Prancūzijos ministru pirmininku tapo F. Bayrou
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas naujuoju šalies ministru pirmininku pasirinko Francois Bayrou. Tai skelbiama Eliziejaus rūmų pranešime.
F. Bayrou, ilgametis Prancūzijos centristinės politikos veikėjas ir vienas pirmųjų E. Macrono rėmėjų, ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu kandidatu po to, kai praėjusią savaitę žlugo Michelio Barnier vyriausybė[1].
F. Bayrou ir E. Macronas penktadienio rytą susitiko ir kalbėjo beveik dvi valandas. Prancūzijos žiniasklaida iš pradžių pranešė, kad susitikimas buvo įtemptas ir kad F. Bayrou galimybės gauti darbą sumažėjo.
Atrodo, kad gandai buvo teisingi: dėl pasirinkimo buvo diskutuojama iki paskutinės minutės, o E. Macronas praleido savo paties nustatytą terminą iki ketvirtadienio paskirti naują šalies premjerą.
Prezidento biuras žurnalistams galiausiai pranešė, kad naujasis premjeras bus paskirtas tik penktadienio rytą, o Eliziejaus rūmų pareiškimas žurnalistams tikrai buvo išsiųstas elektroniniu paštu tik prieš pat 13 val.
Vis dėlto neaišku, kaip 73 metų F. Bayrou pavyks išvengti tokio paties likimo kaip jo pirmtakui, nes Prancūzijos įstatymų leidžiamoji valdžia tebėra itin susiskaldžiusi.
Tokią situaciją iššaukė nesutarimas tarp trijų maždaug vienodų blokų: kairiųjų, centro dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų, kurie iki šiol nerodė didelio noro dirbti kartu.
Dabar svarbias pareigas gaunančio F. Bayrou iššūkis bus suformuoti vyriausybę, kurios parlamento opozicija nepaveiktų.
Kairioji partija „Nepalenkiamoji Prancūzija“ jau pažadėjo pateikti nepasitikėjimo F. Bayrou pareiškimą, nors Žaliųjų partijos vadovė Marine Tondelier, kuri yra svarbi Prancūzijos centro kairiosios partijos atstovė, sakė, kad jos partija palauks, tačiau neturės „kito pasirinkimo“, kaip tik nuversti naująjį ministrą pirmininką, jei jis išsaugos E. Macrono laikų politiką ir kadenciją baigiančius ministrus pagrindiniuose postuose.
F. Bayrou yra vienas Prancūzijos politikos veteranų
F. Bayrou yra žymus Prancūzijos politikos veikėjas. 73-ejų metų centristų veteranas vadovauja „MoDem“ partijai, kuri yra pagrindinė E. Macrono sąjungininkė parlamente. Šiuo metu F. Bayrou yra atsakingas už vyriausybės planavimą.
2002, 2007 ir 2012 m. jis buvo kandidatu prezidento rinkimuose, vadovauja Demokratiniam judėjimui „MoDem“ nuo pat jo įkūrimo 2007 m. Jis yra ėjęs Prancūzijos nacionalinio švietimo, o vėliau ir teisingumo ministro pareigas. 2014 m. jis buvo pietvakarių Prancūzijoje esančio Pau miesto meru.
F. Bayrou yra žinomas kaip centristas, siekiantis sumažinti atotrūkį tarp kairiųjų ir dešiniųjų Prancūzijos politikoje. Jis nuosekliai pabrėžia proeuropietiškas vertybes, yra tvirtas Europos Sąjungos (ES) šalininkas. Jis taip pat pasisako už politiką, kurioje ekonominės reformos derinamos su socialiniu teisingumu.
Anksčiau šiais metais Paryžiaus baudžiamasis teismas išteisino F. Bayrou dėl įtariamo dalyvavimo sukčiavimo schemoje, pagal kurią buvo ES lėšos.
Be F. Bayrou, kadenciją baigiantis gynybos ministras Sebastienas Lecornu taip pat buvo minimas kaip galimas kandidatas į Prancūzijos ministro pirmininko postą.
Tarptautinei žiniasklaidai E. Macrono aplinkos šaltiniai teigė, kad prezidentas siekia greitai paskirti naują premjerą, teigta, kad tai norėta padaryti iki šeštadienį vykusios Notre-Dame katedros, atnaujintos po gaisro, atidarymo ceremonijos, tačiau tai neįvyko.
E. Macrono sąjungininkai iš jo paties stovyklos taip pat ragino jį imtis skubių veiksmų. Po birželio pabaigoje ir liepos pradžioje įvykusių pirmalaikių rinkimų E. Macronui prireikė beveik dviejų mėnesių, kad paskirtų M. Barnier, kuris dabar atsistatydino.
Prancūzija susidūrė su dar viena politine krize
Praėjusią savaitę Prancūziją supurtė jau antra politinė krizė šiais metais. Opozicija inicijavo nepasitikėjimą centro dešiniąją vyriausybe, kai parlamente kilo ginčas dėl biudžeto taupymo priemonių.
Įtampa kilo, kai Prancūzijos ministras pirmininkas M. Barnier pasinaudojo prieštaringa Prancūzijos Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, kad priverstų be balsavimo priimti kitų metų socialinės apsaugos biudžeto planą.
Atsakydamos į tai, opozicinės kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijos pagrasino jo vyriausybei surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Prancūzijos įstatymų leidėjai trečiadienį nubalsavo nušalinti tris mėnesius šiame poste išbuvusio ministro pirmininko M. Barnierio vyriausybę. Už M. Barnier‘o nušalinimą balsavo 331 parlamentaras iš 574. Vyriausybei nuversti reikėjo 289 balsų.
Prancūzijos ministras pirmininkas įteikė atsistatydino pareiškimą, o prezidentas E. Macronas paprašė M. Barnier‘o kartu su savo vyriausybe laikinai pratęsti darbą.
Tai yra jau antroji didelė politinė krizė, su kuria Prancūzija susidūrė per pastaruosius šešis mėnesius. Birželio mėnesį Prancūzijos prezidentas E. Macronas sušaukė pirmalaikius rinkimus.
Pirmalaikiai rinkimai buvo paskelbti po EP rinkimų, kai juose Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas aplenkė prezidento centristų aljansą ir gavo daugiau nei dvigubai daugiau balsų: 32 proc. prieš 14 proc.
O politinis neužtikrintumas įsivyravo ne tik Prancūzijoje, bet ir Vokietijoje. Lapkričio pradžioje vienoje iš artimiausių ir svarbiausių Lietuvos užsienio partnerių taip pat kilo tikras politinis chaosas, kai žlugo valdančioji koalicija.
