Politologas apie prezidentinius debatus: prasčiausiai pasirodė G. Jeglinskas ir D. Žalimas

LRT debatus susirinko visi aštuoni pretendentai

Pirmuosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje pirmadienį diskutuodami užsienio politikos klausimais visi aštuoni kandidatai pasisakė apie esminius užsienio politikos akcentus, jei būtų išrinkti, taip pat atskleidė požiūrį į paramą Ukrainai, migrantus, santykius su Rusija ir Baltarusija, Kinija.

Ekspertas: LRT nuolat kildavo problemų su vedėjų objektyvumu ir nešališkumu

Komentuodamas debatus Mykolo Riomerio universiteto politologas, humanitarinių mokslų daktaras Algis Krupavičius pasidžiaugė pačių jų pravedimu.

„LRT nuolat kildavo problemų su vedėjų objektyvumu ir nešališkumu. Džiugu, kad šį kartą tokių dalykų nebuvo – jis elgėsi korektiškai, su visais kandidatais buvo maksimaliai neutralus ir vienodas. Šiuo požiūriu debatai buvo kokybiški“, - patikslino jis.

O štai vertindamas turinį, specialistas pirmadienio debatus apibūdino, kaip standartiškai lietuviškai santūrius.

„Daug dėmesio buvo skirta politiškai korektiškai kalbėjimui, žinomų dalykų atpasakojimui, visi elgėsi santūriai. Keli emocingi epizodai buvo, bet patiems debatams trūko emocijų, noro įtikinti auditoriją, - pastebėjimais pasidalino specialistas. - Kitas įdomus dalykas – nors tema turėjo būti „užsienio politika“, faktiškai vyravo gynybinės politikos kryptis. Nedrįsčiau jos vadinti saugumo politika, kadangi šis reiškinys yra ženkliai platesnis ir apima gerokai daugiau sričių, negu tik kariuomenė bei gynyba ar santykiais su Ukraina, Rusija ir Baltarusija. Užsienio politika irgi kažkiek buvo aptariama, tačiau santūriai ir techniškai siaurai.

Iš norinčių tapti šalies vadovais laukiama turinio – tikslų ir vertybių pristatymo. To nebuvo. Išryškėjo ir kita nuolatinė lietuviškų debatų problema – dialogo nebuvimas. Faktiškai tai buvo pretendentų monologai, kuriuose nepastebėjau aiškaus vertybių ir tikslų išdėstymo: kas yra, ką reikia daryti ir kaip darysiu. Atsakymai buvo fragmentiški, nieko naujo nesužinojome. Gal, turint omenyje, jog debatų dar bus ir ateityje, šiuos aspektus pavyks geriau atspindėti“,- teigia politologas.

Politologas įvertino kandidatų pasirodymus: silpniausiai atrodė G. Jeglinskas ir D. Žalimas

„Įdomesni buvo pasisakymai pirmu klausimu, nes išryškėjo nuomonių ir pozicijų skirtumai. Toliau skirtumai mažėjo.

Žvelgiant bendrai, prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo kaip pareigas einantis valstybės vadovas, sakė tai, ką reikia ir kas vyksta Lietuvoje ir aplink.

Premjerė Ingrida Šimonytė bandė „apginti“ vertybinę politiką, kas jai nesisekė, nes vertybinė politika yra pilstymas iš tuščio į kiaurą. Kiekviena valstybė - JAV, PAR, Indija, Kinija - turi tam tikrus interesus ir vertybes. Vienų šalių vertybės panašesnės į vienos grupės, kitų – į kitokios, tačiau visos vykdo užsienio ir saugumo politiką pagal savo interesus ir vertybes, todėl Lietuvos vertybes mėginti pritempti prie pasaulinių yra nesusipratimas.

Iš kitų kandidatų galima paminėti Eduardą Vaitkų, kuris į daugumą klausimų atsakė – karalius yra nuogas, todėl turime vienpusišką užsienio politikos ir saugumo suvokimą, negebame matyti pasaulį ir save iš daugiau perspektyvų.

Silpniausiai atrodė Giedrimas Jeglinskas ir Dainius Žalimas. G. Jeglinskas kalbėjo profesionaliai, dalykiškai, kol diskusija sukosi apie gynybos politiką. Toliau jis nebuvo nei įtikinantis, nei argumentuotas. O D. Žalimas parodė, kad neturi aiškaus politinio stuburo“,- kandidatų pasirodymus apibendrino A. Krupavičius.

Prezidentas ir premjerė elgiasi tarsi dalyvautų Ukrainos prezidento rinkimuose

Atkreipė politologas dėmesį ir į G. Nausėdos bei I. Šimonytės ukrainietišką naratyvą.

„Prezidento ir premjerės kalbos apie Ukrainą ir siunčiami signalai yra klaidinantys. Apie saugumą ir užsienio politiką turime kalbėti per Lietuvos ir jos piliečių interesų prizmę. Ukraina yra svarbus geopolitinis partneris, bet mes nesame Ukraina. Turime turėti savo matymą ir labai aiškiai apibrėžtus interesus, - valdžioje esantiems kandidatams kirto A. Krupavičius. - Scenarijai, kurie šiuo metu dėliojasi pasaulyje, nėra vienareikšmiški. Tup pat metu mūsų valstybės vadovų kalbos apie jų pasirengimą siekti Ukrainos pergalės mūšio lauke rodo jų pasaulėžiūros ribotumą. Pasaulis nesivysto linijine progresija. Visuomet kiekviename laiko ir erdvės taške yra keli scenarijai ir kelios galimybės. Prieš kelias dienas vienas įtakingiausių JAV analitinių žurnalų paskelbė straipsnį, kuriame analizuoja 5 tikėtinus Rusijos vystymosi scenarijus – kaip Prancūzijos, kaip Kinijos vasalo, kaip chaoso apimtos šalies ir t.t. Mūsų politikai rinkimų debatuose turėtų kabinti skirtingus scenarijus. Aiškinti auditorijai, ką jis reiškia, kaip elgtis įvykiams vystantis viena ar kita kryptimi. Deja, jie neatsisako savo vienmatiškumo, kuris yra akivaizdžiai dominuojantis ir gali būti vertinamas tik kaip nemenkas trūkumas“,- teigė Algis Krupavičius.

G. Nausėda ir I. Šimonytė bijo pripažinti klaidą dėl santykių su Kinija

Debatų metu Ignas Vėgėlė kirto prezidentui ir premjerei, kad dabartinė Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu yra asmeninis G. Nausėdos ir I. Šimonytės interesas, nes jie iš „Teltonikos“ gauna tiesioginę naudą: „Teltonikos“ akcininkai parėmė rinkiminę G. Nausėdos kampaniją keliolika tūkstančių eurų. Per praėjusius rinkimus tokios pat paramos sulaukė I. Šimonytė. A.Krupavičius čia buvo linkęs įžvelgti daugiau niuansų.

„Manau, kad Lietuvos ir Kinijos santykių akligatvis buvo dabartinės valdančiosios koalicijos ir prezidento klaida, kadangi jis neoponavo tokiai politikai. Pradžia tikrai nebuvo konfliktas dėl Taipėjaus atstovybės įkūrimo, nes, tarkim Latvijoje yra Taipėjaus misija, atstovas tituluojamas ambasadoriumi, bet latviai džiaugiasi darbiniais, konstruktyviais santykiais su žemynine Kinija ir jokių problemų čia nėra, - pažymėjo jis. - Įvadas į Lietuvos-Kinijos santykių užaštrinimą, buvo Lietuvos pasitraukimas iš Kinijos vykdomų infostruktūros projekto „Viena juosta, vienas kelias“. Jame dalyvauja 150 pasaulio šalių, daugelis ES narių, bet Lietuva nusprendė, kad jai projektas – netinkamas. Pirmas aiškus signalas, kad santykiai turi komplikuotis ir komplikuosis. Vėliau sekė Taivano atstovybės epopėja, galutinai sužlugdžiusi santykius. Reali situacija yra tokia.“

Jis aktreipė dėmesį į tai, kad visoje šioje istorijoje - daug veidmainiškumo.

„Kai politikai ima manipuolti prekybos su Kinija skaičiais, reikia priminti, kad ji vyksta tiesiogiai Lietuvos žmonių rankomis, kurie naudojasi alikespresais, temu, višais ir t.t. Prekybos tinklai, ekonominės organizacijos santykių nėra nutraukusios, bet politinės kliūtys yra daugiau negu akivaizdžios.

I.Vėgėlė konstatavo, kad tokia politika yra kensminga, nes patys sau kelis kartus įsišovėme į koją. Gal pagaliau supratome, kad esame akligatvyje, bet iš jo išeiti neleidžia, tikėtina, valdančiųjų asmeninės ambicijos. Tiesa, šiandien tik pavadinio pakeitimo nebeužteks. Kai bus pasukta atšilimo kryptimi, viskas vyks palaipsniui, reikės daugelio žingsnių ir šios durys vienu mostu neatsidarys. Tam reikės nemažai pastangų ir laiko", - apibendrino A.Krupavičius.