheranas apribojo laivybą viename svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų. Dėl to pasaulio rinkose šoktelėjo energijos išteklių kainos.
Nors po pirmųjų Vašingtono ir Teherano derybų laivų judėjimas buvo trumpam atnaujintas, įtampa regione išliko. Šiuo metu eismas sąsiauryje ir vėl sutrikęs.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos valstybes dėl per menko, jo vertinimu, įsitraukimo į konfliktą su Iranu bei paramos amerikiečių veiksmams regione.
Kaunas: svarstoma prisidėti išminavimo pajėgumais
Tuo tarpu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad galimas Lietuvos indėlis tarptautinėje Hormuzo sąsiaurio misijoje greičiausiai būtų susijęs su išminavimo pajėgumais[2].
Pasak ministro, Lietuva kartu su regiono partneriais turi reikalingą specialistų komandą ir techniką, kuri galėtų būti panaudota atkuriant saugią laivybą strategiškai svarbiame jūrų maršrute. Jis pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl Lietuvos vaidmens bus priimtas Valstybės gynimo taryboje.
Ministras taip pat teigė, kad kariuomenė jau yra pateikusi visą techninę informaciją apie galimus Lietuvos pajėgumus ir jų panaudojimo galimybes. Anot R. Kauno, VGT posėdis dėl JAV pateikto kvietimo turėtų įvykti dar šį mėnesį, o sprendimų priėmimas nėra vilkinamas.
Nausėda: negalime būti tik saugumo gavėjai
Vis dėlto praėjusį trečiadienį Jo Ekscelencija teigė, kad nepaisant besikeičiančios JAV pozicijos dėl veiksmų Artimuosiuose Rytuose, Lietuva nekeičia savo požiūrio į galimą prisidėjimą prie saugios laivybos užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje[3].
Prezidento teigimu, šalies indėlis galėtų būti susijęs su išminavimo pajėgumais bei kitais saugios laivybos atkūrimo veiksmais. Jis pabrėžė, kad Lietuva rimtai vertina sąjungininkų prašymus ir negali būti vien tik saugumo gavėja NATO aljanse.
