Nuo dūmo, tapusio stiliaus simboliu, iki įstatymo: Prancūzija užveria cigaretei duris ten, kur būna vaikai
Kruasanas, juoda kava ir cigaretė Prancūzijoje liks tik paveiksliukuose. Nuo šių metų liepos 1 dienos Prancūzijoje įsigalios griežtas draudimas rūkyti daugelyje viešų lauko vietų, kur renkasi šeimos ir vaikai: paplūdimiuose, parkuose, žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, mokyklų prieigose ir viešojo transporto stotelėse.
Tokį sprendimą paskelbė šalies sveikatos ir šeimos reikalų ministrė Catherine Vautrin, pareiškusi: „Tabakui nėra vietos ten, kur yra vaikai.“ Jos teigimu, rūkymo laisvė baigiasi ten, kur prasideda vaikų teisė į švarų orą.
Už šio sprendimo slypi ne tik epidemiologinė logika, bet ir kultūrinė revoliucija. Ilgus dešimtmečius Prancūzija flirtavo su cigaretėmis. Nuo Brigitte Bardot dūmo pajūryje iki Jean-Paul Belmondo skubančio plačiais žingsniais Eliziejaus laukuose. Rūkymas čia niekada nebuvo tik įprotis. Tai buvo laikysena, stilius, net maišto simbolis[1].
Tačiau šios laikysenos kaina, pasirodo, skaudi. Šalyje kasmet nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 75 tūkst. žmonių, o tai daugiau nei 13 procentų visų mirčių. Nors kasdien rūkančiųjų skaičius sumažėjo iki istoriškai žemų 23 procentų, įprotis vis dar plačiai paplitęs tarp jaunimo ir miestų elito.
Naujasis draudimas: kur bus negalima rūkyti ir kas gresia pažeidėjams
Draudimas rūkyti bus taikomas visose lauko vietose, kur gali būti vaikų: tai apima paplūdimius, viešuosius parkus ir sodus, sporto aikštynus, šaligatvius prie mokyklų, autobusų stoteles. Už pažeidimus grės iki 135 eurų bauda.
Už įstatymo vykdymą bus atsakinga įprasta policija, tačiau ministrė Vautrin pabrėžė, kad pasitiki ir „savigyda“, visuomenės gebėjimu pati keisti įpročius ir socialinį elgesį. Svarbu pažymėti, kad tam tikros erdvės bus išimtis. Pavyzdžiui, kavinių ir barų lauko terasos.
Taip pat į draudimą kol kas nepatenka elektroninės cigaretės, tačiau, pasak ministrės, artimiausiu metu bus svarstomi ir nikotino kiekio apribojimai. Tai rodo, kad sveikatos politika įgauna ilgalaikį strateginį kursą: ne tik drausti, bet ir reguliuoti[2].
Pastaraisiais metais Prancūzija vis sparčiau žengia link griežtesnės tabako kontrolės. Rūkyti restoranuose, baruose ir klubuose draudžiama nuo 2008 metų. Be to, nors nacionalinio įstatymo, draudžiančio rūkyti lauke, iki šiol nebuvo, daugiau nei 1 500 savivaldybių jau savarankiškai įvedė tokius draudimus, ypač paplūdimiuose ir parkuose. Naujas sprendimas pagaliau įtvirtina šią praktiką valstybiniu mastu.
Prancūzų dilema: išsiskyrimas su rūkymo romantika tampa visuomenės lūžio tašku
Cigaretė Prancūzijoje ilgai buvo ne tik priklausomybė, bet ir estetinė, net filosofinė figūra. Iš kino ekranų į kasdienybę persikėlusi rūkymo kultūra kūrė identitetą: nuo seksualios moters iki paslaptingo intelektualo, nuo bohemiško menininko iki politinio maištininko.
Prancūzijos viešoji erdvė buvo pripildyta šios kultūros. Net ir XXI amžiaus pradžioje, kai daugelyje Vakarų šalių rūkymas viešose vietose jau buvo draudžiamas, Air France vis dar leido rūkyti kai kuriuose skrydžiuose. Taip buvo iki pat 2000-ųjų.
Tačiau dabar romantizuotas rūkymo įvaizdis pamažu nyksta. Naujausios apklausos rodo, kad net 80 procentų prancūzų pritaria draudimui rūkyti viešose vietose, tokiose kaip miškai, paplūdimiai, parkai ar terasos. Tai reiškia ne tik sveikatos politikos pokytį, bet ir gilų kultūrinį virsmą.
Prancūzija ima vertinti nebe „laisvę rūkyti“, o teisę kvėpuoti. Tai reiškia naują estetiką: be dūmų, be romantizuotų ligų, su aiškia žinia: vaikų sveikata svarbiau nei nostalgija. Nors pasivaikščiojimai po Le Marais, madingiausią Paryžiaus kvartalą, vis dar atskleidžia skirtingas reakcijas į naująjį draudimą, vis labiau aišku, kad visuomenė bręsta pokyčiams.
Kai kurie priima tai kaip ilgai lauktą žingsnį, kiti ir su švelniu ilgesiu laikams, kai cigaretės dūmas buvo laisvės simbolis. Bet dabar ta laisvė apibrėžiama kitaip, susitelkiant ties visuomenės sveikata, ne madomis.
