Jungtinėse Valstijose pirmojo būsto pirkėjai gerokai vyresni nei prieš dešimtmetį
Remiantis Nacionalinės nekilnojamojo turto agentų asociacijos (NAR) duomenimis, JAV medianinis pirmą kartą būstą įsigyjančių žmonių amžius iki 2010 m. siekė apie 30 metų ir ilgą laiką išliko stabilus.[1]
Tačiau 2024 m. šis rodiklis pasiekė rekordinius 38 metus, o pirmą kartą būstą perkančiųjų dalis JAV rinkoje sumažėjo nuo 32 % iki 24 %. Šį pokytį lėmė keli veiksniai: brangstantis būstas, aukštos palūkanų normos, ribota pasiūla, taip pat iššūkiai kaupiant santaupas dėl studentų paskolų, nuomos išlaidų ir kitų finansinių įsipareigojimų.
Šiandien pirmą kartą būstą perkančiųjų pajamos sparčiai auga – vidutiniškai siekia apie 97 000 dolerių per metus, tačiau mažiau nei kas ketvirtas pirkėjas pradiniam įnašui gali naudoti savo santaupas ir šeimos pagalbą.
Lietuvoje – priešinga tendencija: būstą perka vis jaunesni pirkėjai
Lietuvoje situacija atrodo kitaip. Analitikai pastebi, kad šalyje pirmuoju būstu dažniausiai domisi Millennials (Y kartos) atstovai – gimę 1981–1996 m.[2]
Tai reiškia, jog daugelis žmonių būstą įsigyja žymiai anksčiau nei JAV pavyzdžiuose minima 38 metų riba. Be to, Lietuvoje asmeninė būsto nuosavybė taip pat išlieka labai svarbi – net 88,8 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste.
Statistikos duomenys rodo, kad 2023 m. pradžioje medianinis Lietuvos gyventojų amžius siekė 44 metus: vyrų – 40 metų, moterų – 47 metus.[3] Tačiau jaunų pirkėjų aktyvumas taip pat pabrėžia, kad žengiant į NT rinką amžiaus riba tampa vis mažiau svarbi – kur kas reikšmingesnės yra realios galimybės įsigyti būstą.
Žmonės Lietuvoje vis dažniau renkasi didesnius, patogesnius būstus
JAV pavyzdžiai atkreipia dėmesį į didėjančią kainą ir sunkumus taupant – veiksniai, kurie skaudžiausiai paliečia jaunus pirkėjus. Lietuvoje tam tikros paramos programos, tokios kaip valstybės teikiamos subsidijos jauniems pirkėjams ar šeimoms, gali padėti žengti pirmą žingsnį į nuosavą būstą – tai ženkliai supaprastina procesą.
Pirminėje Lietuvos būsto rinkoje 2025 metų pradžia parodė ryškų aktyvumą. Vilniuje šių metų pirmą pusmetį parduota daugiau nei du kartus butų, palygintus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, taip pat gerokai daugiau nei paskutiniais 2024-ųjų mėnesiais.
Tai rodo, kad pirkėjai vis drąsiau renkasi naujus projektus, o rinka, po kelių ramesnių metų, vėl įgauna pagreitį. Pastebima ir aiški tendencija – vis dažniau perkami ne mažiausi, o erdvesni, patogesni ir aukštesnės kokybės būstai, kurie tenkina ne tik praktinius poreikius, bet ir siekį gyventi komfortiškiau.[4]
