Perkūnija ir žaibai: kaip apsisaugoti lauke, automobilyje ir namuose

Perkūnija Lietuvoje – kasmetinis vasaros palydovas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) ją visada laiko pavojingu meteorologiniu reiškiniu: užtenka paties fakto, kad griaudi ir žaibuoja. Griaustinis pats savaime nekenksmingas – pavojingas žaibas, galintis sužaloti ar net užmušti žmogų, sukelti gaisrą ir sugadinti elektros prietaisus. Gera žinia ta, kad daugumos nelaimių galima išvengti, laikantis kelių paprastų taisyklių.

Kaip susidaro perkūnija

Perkūnija – tai galinga elektrostatinė iškrova, žaibas, tarp debesų arba tarp debesies ir žemės, dažniausiai lydima griaustinio. Ji susidaro, kai atmosfera labai nepastovi: šiltas, drėgnas oras greitai kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltesnius sluoksnius. Taip išauga galingi kamuoliniai lietaus debesys, kuriuose dėl ledo kristalų ir lašų susidūrimų atsiskiria elektros krūviai. Kai įtampa tampa per didelė, ji išsikrauna žaibu.

LHMT duomenimis, apie 80–90 proc. žaibų iškrauna tarp debesų ir žemės paviršiaus nepasiekia. Žmonėms pavojingiausi tie, kurie trenkia į žemę. Griaustinis – tai garsas, kurį sukelia staiga įkaitęs ir išsiplėtęs oras aplink žaibo kanalą.

Vasarą Lietuvoje dažniausiai būna dviejų tipų perkūnijos. Vietinės susidaro karštą popietę, kai įkaitusi žemė įkaitina orą – jos dažniausiai trumpos ir pavienės. Pavojingesnės frontinės: kai karštą ir drėgną orą išstumia šaltasis atmosferos frontas, prieš jį gali susiformuoti ištisa škvalų linija. Pavyzdžiui, per 2010 m. rugpjūčio 8-osios audrą, LHMT duomenimis, debesų viršūnės pakilo iki 15–17 km, kur temperatūra siekė apie –60 °C, o iš jų žemyn besiveržiantis šaltas oras sukėlė niokojančius škvalus.

Kada ir kur Lietuvoje dažniausiai žaibuoja

Lietuvoje žaibuoja visus metus, tačiau intensyviausias laikotarpis – nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio. Maždaug 70 proc. dienų su perkūnija būna birželį–rugpjūtį. Per metus tokių dienų būna apie 19–30: Vakarų ir Šiaurės vakarų Lietuvoje – apie 16–20, Pietų ir Pietryčių – 24–25. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje šalies dalyje, rudenį – vakarinėje, arčiau šiltesnės jūros.

LHMT žaibų registravimo sistema leidžia suskaičiuoti ir pačius išlydžius. Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvos teritorijoje užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Daugiausia jų atnešė birželio 23-iosios audra – per vieną dieną net 26,2 tūkst., maždaug penktadalis metinio skaičiaus. Iš viso tais metais buvo 107 dienos, kai kur nors šalyje žaibavo, iš jų 62 – vasarą.

Perkūnijos pasitaiko net žiemą: 2011 m. gruodį Lietuvoje užfiksuota daugiausia gruodžio perkūnijų per 60 metų.

Kaip apskaičiuoti, kiek toli perkūnija

Garsas ore sklinda maždaug 340 metrų per sekundę, o šviesą matome akimirksniu. Todėl pamatę žaibą skaičiuokite sekundes iki griaustinio: kas 3 sekundės – maždaug 1 km. Jei tarp blyksnio ir griaustinio praeina mažiau nei 30 sekundžių, perkūnija yra arčiau nei 10 km ir jau gali būti pavojinga.

Ilgą laiką buvo populiari vadinamoji 30/30 taisyklė: jei tarp blyksnio ir griaustinio mažiau nei 30 sekundžių – slėptis, o į lauką grįžti tik praėjus 30 minučių po paskutinio griaustinio. JAV nacionalinė orų tarnyba (NWS) dabar ją supaprastino iki dar griežtesnės: „Kai griaudi – eik į vidų“. Žaibas gali trenkti net už maždaug 16 km nuo vietos, kur lyja, todėl jei girdite griaustinį, esate pakankamai arti, kad žaibas pasiektų ir jus. Antroji taisyklės dalis nesikeičia – lauko veiklą tęskite tik praėjus 30 minučių po paskutinio griaustinio.

Saugumas lauke

Lauke visiškai saugios vietos per perkūniją nėra, todėl svarbiausia – kuo greičiau patekti į pastatą arba automobilį. Jei to padaryti negalite:

• Nesislėpkite po pavieniais medžiais, prie stulpų, metalinių tvorų ir bokštų – žaibas dažniau trenkia į aukštus pavienius objektus.
• Venkite atvirų vietų – pievų, laukų, kalvų viršūnių, kur pats esate aukščiausias objektas.
• Jei esate vandenyje, nedelsdami plaukite į krantą – vanduo gerai praleidžia elektrą. Iš valties kuo greičiau išlipkite į krantą.
• Įmirkusioje pievoje nebėkite plačiais žingsniais – LHMT pataria judėti mažais žingsneliais, laikant koją prie kojos.
• Būdami grupėje išsiskirstykite keletą metrų vienas nuo kito, kad žaibui trenkus nenukentėtų visi.
• Telefoną turėkite įkrautą, bet be reikalo juo nesinaudokite – jis prireiks skambinant 112.

Saugumas automobilyje

Automobilis su metaliniu stogu yra viena saugiausių vietų per perkūniją. Saugo ne guminės padangos, kaip dažnai manoma, o metalinis kėbulas: žaibo srovė teka išoriniu paviršiumi ir nueina į žemę. Uždarykite langus ir nelieskite metalinių kėbulo dalių. Automobiliai atviru stogu, kabrioletai, motociklai ir dviračiai tokios apsaugos neduoda. Jei audra stipri, sustokite saugioje vietoje – ne po medžiais – ir palaukite, kol ji praeis.

Saugumas namuose

Pastatai su tvarkinga žaibosaugos sistema yra saugūs, bet žaibas gali pakenkti per elektros, telefono ar antenų laidus. LHMT patarimai:

• Ištraukite buitinių prietaisų kištukus iš lizdų – dažniausiai nuo žaibo išlydžių perdega kompiuteriai, televizoriai, katilai, šaldytuvai ir skalbimo mašinos.
• Nekurkite ugnies krosnyje – dūmai yra geras elektros laidininkas.
• Uždarykite langus, duris ir ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų.
• Būkite pasirengę elektros tiekimo sutrikimams: žibintuvėlis, atsarginiai elementai, įkrautas telefonas.
• Mokykite vaikus: griaustinis nepavojingas, pavojingas žaibas.

Jei kada pamatysite kamuolinį žaibą, likite ramūs, nedarykite staigių judesių, nebėkite ir nebandykite jo paliesti – oro srovė gali jį pritraukti arčiau.

Jei žaibas trenkė į žmogų

Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus ir raumenis, sukelti sąmonės netekimą, kalbos ir judėjimo sutrikimus, traukulius, sustabdyti kvėpavimą ar širdį. Nukentėjusį žmogų liesti saugu – jame elektros krūvio nelieka. Nedelsdami skambinkite 112 ir, jei žmogus nekvėpuoja, pradėkite gaivinimą. LHMT pabrėžia: medikus kvieskite net tada, kai nukentėjęs kalba ir atrodo sveikas, nes vidaus pažeidimai išryškėja ne iš karto. Laiku suteikus pagalbą, dauguma žaibo smūgį patyrusių žmonių išgyvena.

Mitai apie žaibą

JAV nacionalinė orų tarnyba renka dažniausius klaidingus įsitikinimus, kurie kainuoja gyvybes:

• „Žaibas niekada netrenkia du kartus į tą pačią vietą.“ Netiesa – į aukštus, smailius, pavienius objektus jis trenkia pakartotinai. Į Niujorko Empire State Building žaibas trenkia vidutiniškai 23 kartus per metus.
• „Jei nelyja ir virš galvos nėra debesų – saugu.“ Netiesa – žaibas dažnai trenkia už kelių kilometrų nuo audros centro, o vadinamieji „žaibai iš giedro dangaus“ – net už 15–25 km.
• „Pritūpus lauke rizika sumažėja.“ Pritūpimas lauke nepadaro saugesniais – lauke saugios vietos nėra, reikia skubėti į pastatą ar automobilį.
• „Po medžiu galima pasislėpti nuo lietaus.“ Buvimas po medžiu – antra dažniausia žaibo aukų priežastis. Geriau sušlapti.
• „Žaibo trenktas žmogus įelektrintas.“ Žmogaus kūnas elektros nekaupia – nukentėjusįjį liesti ir jam padėti visiškai saugu.

Kruša – dažna perkūnijos palydovė

Galingi perkūnijos debesys atneša ir krušą. Ji susidaro, kai debesyje esantys peršalę vandens lašeliai – vis dar skysti, nors jų temperatūra žemesnė nei 0 °C – stingsta aplink užuomazgą. Kylančios oro srovės krušos gabaliuką ilgai laiko aukštyje, jis didėja, kol tampa per sunkus ir nukrenta. LHMT stambią krušą (ledėkai 6–19 mm) laiko pavojingu reiškiniu, o 20 mm ir didesnę – stichiniu. Didžiausi Lietuvoje išmatuoti krušos ledėkai siekė 120 mm (1995 m. liepos 10 d., Vištytis).

Prasidėjus krušai prisidenkite galvą ir kuo greičiau raskite pastogę, automobilį palikite garaže ar po stogu, o kelyje sustokite degalinėje ar po viaduku. Perkūnija ir kruša kartu su liūtimi ir škvalu sudaro labai smarkią audrą – apie jas ir istorines audras skaitykite dalyje „Didžiausios audros ir uraganai Lietuvoje“, o oficialius visų reiškinių kriterijus rasite dalyje „Pavojingi ir stichiniai meteorologiniai reiškiniai“.

Kaip iš anksto žinoti apie perkūniją

Perkūniją sinoptikai prognozuoja gana patikimai, bet tiksli vieta ir laikas – sunkiausia prognozės dalis: vasaros audra gali praeiti viename kaime ir aplenkti gretimą. Prognozėje ieškokite perkūnijos ženklų ir kritulių tikimybės – kaip juos skaityti, aiškiname dalyje „Orų prognozė: kaip skaityti ir kiek ji tiksli“. Artimiausių valandų orus rasite 77.lt orų puslapyje, pavyzdžiui, Vilniaus ar orai rytoj. Planuodami keliones į gamtą vasarą, pasitikrinkite ir saulėlydžio laiką saulės puslapyje – tamsoje audrą pastebėti dar sunkiau. Kaip keičiasi vasaros orai ir karščio bangos, skaitykite dalyje „Orų sezonai Lietuvoje“.