Parlamente bus skubiai sprendžiamas PUPP kartelės likimas
Tūkstančių moksleivių ateičiai svarbus sprendimas artėja – jau rugpjūčio pabaigoje Seimas rinksis į neeilinę sesiją, kurioje spręs, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų vertinimo tvarkos, ar palikti galioti anksčiau parlamentarų priimtus pakeitimus. Nuo šio sprendimo priklausys, kokia tvarka artimiausiais metais bus taikoma dešimtokams, siekiantiems tęsti mokslus vienuoliktoje klasėje.
Pirmadienį posėdžiavusi Seimo valdyba bendru sutarimu pritarė siūlymui rugpjūčio 25 dieną sušaukti neeilinę parlamento sesiją, nes galutinis sprendimas turi būti priimtas dar iki rugsėjo 1-osios. Seimo pirmininkas Juozas Olekas aiškino, kad prezidento veto planuojama apsvarstyti per du tos pačios dienos posėdžius, o delsimas reikštų, jog įsigaliotų anksčiau Seimo patvirtinti įstatymo pakeitimai[1].
Pasak jo, parlamentarai turės apsispręsti, ar pritarti prezidento siūlomam kompromisui, ar atmesti veto ir palikti galioti liepą priimtą sprendimą.
Lemiamas balsavimas – iki rugsėjo turi būti aiškus atsakymas
Diskusijos dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) tęsiasi jau kelerius metus ir yra tapusios viena daugiausiai ginčų keliančių švietimo sistemos temų. Dar 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias nuo 2026 metų rugsėjo į vienuoliktą klasę galėtų patekti tik tie dešimtokai, kurie PUPP būtų išlaikę bent ketverto įvertinimu. Tokiu sprendimu siekta užtikrinti, kad pagrindinio ugdymo pažymėjimas patvirtintų bent minimalių žinių ir gebėjimų įgijimą.
Vis dėlto šių metų liepą parlamentas pakeitė savo poziciją ir nubalsavo už tai, kad šio reikalavimo būtų atsisakyta. Pagal priimtas pataisas būtų palikta dabar galiojanti tvarka, kai pagrindinis išsilavinimas suteikiamas baigus ugdymo programą ir atlikus PUPP, tačiau jo rezultatas netampa kliūtimi tęsti mokslus vienuoliktoje klasėje.
Tokiam Seimo sprendimui nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pasinaudojo veto teise ir pasiūlė kompromisinį variantą – ne visiškai atsisakyti minimalaus PUPP pasiekimų reikalavimo, o jo įsigaliojimą nukelti iki 2029 metų rugsėjo 1-osios.
Prezidento vertinimu, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, kad mokinys yra įgijęs bent bazines žinias ir gebėjimus, todėl minimalus pasiekimų slenkstis neturėtų būti laikomas atrankos priemone, o veikiau minimaliu standartu, kurį turėtų pasiekti kiekvienas pagrindinį ugdymą baigęs mokinys.
Ministrė ragina spręsti problemos priežastis, o ne tik nukelti terminus
Nors švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigia gerbianti prezidento sprendimą vetuoti įstatymo pataisas, jos vertinimu, vien minimalaus PUPP reikalavimo įsigaliojimo nukėlimas problemos neišspręs. Ministrė pabrėžia, kad svarbiausias tikslas turėtų būti ne diskusijos dėl datos, kada įsigalios nauja tvarka, o reali pagalba mokiniams, kurie su mokymosi sunkumais susiduria dar gerokai iki dešimtos klasės.
Anot ministrės, kuo anksčiau pastebėjus mokymosi spragas ir suteikus reikiamą pagalbą, būtų galima sumažinti mokinių, nepasiekiančių minimalaus pasiekimų lygio, skaičių. Todėl didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ankstyvajai pagalbos sistemai, o ne vien PUPP rezultatams.
Panašios pozicijos laikosi ir Prezidentūra. Prezidento patarėjų teigimu, siūlymas nukelti minimalaus pasiekimų reikalavimo įsigaliojimą iki 2029 metų nėra paprastas sprendimo atidėjimas – tikimasi, kad per šį laikotarpį bus sukurta veiksminga pagalbos sistema mokiniams. Prezidentūra atkreipia dėmesį, jog šiuo metu maždaug penktadalis dešimtokų nepasiekia minimalaus PUPP pasiekimų lygio, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti šios problemos priežastis ir užtikrinti, kad pagalba vaikus pasiektų gerokai anksčiau.
Diskusijos dėl PUPP kartelės sulaukė ir plataus švietimo bendruomenės dėmesio. Prieš prezidentui priimant sprendimą net 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos kreipėsi į šalies vadovą, ragindamos vetuoti Seimo priimtas pataisas. Jų vertinimu, visiškas minimalaus pasiekimų reikalavimo atsisakymas nepadėtų spręsti prastėjančių mokinių pasiekimų problemos ir galėtų turėti neigiamų pasekmių švietimo kokybei ateityje.
Prezidento siūlymui jau atsiranda palaikymas
Kol kas nėra aišku, ar Seimas pritars prezidento siūlomam kompromisui, ar nuspręs atmesti veto ir palikti galioti liepą priimtas pataisas. Pasak Seimo pirmininko J. Oleko, frakcijos dar nėra galutinai apsisprendusios, todėl balsavimo baigtis išlieka neprognozuojama.
Vis dėlto pirmieji signalai rodo, kad prezidento siūlymas gali sulaukti nemažo palaikymo. Socialdemokratų frakcijos atstovai jau yra užsiminę linkstantys pritarti G. Nausėdos veto, o tokią pačią poziciją viešai yra išreiškusi ir švietimo ministrė R. Popovienė.
Šiuo metu Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas yra privalomas visiems dešimtos klasės mokiniams. Jo metu vertinamos lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros žinios, tačiau iki šiol šio patikrinimo rezultatai neturi tiesioginės įtakos mokinių perkėlimui į aukštesnę klasę. Būtent dėl to, kokią reikšmę PUPP rezultatai turės ateityje ir ar minimalus pasiekimų slenkstis taps privaloma sąlyga siekiant pagrindinio išsilavinimo, galutinį sprendimą artimiausiomis savaitėmis turės priimti Seimas.
