Svarsto, kas rekonstruotoje aikštėje dėsis vasarą
Vos atnaujinta Kauno rotušės aikštė jau spėjo tapti diskusijų objektu. Nors dalis miestiečių džiaugiasi estetiškai sutvarkyta erdve, kiti kelia klausimus dėl praktinių sprendimų, ypač artėjant šiltajam sezonui.
Kaunietė, pasidalijusi savo nuomone viešojoje erdvėje, neslepia skepticizmo. Jos teigimu, pagrindinė problema – pasirinkta dangos medžiaga, kuri gali tapti rimtu iššūkiu karštomis dienomis.
„Blizga, tviska nauja rotušės aikštė, ale kaži kaip vasarą bus prie +30 ir daugiau?“ – svarsto ji.
Pasak gyventojos, trinkelės, kaip ir betonas ar asfaltas, turi savybę įkaisti ir skleisti šilumą. Tai reiškinys, dažnai vadinamas „šilumos salomis“, kai urbanizuotos teritorijos tampa žymiai karštesnės nei aplinkinės žaliosios zonos.
Tokiose vietose esą ne tik mažėja komfortas, bet ir gali kilti pavojus sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar vaikams.
Keliami klausimai ir dėl lietaus vandens bei infrastruktūros ilgaamžiškumo
Diskusijoje akcentuojamas ir kitas aspektas – vandens pralaidumas. Nepralaidžios dangos, tokios kaip plytelės ar asfaltas, gali sukelti problemų intensyvių liūčių metu, kai vanduo neturi kur susigerti. Gyventojos teigimu, tokie sprendimai kelia abejonių dėl projekto tvarumo ilgalaikėje perspektyvoje.
„Plytelės kaip ir betonas bei asfaltas tokias vietas paverčia karščio salomis, o nepralaidžios dangos problematiškos ir didelių liūčių metu“, – teigia ji.
Nors aikštėje palikti medžiai iš dalies švelnina situaciją, jų, pasak kritikuojančiųjų, gali nepakakti. Medžių lajos suteikia pavėsį, tačiau bendras žaliosios infrastruktūros kiekis išlieka ribotas.
Dėl to kyla klausimas, ar ateityje neprireiks papildomų investicijų į aikštės žalinimą – sprendimo, kuris galėjo būti integruotas jau pirminiame projekte.
Kitų miestų patirtis rodo: po rekonstrukcijos gali tekti grįžti prie žalinimo sprendimų
Kauno atvejis nėra unikalus. Lietuvoje jau yra pavyzdžių, kai po neseniai įgyvendintų viešųjų erdvių rekonstrukcijų tenka ieškoti papildomų sprendimų.
Gyventoja pateikia Vilkaviškio Basanavičiaus aikštės pavyzdį. Ši erdvė buvo atnaujinta 2016 metais, tačiau jau dabar planuojami papildomi žalinimo darbai, kuriuos numatoma užbaigti iki 2028-ųjų.
Toks scenarijus kelia klausimų ir Kauno kontekste – ar dabartinis projektas buvo pakankamai orientuotas į klimato kaitos iššūkius, ar vis dėlto ateityje teks jį koreguoti.
Be to, diskusijoje pasigirsta ir platesnis klausimas: ar tokie projektai pakankamai derinami su urbanistikos ir kraštovaizdžio specialistais?
„Įdomu, ką apie Kauno aikštės atnaujinimo projektą mano urbanistai ir kraštovaizdžio ekspertai?“ – klausia ji.
Palyginimui pateikiama ir istorinė Kauno rotušės aikštės nuotrauka iš XX a. 4-ojo dešimtmečio. Anot diskusijos dalyvių, skirtumas akivaizdus – ankstesnė erdvė pasižymėjo kitokiu santykiu tarp urbanizuotų ir žaliųjų elementų.
Legendinę Rotušės aikštę imtasi rekonstruoti iš pagrindų
Dar 2024-ųjų pabaigoje startavo Rotušės aikštės rekonstrukcija, laikoma vienu svarbiausių Kauno senamiesčio atnaujinimo etapų. Po sutvarkytos Vilniaus gatvės ir restauruotos rotušės, šis projektas turėtų užbaigti miesto centro transformaciją[1].
Savivaldybė pabrėžė, kad nors darbai pareikalaus kantrybės, jie yra būtini siekiant sukurti gyvybingą ir patrauklią erdvę tiek gyventojams, tiek verslams. Tam numatomos ir papildomos priemonės – lankstesnė parkavimo tvarka bei lengvatos daliai vairuotojų, kad senamiestis neprarastų lankytojų srautų.
Darbai pradėti nuo požeminių tinklų atnaujinimo, kartu vykdomi ir didelės apimties archeologiniai tyrimai. Iki metų pabaigos planuojama ištirti apie 4000 kv. metrų teritoriją.
Skelbta, kad po rekonstrukcijos aikštė bus labiau pritaikyta pėstiesiems – numatytas vientisas grindinys, nauja danga, atnaujintas fontanas ir daugiau žalumos. Taip pat tikimasi, kad erdvė išliks svarbia renginių vieta, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2025 metų pabaigos.
