Prancūzija ir Vokietija mėgina suderinti pramonės apsaugą su parama automobilių gamintojams
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pavedė savo vyriausybėms parengti bendrą susitarimą dėl Europos Sąjungos pramonės ir automobilių politikos. Paryžius siekia sustiprinti „Made in Europe“ principą, o Berlynas nori daugiau lankstumo automobilių gamintojams, vykdantiems transporto sektoriaus taršos mažinimo reikalavimus.
Pagal svarstomą kompromisą Vokietija paremtų griežtesnes europinės kilmės sąlygas viešuosiuose pirkimuose ir valstybės paramos programose. Prancūzija mainais sutiktų su lankstesnėmis taisyklėmis, kurios po 2035 metų leistų išsaugoti didesnę technologijų įvairovę ir neapsiriboti vien baterijomis varomais elektromobiliais.
Derybos dar tik prasidėjo, todėl galutinio Prancūzijos ir Vokietijos susitarimo nėra. Abi valstybės įsipareigojo bendrą poziciją dėl ES automobilių pramonės paketo ir Pramonės spartinimo akto nuostatų parengti iki vasaros pabaigos.
Paryžius nori, kad ES parama pirmiausia atitektų iš tikrųjų Europoje pagamintai produkcijai
Prancūzija siekia, kad „Made in Europe“ statusas būtų taikomas pirmiausia 27 Europos Sąjungos valstybėse pagamintai produkcijai. Tokį statusą turinčios įmonės ir jų gaminiai įgytų pranašumą pretenduojant į viešuosius pirkimus, subsidijas bei kitas ES ir valstybių narių finansuojamas programas.
Pagrindinis ginčas kyla dėl to, kokios valstybės galėtų būti laikomos patikimomis ES prekybos partnerėmis ir gauti tokias pačias teises kaip Europos gamintojai. Vokietija siūlo platesnį apibrėžimą, kuris galėtų apimti Jungtinę Karalystę, Kanadą ir kitas glaudžius ekonominius partnerius, turinčius prekybos susitarimų su Bendrija.
Prancūzijos pramonės ministras Sébastienas Martinas laikosi griežtesnės pozicijos. Jo teigimu, „Made in Europe“ principas turi prasmę tik tuomet, kai remiama Europoje vykstanti gamyba, todėl pernelyg platus patikimų partnerių sąrašas susilpnintų pačią iniciatyvą.
„Made in Europe“ elektromobiliams siūloma nustatyti 70 proc. europinės vertės ribą
2026 metų kovo 4 dieną pristatytame Pramonės spartinimo akte siūloma, kad paramą gaunančių elektromobilių mažiausiai 70 proc. sudedamųjų dalių vertės būtų sukurta Europoje. Šis kriterijus būtų taikomas sprendžiant, ar transporto priemonė gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pretenduoti į paramos programas.
„Renault“, „Stellantis“ ir „Volkswagen“, kartu pagaminančios apie 60 proc. Europos Sąjungoje surenkamų automobilių, palaiko 70 proc. ribą. Šios bendrovės siūlo europine gamyba laikyti produkciją iš ES valstybių, taip pat Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino.
Griežtesnių nuostatų taip pat reikalauja didžiosios automobilių dalių gamintojos „Valeo“, „Bosch“, „Forvia“, „Schaeffler“ ir ZF. Tačiau automobilių pramonė priešinasi siūlymui kiekvienos transporto priemonės europinę kilmę nustatyti atskirai tikrinant kiekvieną komponentą, nes tai sukurtų sudėtingą ir brangią administravimo sistemą.
Vokietija siekia apsaugoti automobilių pramonę nuo 2035 metų reikalavimų ir augančios Kinijos konkurencijos
Vokietijai svarbiausia išsaugoti galimybę po 2035 metų naudoti daugiau skirtingų transporto technologijų. Berlynas remia sintetinių degalų, biodegalų, įkraunamųjų hibridų ir kitų sprendimų naudojimą, jeigu jie padėtų įgyvendinti bendrus Europos Sąjungos klimato tikslus.
2025 metų gruodį Europos Komisija jau atsitraukė nuo reikalavimo, kad visi nuo 2035 metų parduodami nauji automobiliai visiškai neišmestų anglies dioksido. Vietoje to gamintojams pasiūlyta vidutinę naujų automobilių išmetamąją taršą sumažinti 90 proc., o likusią dalį kompensuoti naudojant Europos Sąjungoje pagamintą mažo anglies intensyvumo plieną, sintetinius degalus arba biodegalus.
Vokietijos automobilių sektoriaus padėtį sunkina sumažėjusi paklausa, didelės energijos ir darbo sąnaudos bei Kinijos elektromobilių gamintojų plėtra. 2025 metais Vokietijos automobilių gamintojai ir jų tiekėjai panaikino apie 48 tūkst. darbo vietų, o „Volkswagen“ perspėjo apie galimus dar didesnius darbuotojų skaičiaus mažinimus pasauliniu mastu.
Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas gali nulemti visos Europos automobilių pramonės ateitį
Europos automobilių sektoriuje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba apie 13 mln. žmonių, todėl Prancūzijos ir Vokietijos kompromisas gali tapti pagrindu visos Europos Sąjungos pozicijai. Abi valstybės yra didžiausios Bendrijos ekonomikos ir svarbiausios jos automobilių gamybos šalys, todėl kitoms sostinėms būtų sunku ignoruoti jų bendrą susitarimą.
S. Martinas tikisi, kad prie Prancūzijos ir Vokietijos iniciatyvos galėtų prisidėti Italija. Paryžius ir Berlynas siekia susitarti iki rugsėjo 24 dieną numatyto ES pramonės ministrų susitikimo, o svarbiausi politiniai sprendimai galėtų būti svarstomi spalio 15–16 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Tačiau kliūčių išlieka. Turkija siekia, kad joje veikiančios gamyklos būtų laikomos Europos gamybos dalimi, panašias teises nori išsaugoti Jungtinės Karalystės ir Japonijos bendrovės. Prancūzijos ir Vokietijos derybose todėl bus sprendžiamas platesnis klausimas: ar ES pramonės politika liks atvira pasaulinėms tiekimo grandinėms, ar viešieji pinigai bus vis labiau naudojami gamybai ir darbo vietoms grąžinti į Europą.
Šaltiniai
POLITICO. (2026). France, Germany seek grand bargain on cars and ‘Made in Europe’
https://www.politico.eu/article/france-german-deal-eu-auto-industry-made-in-europe/
Federal Government of Germany. (2026). Conclusion of the 26th Franco-German Ministerial Council
https://www.bundesregierung.de/resource/blob/975228/2447546/db244ecf8d15d5b2496b1def2e696e65/2026-07-17-dfmr-erklaerung-data.pdf?download=1
Brussels Signal. (2026). France and Germany seek joint line on EU car rules and European content
https://brusselssignal.eu/2026/07/france-and-germany-seek-joint-line-on-eu-car-rules-and-european-content/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo svarbias derybas tarp Prancūzijos ir Vokietijos dėl automobilių pramonės politikos, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Prancūzijos ir Vokietijos derybas dėl automobilių politikos, remiasi oficialiais šaltiniais ir atspindi abiejų šalių pozicijas, todėl atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbų Europos automobilių pramonės klausimą, kuris tiesiogiai veikia Lietuvą ir jos ekonomiką. Be to, jis suteikia įžvalgų apie būsimus ES politikos pokyčius, kurie gali turėti įtakos automobilių gamybai ir aplinkosaugos standartams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Prancūzijos ir Vokietijos derybas dėl automobilių politikos, kuri gali turėti didelį poveikį Europos pramonei ir aplinkosaugai. Jame analizuojami pagrindiniai klausimai ir pozicijos, kas yra naudinga skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Prancūzijos ir Vokietijos derybas dėl automobilių politikos, neskatindamas nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir nuomonės, kas užtikrina emocinę pusiausvyrą.
