Popiežius padėtį Ukrainoje lygina su Stalino vykdytu genocidu
Trečiadienį popiežius Pranciškus susiejo dabartines ukrainiečių kančias su 1930 metais Stalino sukeltu genocidu. Sovietų lyderis buvo kaltinamas sukėlęs dirbtinį badą Ukrainoje, nuo kurio, kaip manoma, mirė daugiau kaip 3 milijonai žmonių.
Toks Pranciškaus pasisakymas yra žymus retorikos apie Rusijos agresiją paaštrėjimas. Anksčiau popiežius nebuvo toks aštrus[1].
Savo komentaruose savaitinės trečiadienio bendrosios audiencijos pabaigoje Pranciškus vėl paragino melstis už siaubingas artimųjų ir nukankintų Ukrainos žmonių kančias[2].
Jis priminė, kad šeštadienį buvo minimos 90-osios bado pradžios metinės, kurias Ukraina mini kiekvieną ketvirtą lapkričio šeštadienį, minėdama Atminimo dieną[3].
Šeštadienį prasidėjo baisaus genocido Holodomoro, Stalino dirbtinai sukelto išnaikinimo badu 1932-1933 m., metinės. Melskimės už šio genocido aukas ir melskimės už daugybę ukrainiečių – vaikų, moterų, senelių, kūdikių – kurie šiandien kenčia agresiją.
Kijeve esančio Holodomoro muziejaus duomenimis, šiuo metu tik 17 šalių oficialiai pripažino badą, vadinamą holodomoru, genocidu. Muziejaus duomenimis, tai yra Australija, Ekvadoras, Estija, Kanada, Kolumbija, Gruzija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Meksika, Paragvajus, Peru, Lenkija, Portugalija, Jungtinės Valstijos ir Vatikanas.
Popiežius retai reiškia nuomonę
Vatikanas 2004 metų Bažnyčios socialinės doktrinos kompendiume ukrainiečius kartu su armėnais ir žydais įvardino kaip XX a. genocido aukas. Taip pat teigė, kad bandymai sunaikinti ištisas nacionalines, etnines, religines ar kalbines grupes yra nusikaltimai prieš Dievą ir pačią žmoniją, o už tokius nusikaltimus atsakingi asmenys turi atsakyti prieš teismą.
Pranciškus ne kartą ragino siekti taikos ir karo pabaigos, siuntė humanitarinę pagalbą Ukrainai ir nuolat ragino melstis už nukankintus ukrainiečius. Tačiau jis laikėsi neutralesnės pozicijos nuo pat karo pradžios.
Popiežius atsisakė priskirti kaltę ar net įvardyti Rusiją ar prezidentą Vladimirą Putiną kaip kaltininką.
Vatikanas turi tradiciją neįvardinti agresorių, manydamas, kad užkulisinė diplomatija yra veiksmingesnė nei viešas pasmerkimas. Popiežius taip pat nori palaikyti taikius santykius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia, kuri stipriai rėmė Kremlių kare.
Pranciškaus pasisakymai apie etnines mažumas, kovojančias Rusijos pusėje
Popiežius Pranciškus nesusilaikė nuo tolesnių komentarų, kurie laikomi net rasistiškais[4]. Jis dvi Rusijos etninių mažumų grupes – čečėnus ir buriatus – pavadino vienais žiauriausių karių, kovojančių Ukrainoje.
„Žiauriausi galbūt yra tie, kurie yra iš Rusijos, bet neseka rusiškų tradicijų, pavyzdžiui, čečėnai, buriatai ir pan. Kalbu apie žmones, kurie yra nukankinti. Jei turite nukankintą tautą, turite ir žmogų, kuris ją nukankina“, – sakė popiežius.
Čečėnai yra etninė grupė, kilusi iš Čečėnijos pietų Rusijoje. Ramzanas Kadyrovas, Kremlių palaikantis šio regiono lyderis, iš esmės palaikė karą Ukrainoje ir, kaip pranešama, netgi siuntė savo sūnus ten kariauti[5].
Kiti Popiežiaus Pranciškaus minimi yra buriatai. Tai yra etninė grupė iš Rytų Sibiro, esančio pasienyje su Mongolija.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova savo oficialiame Telegram kanale gynė Rusijos etninę sudėtį sakydama, kad šalis yra daugiatautė ir laiko visas etnines grupes šeima net jei meldžiasi skirtingai.
Rusijos nepasitenkinimas pontifiku
Popiežiui Pranciškui pasmerkus žiaurius Rusijos veiksmus Ukrainoje, Rusija oficialiai pareiškė protestą Vatikanui.
Popiežiaus pasisakymas, kuriame jis dėl žiaurumo kaltino čečėnus ir kitas mažumas, akivaizdžiai siekdamas apsaugoti etninės Rusijos karius nuo kritikos, susilaukė daug dėmesio. Žiniasklaida tai vadina rasizmu ir rusofobija.
Kai kalbu apie Ukrainą, kalbu apie žiaurumą, nes turiu daug informacijos apie įžengusių karinių pajėgų žiaurumą. Žinoma, tas, kuris įsiveržia, yra Rusijos valstybė, tai labai aišku.
Marija Zacharova pasmerkė popiežiaus komentarus ir pavadino juos net iškrypimu
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė šiuos komentarus. Ji vadina tai tiek rusofobija, tiek iškrypimu.
Akivaizdus musulmonų čečėnų ir budistų buriatų išskyrimas popiežiaus kalboje papiktino ir Maskvą.
Popiežius Pranciškus pakartojo, kad Vatikanas yra pasirengęs padaryti viską, kas įmanoma, kad tarpininkautų ir užbaigtų karą. Praėjusį mėnesį Pranciškus pirmą kartą tiesiogiai maldavo V. Putiną sustabdyti smurto ir mirties spiralę Ukrainoje.
Kremliaus ambasadorius prie Šventojo Sosto, Aleksandras Avdejevas sakė, kad pirmadienį susitiko su vienu Vatikano pareigūnu ir išreiškė šalies pasipiktinimą dėl Pranciškaus komentarų, kurie buvo pateikti pirmadienį paskelbtame interviu jėzuitų žurnalui.
„Pasipiktinau tokiomis insinuacijomis ir pažymėjau, kad niekas negali pakirsti daugiatautės rusų tautos sanglaudos ir vienybės“, – sakė A. Avdejevas.
Dar pirmadienį Kremlius palankiai įvertino Vatikano pasiūlymą suteikti derybų stalą, kad būtų išspręstas klausimas dėl specialiosios karinės operacijos Ukrainoje.
Net ir po aiškaus pusės pasirinkimo, Vatikanas siekia susitarimo ir taikos. Ką mano apie tai Kremlius, neaišku.
