Smurtas dėl lyties griauna žmonių gyvenimus visame pasaulyje
Smurtas prieš moteris ir vaikus, įskaitant seksualinę prievartą ir seksualinį išnaudojimą, tebėra tabu tema politiniuose debatuose, kuriuose dalyvavo tarptautiniai delegatai, dalyvavę COP28 – naujausiame JT derybų dėl klimato kaitos raunde Dubajuje. Nepaisant to, klimato kaitos ir smurto dėl lyties, įskaitant prekybą žmonėmis, sąsajos yra realios ir jau dabar griauna žmonių gyvenimus visame pasaulyje.
COP28 šalys susitarė įsteigti nuostolių ir žalos fondą, iš kurio skurdžioms valstybėms būtų mokamos išmokos už nepataisomą žalą, kurią daro blogėjantis klimatas[1]. Kyla klausimas: kaip kompensuoti neekonominius nuostolius ir žalą, t. y. klimato kaitos poveikį, kurio neįmanoma įvertinti pinigais?
Tiesa ta, jog šis poveikis jau dabar veikia žmones pažeidžiamiausiuose pasaulio regionuose. Apklausus Bangladešo, Fidžio bei Vanuatu gyventojus nustatyta, kad klimato kaita yra veiksnys, galintis pabloginti, sustiprinti ar netgi pratęsti smurto ir prievartinės kontrolės vykdymą – ir šio vyksmo mastai yra milžiniški[2].
Įkalinimas Bangladeše turi ryškų vaikų išnaudojimo atspalvį
Merginos ir jaunos moterys, gyvenančios Bangladeše, vaikų santuokas laiko kone įprastu kovos su prarastomis pajamomis bei aprūpinimu maistu mechanizmu. (Nuolatinis alkis, kaip galima suprasti, privertė daugybę šeimų ištekinti savo dukteris ir seseris.)
Kadangi stichinės nelaimės ir alinantis karštis padarė migraciją iš kaimo į miestus neišvengiamą, daugelis migruojančiųjų ėmė dirbti drabužių pramonėje. O tai prisideda prie niūraus šio regiono fono: fabrikuose ir netoliese esančiuose gyvenamuosiuose namuose smurtas bei prasta psichinė sveikata ypač būdinga migruojančioms darbuotojoms[3].
Pavyzdžiui, dalis nukentėjusiųjų išteka būdamos vos 12 metų amžiaus ir pakankamai greitai pagimdo pirmąją atžalą. Jauniems vyrams bei paaugliams neretai taip pat tenka mesti mokyklą ir pradėti dirbti. Sunkios gyvenimo ir darbo sąlygos savo ruožtu kenkia visų šeimų sveikatai ir gerovei, nors vis tik labiausiai nukenčia moterys bei vaikai.
Fidžyje po potvynių vaikai parduodami seksualiniais tikslais
2021 m. Fidžį apėmė neramumai po to, kai vienoje iš šiaurės rytuose esančių Vanua Levu salų dėdė išprievartavo dešimties metų mergaitę ciklono prieglaudoje[4]. Pastarasis galiausiai buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme. Ir šis incidentas – ne pavienis įvykis.
Vietinės moterys, gyvenančios Fidžio pagrindinėje saloje esančiame Nadi mieste, dažnai pasakoja apie išprievartavimus prieglaudose ir praneša, jog po potvynių vaikai parduodami seksualiniais tikslais.
Dėl perpildytų prieglaudų, kaip žinia, susidaro nesaugios sąlygos: nors daugelyje tualetų yra langai, tačiau nėra durų, jau nekalbant apie užraktus. Dar svarbiau, kad daugelis Fidžyje dirbančių gelbėtojų nėra tinkamai apmokyti atpažinti prievartos (seksualinės ar kitokios) požymių, todėl, deja, negali užkirsti kelio tolesniam smurtui.
Raudonojo Kryžiaus sveikatos koordinatorės tvirtina, neva moterys yra labiau pažeidžiamos smurto po ciklonų. Kadangi palapinėse ir laikinose pastogėse trūksta privatumo bei tinkamo apšvietimo, sudėtinga išlikti saugioms. Kitaip tariant, evakuacijos centruose moterys bei vaikai susiduria su seksualiniais pavojais, ignoruojant mažamečių teises ir nesuteikiant galimybės moterims bei vaikams atsigauti.
Kai kurie pareigūnai, dirbantys Nadi mieste, jau seniai pastebėjo prekybą žmonėmis, seksualinį išnaudojimą ir smurtą.
Pavyzdžiui, užfiksuotas atvejis, kuomet moteris su šeima persikėlė į Nadi pas savo naująjį vyrą australą. Po metų ji grįžo į biurą ir papasakojo darbuotojams, jog sutuoktinis perkėlė visą šeimą į Australiją, o jiems atvykus jie buvo laikomi nelaisvėje jo namuose, prasitardama apie vyresniosios dukters (tuo metu jai buvo 14 metų) seksualinį išnaudojimą. Šiuo konkrečiu atveju moteris buvo per daug išsigandusi, jog kreiptųsi į policiją. Galiausiai ji ir jos vaikai, padedami kaimyno, pabėgo iš šalies.
Kai kurie šaltiniai atskleidžia, kad trauminės patirtys neapsiėjo be pėdsakų: vyriausioji dukra esą šiuo metu užsiima prostitucija, o ant jos mamos ir visų keturių vaikų matyti randai, panašūs į adatų žymes bei cigarečių nudegimus. Apskritai pastaraisiais metais tokiuose turistų pamėgtuose kraštuose kaip Fidžio Nadi padaugėjo seksualinės prievartos prieš vaikus, prekybos žmonėmis ir jų išnaudojimo atvejų, kuriuos dažniausiai vykdo nusikaltėliai iš Australijos, Naujosios Zelandijos, JAV bei Europos.
Vanuatu moterys – tikras bendradarbiavimo pavyzdys
Vanuatu – salų valstybėje Ramiajame vandenyne, besidriekiančioje maždaug 1 750 km į rytus nuo Australijos, 500 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Kaledonijos, į vakarus nuo Fidžio ir į pietus nuo Saliamono salų, moterys jungiasi į bendruomenes, sveikdamos po ciklonų ir sausų. Būtent Vanuatu idealai, kurie paprastai laikomi moteriškomis savybėmis, tokie kaip įtrauktis ir rūpinimasis silpnesniaisiais, buvo stiprioji pusė, padėjusi visiems gyventojams atsigauti po stichinių nelaimių.
Supratote teisingai: Vanuatu moterys – tikras bendradarbiavimo pavyzdys, rūpinantis tais, kuriems reikia pagalbos, ir kolektyviai gydantis nuo su klimatu susijusio smurto traumų. Todėl linkstama prie išvados, kad tik išplėtus supratimą apie tai, ką tokie reiškiniai iš tikrųjų reiškia, bus galima visapusiškiau paremti atitinkamuose regionuose esančius žmones.
