
Po vandeniu – 40 tūkst. tonų cheminio ginklo
Nors per pastarąjį dešimtmetį Baltijos regione atlikta daug tyrimų, institucijos vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais, spręsdamos jūros dugne palaidotos amunicijos problemą.
Po Antrojo pasaulinio karo prie Gotlando ir Bornholmo salų buvo paskandinta apie 40 tūkst. tonų grynojo svorio cheminio ginklo – nuo aviacinių bombų ir artilerijos sviedinių iki minų, granatų ir kitų pavojingų užtaisų.
Artimiausia šių medžiagų laidojimo vieta nuo Lietuvos krantų yra apie 70 jūrmylių atstumu, Gotlando įduboje. Čia jūros dugne gali slypėti ipritas, adamsitas, chloracetofenas, tabūnas, ašarinės dujos, fosgenas, arsenidas ir kiti itin pavojingi junginiai.
Kaip pažymi Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), „cheminį ginklą paveikus korozijai ar įvykus sprogimui, nuodingos medžiagos gali patekti į jūros aplinką“.[1]
Poveikis apima ne tik gamtą, bet ir ekonomiką
Specialistų teigimu, cheminės medžiagos, patekusios į aplinką, gali užteršti didelį plotą, kauptis dugno gyvūnų audiniuose ir kelti riziką visai jūrų ekosistemai bei biologinei įvairovei.
Tokios medžiagos pavojingos ir žmonių sveikatai – tiesioginio sąlyčio metu gali sukelti nudegimus ir apsinuodijimą, o užteršta žuvis patenka ant vartotojų stalo.
Pasak AAA, užterštos zonos kelia grėsmę ir vietos ekonominei veiklai: žvejybai, gamtos išteklių gavybai, taip pat atsinaujinančiosios energijos objektų statybai jūroje.
„Pavojus yra realus ir ilgalaikis – kai kurios medžiagos išlieka aktyvios dešimtmečius,“ pabrėžia agentūros specialistai.
Tarptautiniai projektai padeda spręsti problemą
Lietuva jau daugiau nei dešimtmetį dalyvauja tarptautiniuose tyrimų ir bendradarbiavimo projektuose. 2011–2014 m.
AAA kartu su kitomis šalimis vykdė CHEMSEA projektą, kuriuo siekta įvertinti riziką veiklai šalia cheminio ginklo skandinimo vietų. 2013 m. NATO remiamas MODUM projektas sukūrė ilgalaikio monitoringo tinklą, naudojant autonominę povandeninę įrangą.
Tyrimų laivas „Vėjūnas“ ne kartą vyko į ekspedicijas Gotlando įduboje, esančioje Lietuvos ekonominėje zonoje. Čia buvo naudojami povandeniniai robotai, surinkę naujus duomenis apie laidojimo vietas. „Surinkta informacija leidžia tiksliau įvertinti rizikas ir planuoti tolesnius darbus,“ teigia AAA.
Naujos gairės amunicijos šalinimui iki 2027 metų
Šiuo metu AAA Aplinkos tyrimų departamento specialistai dirba pagal Interreg Baltijos jūros regiono projektą MUNIMAP, kuris tęsis iki 2027-ųjų.
Jo tikslas – parengti politines rekomendacijas, prioritetizuoti pavojingas zonas, sukurti stebėsenos strategijas ir rasti inovatyvius, ekonomiškai efektyvius bei aplinkai draugiškus būdus amunicijai šalinti.
„Šio projekto sėkmė lems, ar pavyks ilgainiui sumažinti Baltijos jūroje slypinčią grėsmę,“ pabrėžia ministerijos atstovai.
Regioniniu mastu šią temą koordinuoja Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM), užtikrinanti, kad sprendimai būtų paremti mokslu ir tarptautiniu bendradarbiavimu.