Juodkalnija ir Europos Sąjunga: Vokietija spaudžia Kroatiją išspręsti ginčus, stabdančius narystę

Juodkalnijos kelias į Europos Sąjungą užkliuvo už senų ginčų su kaimyne Kroatija, o Vokietija ėmė spausti Zagrebą juos išspręsti. Kaip praneša „Euronews“, remdamasi keturiais su reikalu tiesiogiai susijusiais pareigūnais, Berlynas paprašė Kroatijos konstruktyviai sutvarkyti dvišalius klausimus, kurie gali sužlugdyti labiausiai pažengusios ES kandidatės stojimą. Podgorica tikisi tapti 28-ąja Bendrijos nare 2028 m.

Kroatija pateikė aštuonis reikalavimus Juodkalnijos narystei ES

Spalio viduryje Zagrebas ES valstybėms narėms, Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai išsiuntė dokumentą, kuriame išdėstė aštuonis reikalavimus Podgoricai. Pasak regiono naujienų portalo „Balkan Insight“, Kroatija juos vadina aiškiai apibrėžtais ir įgyvendinamais, o dokumente rašoma, kad ji siekia Juodkalnijos stojimui padėti, o ne jam trukdyti.

Šeši iš aštuonių reikalavimų susiję su 23-iuoju derybų skyriumi „Teismai ir pagrindinės teisės“, dar du – su 31-uoju skyriumi „Užsienio, saugumo ir gynybos politika“. Dauguma klausimų kyla iš 1991–1992 m. karo, kai Jugoslavijai byrant Serbijos ir Juodkalnijos pajėgos užėmė dalį Dubrovniko regiono.

Nr.	Kroatijos reikalavimas	Derybų skyrius
1	Kompensacijos daugiau nei 300 Kroatijos piliečių, 1991–1992 m. laikytų Morinjo stovykloje	23
2	Nuolat matoma atminimo lenta buvusioje stovykloje	23
3	Pervadinti Kotoro miesto baseiną, pavadintą su stovykla siejamo asmens vardu	23
4	Visapusiškai bendradarbiauti aiškinantis 14 dingusių Kroatijos piliečių likimą	23
5	Persekioti karo nusikaltimus, įskaitant vadų atsakomybę	23
6	Išspręsti 10-ojo dešimtmečio pradžios nuosavybės ginčus	23
7	Grąžinti mokomąjį burlaivį „Jadran“	31
8	Tęsti dialogą dėl valstybių sienos nustatymo	31

Morinjo stovyklos atminimo lenta tapo simboliniu ginču

Morinjo stovykloje, pasak Kroatijos dokumento, nuo 1991 m. spalio iki 1992 m. rugpjūčio buvo laikoma daugiau nei 300 Kroatijos piliečių. Zagrebas reikalauja ne tik kompensacijų buvusiems kaliniams, bet ir kad stovyklos vietoje įrengta atminimo lenta liktų nuolat matoma. „Balkan Insight“ rašo, kad aplink lentą pastatytas didelis metalinis rėmas, ant kurio galima uždėti slankiojantį skydą. Kroatija tokį uždengimą vadina pakenkimu bendram atminimo ir susitaikymo veiksmui. Dėl Kotoro baseino pavadinimo, pasak dokumento, Kroatijos klubai atsisako ten žaisti. Nuosavybės klausimu Zagrebas atkreipia dėmesį, kad dalis turto jau grąžinta buvusiems savininkams, daugiausia albanų mažumos atstovams, todėl, Zagrebo vertinimu, kroatų šeimos gali būti vertinamos nevienodai.

Ginčas dėl laivo „Jadran“ susijęs su 2,7 mlrd. dolerių vertės karine technika

Vienas žinomiausių nesutarimų – mokomasis burlaivis „Jadran“. Iki Jugoslavijos subyrėjimo jis buvo įsikūręs Splite, tačiau 1991 m. prasidėjus karui buvo remontuojamas Juodkalnijoje ir ten liko. Kroatijos dokumente laivas vadinamas platesnio klausimo – buvusios Jugoslavijos karinio turto padalijimo – dalimi. Zagrebo vertinimu, Juodkalnijos turima buvusios federacijos karinė technika, kurią Kroatija laiko paimta iš jos teritorijos, vertinama 2,7 mlrd. JAV dolerių.

Dėl sienos Kroatija prašo, kad Podgorica patvirtintų buvusią dviejų Jugoslavijos respublikų ribą, nustatytą vadinamosios Badinterio komisijos. Dokumente teigiama, kad ekspertų vertinimu nukrypimai tarp buvusios administracinės ribos ir dabartinės padėties yra nedideli ir neviršija 220 metrų.

Plenkovičius: per dvejus metus nepadaryta jokios pažangos

Prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius žurnalistams sakė, kad apie šiuos klausimus Kroatija Juodkalnijai signalizuoja jau daugelį metų, tačiau per pastaruosius dvejus metus pažangos nebuvo jokios. Jis tvirtino, kad jo šalis derybose su Juodkalnija elgėsi itin konstruktyviai. Portalui „Politico“ premjeras sakė, kad Kroatija paprašys kolegų padėti Podgoricai judėti į priekį, jei tikslas – užbaigti derybas.

Zagrebas kaltinamas, kad ginčus iškėlė paskutinę minutę, norėdamas kuo labiau paspausti Juodkalniją. Kroatija atsako, kad klausimai seni, o jos prašymai daugiausia simboliniai. Ji taip pat primena, kad karo nusikaltimų tyrimas ir aukų žalos atlyginimas yra tikslai, kuriuos Podgorica turi įvykdyti, kad galėtų uždaryti derybų skyrius.

Berlynas spaudžia Zagrebą, nes nenori, kad ES plėtra prarastų pagreitį

„Euronews“ duomenimis, Vokietija neseniai pasiūlė tarpininkauti, nors šis pasiūlymas kol kas neįgyvendintas. Kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė siekia būti sąžininga tarpininke, nes baiminasi, kad neišspręsti dvišaliai klausimai gali pakenkti visam plėtros procesui. Kroatiją kalbina ir Prancūzija, kuri dėl vidaus politikos priežasčių nori išvengti plėtros keblumų, bei Liuksemburgas, kritikuojantis stojimo proceso naudojimą dvišaliams ginčams spręsti. Pastarosiomis savaitėmis šalių pokalbiuose dalyvauja ir Europos Komisija.

Kroatijos poziciją viešai kritikavo ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai Kaja Kallas. Viršūnių susitikimo kuluaruose ji sakė, kad dvišaliai klausimai neturėtų užvaldyti stojimo proceso.

Juodkalnija laikinai uždarė 21 iš 33 derybų skyrių

Juodkalnija laikoma ES plėtros lydere. Pasak „Politico“, ji laikinai uždarė 21 iš 33 derybų skyrių, o Kroatija iki šiol neprieštaravo jos pažangai. „Euronews“ pabrėžia, kad Juodkalnija būtų pirmoji šalis, įstojusi į ES pagal dabartinę plėtros metodiką. Šiais metais Podgorica pirmininkauja Berlyno procesui – 2014 m. pradėtai tarpvyriausybinei iniciatyvai, skatinančiai Vakarų Balkanų bendradarbiavimą, todėl glaudžiai dirba su Vokietijos vyriausybe.

Vokietija pastaruoju metu siūlo ir naujų plėtros būdų: specialų „asocijuotos kandidatės“ statusą Ukrainai, laipsnišką kandidačių integraciją ir stipresnes demokratijos apsaugas naujoms narėms.

2027 m. rinkimai gali pakeisti požiūrį į Europos Sąjungos plėtrą

ES pareigūnai baiminasi, kad nuotaikos prieš plėtrą gali greitai sustiprėti, jei Juodkalnijos stojimas netrukus nebus užbaigtas. Kitąmet rinkimai vyks keliose svarbiose valstybėse narėse, tarp jų Prancūzijoje, kur prezidento rinkimų favorite laikoma kraštutinės dešinės lyderė Marine Le Pen, tradiciškai skeptiškai vertinanti ES plėtrą.

Briuselis plėtrą vis dažniau naudoja kaip priemonę pririšti kaimynes prie Vakarų, augant įtampai su Rusija. Jei pirmoji eilėje esanti Juodkalnija įstrigtų dėl dvišalių ginčų, tai, „Euronews“ vertinimu, galėtų smarkiai paveikti ir kitas pirmaujančias kandidates – Albaniją, Moldovą ir Ukrainą, kurios stojimas greičiausiai bus susijęs su būsimomis taikos derybomis su Maskva. Kroatija pati į ES įstojo 2013 m. ir yra naujausia Bendrijos narė.