Seksualinė prievarta chirurginės operacijos metu: kas kaltas?

Darbuotojoms už seksą siūlomos karjeros galimybės

Pasauliniai įvykiai liudija moterų chirurgių patiriamą seksualinę prievartą – užpuolimą ir, tam tikrais atvejais, net ir išprievartavimą^[1]. Kaip ši kraupi situacija atrodo iš arti?

Nacionalinės sveikatos tarnyba (NHS) tvirtina, jog egzistuoja tendencija, kai vyresnieji chirurgai vyrai priekabiauja prie praktikančių moterų, ir tai vyksta itin dažnai, todėl duomenys yra išties šokiruojantys.

Seksualinis priekabiavimas, seksualinė prievarta ir išprievartavimai pasaulyje vadinami „vieša chirurgijos paslaptimi“, nors Lietuvoje apie tokius atvejus prabylama ne taip jau dažnai. Neišpasakotos istorijos apie tai, kaip moterys buvo glamonėjamos po savo chirurginiais chalatais, kaip chirurgai vyrai šluostėsi kaktą į jų krūtinę arba trindavo savo intymius organus personalo darbuotojoms į nugarą, atskleidžia dar vieną niuansą: už seksą siūlomos ir karjeros galimybės.

Dalis tyrėjų tvirtina neva du trečdaliai chirurgių per pastaruosius penkerius metus buvo seksualinio priekabiavimo taikinys, kol trečdalis tiesiogiai patyrė seksualinę prievartą. Vėlgi, nutylima, nes bijoma, jog pranešus apie incidentą, bus pakenkta karjerai, be to, nuogąstaujama, kad galbūt vis vien nebus imtasi rezultatyvių veiksmų.

Veidas iškirptėje ar pagyvenusio gydytojo delnas ant jaunos praktikantės šlaunies – ne tokie jau reti darbuotojas žeminantys atvejai. Tai viena iš priežasčių, dėl ko nukentėjusiosios iki šiol slepia savo patyrimus. Vis dėlto, tylėti, kaip žinome, blogiau nei įvardinti savo skriaudėjus, kurių nederamas elgesys kartais persikelia už ligoninės ribų, – pokyčiai įvyks tik tada, kai žmonės prabils.

Nusikaltimas įvyko iškart po konferencijos

Dalis moterų nenori to, kas nutiko, vadinti išžaginimu, nors aiškiai žino, jog lytiniai santykiai vyko ne abipusiu sutikimu.

Viena iš liudytojų pasakoja, kad vyresnysis gydytojas iškart po konferencijos palydėjo atgal į vietą, kurioje ši buvo apsistojusi, tokiu būdu pratęsiant darbinę diskusiją. Visgi veiksmas pakrypo bemaž netikėtai – vyras puolė kolegę ir pradėjo ją nurenginėti (priešgyniavimais atstumo išlaikyti nepavyko). Nepaisant žalojančių pasekmių, moterys vis vien pasirenka incidentą slėpti po devyniais užraktais ir (kažkokiu būdu) gyventi toliau, tvirtindamos, kad kelti triukšmą chaotiškoje nūdienos kultūroje yra beprasmiška.

Šiaip ar taip, verta žinoti, jog šios patirtys turi ilgalaikį poveikį – pradedant emociniu nejautrumu, baigiant be paliovos atakuojančiais prisiminimais bei košmarais. Klausite: „Ar chirurgija apskritai yra saugi vieta dirbti moterims?“

Įdomu tai, jog nors vyrai taip pat susiduria su tokiu elgesiu, daroma išvada, kad skirtingos lyties chirurgai gyvena „skirtingoje realybėje“. Vis dėlto, kadangi chirurgų mokymas remiasi mokymusi iš vyresniųjų kolegų operacinėje, šiuolaikinėje visuomenėje manoma, esą rizikinga kalbėti apie tuos, kurie turi daugiau galios ir įtakos.

Statistika pakerta visuomenės pasitikėjimą chirurgo profesija

Per penkerius metus NHS užfiksavo 35 000 seksualinio priekabiavimo atvejų^[2]. Ši statistika rodo, jog chirurgija yra labai hierarchiška, suteikdama kai kuriems vyrams didelę galią; būtent dėl to žmonės gali ir toliau likti nebaudžiami.

Kad sveikatos priežiūra taptų saugesnė, kaip manoma, reikia įdiegti nulinės tolerancijos kultūrą, užtikrinant, jog bus sukurti mechanizmai, kurie leis nukentėjusiems jaustis užtikrintiems – kad jie galės kreiptis, pranešti apie šiuos incidentus, ir į juos bus rimtai atsižvelgta. 

Vėlgi, ar šiandien chirurgija (ir kai kurios kitos darbinės sritys) yra saugi vieta moterims? Greičiausiai ne visada, kad ir kaip baisu tai pripažinti.

Skatinama kovoti prieš neteisybę

Patyrus priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą, dažnai būna sunku žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos^[3]. Tačiau būtina atlikti šiuos veiksmus:

Įvertinti situaciją. Patiriamo priekabiavimo arba seksualinio priekabiavimo neigimas ir pateisinimų ieškojimas neužkerta kelio situacijos pasikartojimui. Teisingai įvardyti nepageidaujami kolegų veiksmai – pirmas žingsnis jiems nutraukti.

Vesti dienoraštį. Dienoraštis, kuriame būtų detaliai aprašytos seksualinio priekabiavimo aplinkybės, laikas ir priekabiavimo sukelti jausmai, padėtų įrodyti, jog priekabiavimas iš tiesų vyko.

Išsaugoti įrodymus. Visus gautus laiškus, žinutes, raštelius bei pokalbių garso įrašus patariama išsaugoti ir laikyti kitiems neprieinamoje vietoje.

Kreiptis pagalbos. Patiriant seksualinį priekabiavimą iš kolegų, galima kreiptis pagalbos į komandos vadovą, ir informuoti apie situaciją žodžiu arba pateikti formalų skundą. Jei priekabiaujantis žmogus užima vadovo pareigas, vertėtų pagalvoti, kam atsiskaityti turi jis, ir ieškoti aukštesnes pozicijas užimančių asmenų paramos.

Kreiptis į padėti galinčias institucijas. Galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Darbo ginčų komisiją ir teismą.

Valstybinė darbo inspekcija taipogi primena apie darbdavio pareigą organizuoti darbuotojams mokymus smurto ir priekabiavimo srityje^[4].

Seksualinio pobūdžio priekabiavimo atvejai Lietuvoje turi savo „stilistiką“

Režisierius Linas Marijus Zaikauskas visai neseniai vėl buvo kaltinamas seksualiniu priekabiavimu^[5].

L.Zaikauskas per pastaruosius pusantrų metų dirbo keliuose Moldovos teatruose, bet pareigas turėjo apleisti po skundų bei kaltinimų netinkamu elgesiu. Tiesa, nors vyras kaltinimus atmetė, kaip bebūtų keista, dar 2018 metais L.Zaikauskas buvo pripažintas kaltu dėl tokio paties pobūdžio nusikaltimo. 

Įvairūs seksualinę prievartą liudijantys atvejai visame pasaulyje atskleidžia, kaip svarbu laiku reaguoti, imtis veiksmų bei susivienyti.