Klimato kaita Lietuvoje: kiek sušilo, kaip keičiasi žiemos, sniegas ir karštis

Lietuvos klimatas keičiasi ne kažkada ateityje – pokyčius jau rodo pačios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) matavimai. Žemiau – tik duomenys: kiek sušilo, kurie metų laikai pasikeitė labiausiai, kas vyksta su sniegu, krituliais, karščio dienomis ir ką tai keičia kasdienybėje – sode, kelyje ir sveikatai.

Kiek sušilo Lietuva

Klimatas vertinamas 30 metų vidurkiais – standartinėmis klimato normomis. Palyginus du laikotarpius, pokytis akivaizdus:

Laikotarpis	Vidutinė metų oro temperatūra
1961–1990 m.	6,2 °C
1981–2010 m.	6,9 °C
1991–2020 m.	7,4 °C

Per kelis dešimtmečius vidutinė metų temperatūra pakilo 1,2 °C. Atskiri metai rodo dar daugiau: 2024-ieji buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją – 9,5 °C, net 2,1 °C daugiau nei dabartinė norma. Antri – 2020 m. (9,2 °C), treti – 2019 m. (8,8 °C). Tik du kartus per visą istoriją metų vidurkis peržengė 9 °C ribą, ir abu – per pastaruosius penkerius metus. 2025-ieji buvo vėsesni (8,4 °C), bet ir jie pateko į šilčiausių metų penketuką kartu su 2015-aisiais.

Klimato norma senėja taip greitai, kad meteorologai pakeitė jos skaičiavimo tvarką. Anksčiau ji buvo perskaičiuojama kas 30 metų (1901–1930, 1931–1960, 1961–1990), o dabar – kas dešimtmetį, nes sena norma nebeatitiko realių sąlygų.

Kurie mėnesiai ir metų laikai pasikeitė labiausiai

Labiausiai šyla žiema. Lyginant 1961–1990 ir 1991–2020 m., daugiausia sušilo sausis ir vasaris, mažiausiai – spalis, gegužė, birželis ir lapkritis. Palyginus dvi naujausias normas (1981–2010 ir 1991–2020 m.), labiausiai sušilo gruodis (+0,8 °C), lapkritis ir vasaris (po +0,7 °C), o mažiausiai – gegužė ir spalis (po +0,1 °C).

Klimatosūkio apžvalgoje pateikiamas ir kitas palyginimas: per pirmuosius du šio tūkstantmečio dešimtmečius žiemos ir pavasariai Lietuvoje tapo vidutiniškai 1,6 °C šiltesni nei XX amžiuje, vasaros – 1,4 °C, rudenys – 1,3 °C šiltesni. Kitaip tariant, šiltėja visi metų laikai, tik nevienodu greičiu.

Pasikeitė ir pačių metų laikų trukmė. LHMT skaičiavimais, meteorologinė vasara pailgėjo 13 dienų, pavasaris – 3 dienomis, o žiema sutrumpėjo 16 dienų; rudens trukmė nepasikeitė. Kada dabar vidutiniškai prasideda kiekvienas sezonas ir kokie orai būna kiekvieną mėnesį, rasite orų sezonų dalyje.

Daugiau karštų dienų, mažiau speigų

• Karštų dienų (kai temperatūra pakyla virš +25 °C) vidutiniškai padaugėjo nuo 21 iki 31 per metus. Daugiausia jų būna pietų ir pietryčių Lietuvoje, mažiausiai – pajūryje.
• Labai šaltų dienų (−15 °C ir šalčiau) sumažėjo nuo 16 iki 10 per metus. Daugiausia jų lieka rytų ir šiaurės rytų Lietuvoje.
• Šilčiausia naktis istorijoje užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 7 d. Molėtuose: temperatūra nenukrito žemiau +25,1 °C.

Rekordų lentelė rodo tą pačią kryptį: dauguma mėnesių karščio rekordų pasiekti per pastaruosius penkiolika metų, o visi mėnesių šalčio rekordai – senesni nei 1999 m. Visą sąrašą rasite orų rekordų dalyje. Kartu verta prisiminti, kad šiltėjimas nereiškia, jog kiekvieni metai karštesni: 2025 m., pavyzdžiui, buvo užfiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m.

Sniegas, krituliai, saulė ir vėjas

Sniegas. Per pastaruosius 50 metų sniego danga Lietuvoje vidutiniškai laikosi 17 dienų trumpiau, o didžiausias sniego storis sumažėjo 3,5 cm. Šiandien sniegas vidutiniškai laikosi nuo 47–48 dienų pajūryje iki 80–90 dienų rytų Lietuvoje. Dažnesni atlydžiai reiškia daugiau dienų, kai temperatūra svyruoja apie 0 °C – o tai sąlygos plikledžiui ir lijundrai (apie juos – atskiroje dalyje).

Krituliai. Metinis kritulių kiekis padidėjo nežymiai – 3 proc., nuo 675 iki 695 mm. Tačiau jis pasiskirsto kitaip: daugiausia kritulių padaugėjo sausį ir vasarį, o balandį, rugsėjį ir spalį jų sumažėjo. Pastaraisiais dešimtmečiais dažnėja ir gausių, 1–3 paras trunkančių lietų, taip pat sausrų atvejų.

Saulė. Vidutinė metinė saulės spindėjimo trukmė išaugo 7 proc. – nuo 1782 iki 1914 valandų. Saulėčiausia vieta išlieka Nida, kur saulė per metus šviečia vidutiniškai 2074 valandas, o mažiausiai saulės gauna rytų Lietuva. Saulėtekio ir saulėlydžio laikus kiekvienai dienai rasite saulės puslapyje.

Vėjas. Vidutinis metinis vėjo greitis sumažėjo nuo 3,7 iki 3,1 m/s. Tai nereiškia, kad audrų mažiau – pavojingi reiškiniai fiksuojami kasmet: 2025 m. užregistruoti 3 katastrofiniai ir 21 stichinis meteorologinis reiškinys bei 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Kokie reiškiniai laikomi pavojingais ir kada skelbiami įspėjimai, aiškiname pavojingų reiškinių dalyje.

Pokyčiai skirtinguose regionuose

Lietuva nedidelė, bet klimato pokyčiai joje nevienodi. Einant iš vakarų į rytus klimatas tampa labiau žemyninis: platėja paros ir metų temperatūrų amplitudės, šaltesnės žiemos, ilgiau laikosi sniegas. Todėl ir pokyčiai jaučiami skirtingai.

• Pietų ir pietryčių Lietuva (Druskininkai, Varėna, Alytus) – daugiausia karštų dienų; čia pasiekiama dauguma karščio rekordų.
• Rytų ir šiaurės rytų Lietuva (Utena, Zarasai, Dūkštas) – daugiausia labai šaltų dienų ir ilgiausiai besilaikantis sniegas, nors ir čia jo mažėja.
• Pajūris – mažiausiai karštų dienų, švelniausios žiemos, saulėčiausia Nida. Jūra pavasarį vėsina, o rudenį šildo, todėl sezonai čia vėluoja maždaug savaitę.
• Krituliai labiausiai padaugėjo dalyje pietų ir vidurio Lietuvos, o dalyje vakarų ir pietvakarių Lietuvos jų nežymiai sumažėjo.

Kas nepasikeitė

Ne viskas keičiasi vienodai greitai. Rudens sezono trukmė, LHMT skaičiavimais, liko tokia pati, o gegužė ir spalis sušilo mažiausiai – vos 0,1 °C, palyginus dvi naujausias klimato normas. Todėl pavasario šalnos išlieka reali grėsmė: gegužę vis dar dažnai pasitaiko giedrų, šaltų naktų, kai dirvos paviršiuje temperatūra nukrenta žemiau nulio.

Nepakito ir Lietuvos orų permainingumas. Kaip ir anksčiau, orai čia priklauso nuo to, iš kur atkeliauja oro masės: vakarų vėjai atneša drėgną ir švelnų Atlanto orą, šiaurės ir rytų – sausą ir šaltą (žiemą) ar karštą (vasarą). Todėl ir šiltėjant klimatui pasitaiko itin šaltų mėnesių – pavyzdžiui, 2026 m. sausis buvo vienas šalčiausių šiame amžiuje. Liaudies orų ženklai, kuriais protėviai bandė numatyti tokius pokyčius, aprašyti liaudies orų spėjimų dalyje.

Kaip sekti pokyčius patiems

Paprasčiausias būdas – lyginti šiandienos orus su klimato norma. Jei spalį Vilniuje dieną būna +15 °C, tai keliais laipsniais šilčiau nei įprasta, nes spalio vidurkis Lietuvoje – +7,3 °C. LHMT kas mėnesį skelbia apžvalgas, kuriose nurodo, kiek mėnuo buvo šiltesnis ar šaltesnis už normą, o kiekvienų metų pabaigoje – metų suvestinę. Dabartinę temperatūrą ir artimiausių dienų prognozę savo mieste matysite 77.lt orų puslapyje.

Ką tai keičia kasdienybėje

• Sode ir darže. Vegetacijos laikotarpis (kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė nei +5 °C) dabar trunka vidutiniškai 207 dienas ir prasideda apie balandžio 7 d. Tačiau ankstyvesnis pavasaris nepanaikina šalnų: paskutinė šalna dirvos paviršiuje Lietuvos viduryje ir šiaurėje vidutiniškai būna gegužės pirmoje pusėje. Pražydę vaismedžiai tada pažeidžiami labiau nei anksčiau.
• Sveikatai. Daugiau karštų dienų ir šiltų naktų – didesnis krūvis širdžiai ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip įvertinti tikrąjį karščio ar šalčio poveikį, aiškiname jutiminės temperatūros dalyje.
• Kelyje. Žiemą vis dažniau vietoje stabilaus šalčio – atlydžių ir šalnų kaita, todėl slidžios dangos rizika išlieka net ir šiltomis žiemomis.
• Laisvalaikiui. Žiemos sportui sniego reikia ieškoti rytų Lietuvoje ir sausio–vasario mėnesiais, o vasara ilgesnė – maudymosi sezonas prasideda anksčiau. Tačiau ilgesnės karščio bangos reiškia ir didesnę miškų gaisrų bei sausrų riziką, todėl vasarą verta sekti priešgaisrinius įspėjimus.

Kodėl taip keičiasi

Lietuvos klimatą labiausiai lemia oro masių judėjimas. Lietuvos Vyriausybės klimato kaitos strategijoje (2008 m.) nurodoma, kad nuo XX a. vidurio per Lietuvą dažniau slenka gilūs ciklonai, ypač žiemą, ir sustiprėjo oro pernaša iš vakarų – nuo Atlanto. Todėl žiemos tampa švelnesnės ir drėgnesnės, sutrumpėja sniego dangos laikotarpis, o Lietuvos klimatas tampa mažiau žemyninis. Šie regioniniai pokyčiai vyksta kartu su pasauliniu atšilimu: 2026 m. rugpjūtis, „Copernicus“ duomenimis, buvo šilčiausias mėnuo pasaulyje per visą stebėjimų istoriją.

Klimatas – tai ilgo laikotarpio vidurkis, o orai – tai, ką matome šiandien. Net ir šiltėjant klimatui pasitaiko šaltų žiemų ir vėsių vasarų. Kokie orai bus artimiausiomis dienomis, žiūrėkite orų puslapyje ar rytojaus santraukoje, o kaip skaityti prognozę – prognozės dalyje.