Pirmosios išmokos jau pasiekė gyventojus
Po galingos rugpjūčio audros tūkstančiai gyventojų skaičiuoja nuostolius, o dalis jų jau sulaukė pirmųjų kompensacijų. ESO pradėjo išmokas klientams, kurie dėl užsitęsusių elektros tiekimo sutrikimų patyrė tiesioginių išlaidų – nuo sugedusio maisto iki generatorių ir kuro.
Pirmadienį kompensacijos pervestos 91 klientui. Vidutinė išmokėta suma siekė 56 eurus, tačiau bendrovė prognozuoja, kad išmokų mastas dar gerokai augs – prašymų jau pateikta daugiau nei 5 tūkstančiai[1].
„Absoliuti dauguma prašymų pateikiami per ESO savitarną, sistema veikia sklandžiai. Operatyviai įvertiname pateiktus prašymus, kad žmonėms kuo greičiau būtų išmokėti pinigai ir taip bent iš dalies palengvintume naštą, kurią jie patyrė dėl audros nutrūkus elektros tiekimui“, – sako ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.
Daugiausia gyventojų kreipiasi dėl išlaidų, susijusių su generatoriais. Tokie prašymai sudaro 53 proc. visų gautų paraiškų. Dar 44 proc. klientų prašo atlyginti nuostolius dėl sugedusio maisto, o 3 proc. – dėl laikino apgyvendinimo išlaidų.

Kompensacijos dydis priklauso nuo to, kiek laiko nebuvo elektros
Dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali kreiptis privatūs ESO klientai, kuriems elektros tiekimas po audros nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.
Jei gyventojas be elektros liko nuo 3 iki 6 parų, maksimali išmoka gali siekti 220 eurų. Tiems, kuriems tiekimo atkūrimas užtruko nuo 7 iki 13 parų, numatyta iki 440 eurų kompensacija, o 14 parų ar ilgiau elektros neturėję klientai gali pretenduoti į iki 660 eurų išmoką.
Šiuo metu 63 proc. pareiškėjų prašo iki 220 eurų kompensacijos. Dažniausiai tai gyventojai, kurie kelias paras buvo likę be elektros ir patyrė nuostolių dėl sugedusių maisto produktų. Didesni prašymai dažniau siejami su generatorių pirkimu, jų nuoma bei degalų išlaidomis.
Už ką gyventojai gali atgauti pinigus
ESO nustatė atskiras kompensuojamų išlaidų ribas. Už sugedusį maistą galima gauti iki 60 eurų, už laikiną apgyvendinimą – iki 60 eurų už parą, o už generatoriaus nuomą – iki 40 eurų už parą.
Įsigijus generatorių gali būti kompensuojama iki 220 eurų, o kurui – iki 90 eurų už parą.
Prašymus galima pateikti per ESO savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu, taip pat telefonu. Gyventojų prašoma pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus – čekius, sąskaitas ar kitus įrodymus. Jei visos išlaidos nebuvo deklaruotos iš karto, vėliau galima pateikti papildomą prašymą.
Be šių išmokų, klientams priklausys ir atskira kompensacija už viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Ji bus apskaičiuojama automatiškai tiems privatiems ir verslo klientams, kuriems elektra nebuvo atkurta per 72 valandas.
Kompensacijų mastas bus didesnis nei po „Kirsti“
ESO vertinimu, šį kartą kompensacijų prireiks gerokai daugiau nei po 2024 metais Lietuvą nusiaubusios audros „Kirsti“.
„Jau dabar akivaizdu, kad kompensacijų skaičius ir suma viršys po 2024 m. šalį nusiaubusios audros „Kirsti“ išmokėtas sumas. Palyginimui, po „Kirsti“ pagal analogišką tvarką kompensacijos buvo išmokėtos 1,1 tūkst. klientų, o bendra išmokėta suma siekė apie 100 tūkst. eurų. Šį kartą kompensacijų gavėjų skaičius ir bendra išmokų suma bus didesni“, – pastebi R. Juodkienė.
Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą užklupusi audra buvo išskirtinė savo mastu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, pagal turimus vėjo duomenis ji buvo stipriausia nuo 1970 metų.
Audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. klientų, o ESO tinkle užfiksuota apie 11 tūkst. pažeidimų – maždaug dukart daugiau nei per 2024 metais Lietuvą nusiaubusią audrą „Kirsti“.