Sužavėjo istorija apie varles šulinyje
Vilniuje veikiančiai Ajurvedos akademijai vakar sukako penkiolika metų. „Per tuos metus labai daug nuveikėme, tačiau planų, ką dar norėtume nuveikti, turime ne ką mažiau“, – teigė akademijos įkūrėja ir direktorė Lina Lukošienė.
Moteris ilgus metus dirbo inžiniere Komunalinio ūkio ministerijoje, o Tarybų Sąjungai sužlugus kartu su kolega įkūrė verslą – į buvusias Sąjungos šalis iš Vokietijos vežė pramoninius siurblius, variklius ir kitą techniką. „Pinigų buvo nors vežimu vežk, tačiau nuo didelės įtampos ėmėme jausti įvairių negalavimų, o kolegą netgi ištiko insultas“, – pasakojo moteris. Abu su kolega ėmė ieškoti būdų kaip pagerinti sveikatą, pradėjo sportuoti: kolega – bėgioti, Lina – lankyti aerobikos treniruotes.
Tame pačiame pastate, kuriame treniravosi, veikė ir jogos centras. Smalsumo vedina Lina į jį užsuko. „Priėjau prie ten buvusio vaikino ir klausiu: o kas tas joga? O tas atsako: o kas tik nori. Galvoju, nu nieko sau, koksai neišmanėlis, grįšiu, kai bus jo viršininkas“, – prisiminė moteris. Kai užsuko po keleto dienų, kaip tik pataikė į jogos užsiėmimą. Jis labai sužavėjo, ir moteris pradėjo ją lankyti, o po keturių metų netgi pati tapo jogos mokytoja.
„Per pirmąjį užsiėmimą išgirdau tokią istoriją – apie varles, kurios gyveno šulinyje. Vienai jų pavyko išlipti į viršų ir ji pamatė, kad netoliese yra ežeras. Tačiau kai grįžo atgal ir apie jį papasakojo kitoms varlėms, niekas netikėjo, mat galvojo, jog pasaulis baigiasi ten, kur baigiasi šulinys“, – prisiminė moteris. Ši istorija ją sujaudino. „O kartu įrodė, kad neužtenka paklausyti, reikia pačiam išbandyti“, – pridūrė L. Lukošienė.
Pradėjusi domėtis joga, moteris netrukus atrado ir ajurvedą. „Ajurveda – tai seniausia žinoma sveikatos palaikymo ir gydymo sistema. Jos tikslas – palaikyti sveikųjų sveikatą ir išgydyti sergančiuosius“, – apibrėžė akademijos įkūrėja. Svarbiausios ajurvedos dalys – mityba ir gyvenimo būdas, sveikatą gerinti t.p. naudojami ajurvediniai masažai, specialūs maisto papildai bei vaistai. Legenda pasakoja, kad ajurvedos žinias žmonijai perdavė Dievas. Iš pradžių šios žinios plito iš lūpų į lūpas, o prieš 5000 metų buvo užrašytos vedose. Manoma, kad būtent iš ajurvedos vėliau išsivystė kinų ir tibetiečių medicina. Lietuvoje pirmasis ajurveda rėmėsi Vydūnas – jis mokėjo sanskrito kalbą, studijavo vedų raštus ir jos pagalba pats išsigydė ligas, kuriomis sirgo jaunystėje.
Ajurvedos tikslas – panaikinti ligų priežastis
Moteris į jogą ir ajurvedą gilinosi vis labiau ir labiau, po kurio laiko išsiskyrė su vyru, o naujuoju jos gyvenimo draugu tapo vedų filosofas Aurelijus Piešinas, į kurio jogos užsiėmimą anuomet ir pakliuvo ir nuo kurio prasidėjo jos pačios kelias sąmoningumo link. Moteris nusprendė parduoti savo verslo dalį ir įkūrė įmonę, prekiavusią ajurvediniais produktais (Lietuvoje ji buvo pirmoji). Visgi po kurio laiko pastebėjo, kad nekeičiant mitybos ir gyvenimo būdo, ajurvedinių produktų poveikis yra efektyvus, tačiau trumpalaikis, todėl nusprendė prekybą sustabdyti ir kartu su A. Piešinu bei žymiausiu Indijos ajurvedos gydytoju Partapu Chauhanu įkūrė Ajurvedos akademiją. Tai vienintelė tokio tipo mokymo įstaiga Baltijos šalyse.
Akademija pradėjo veiklą nuo paskaitų, įvairių kursų ir stovyklų organizavimo, o kiek vėliau atsirado nuosekli trijų metų trukmės ajurvedos studijų programa. Akademijoje dėsto ajurvedos specialistai iš Lietuvos, Rusijos ir Indijos. Akademija taip pat užsiima knygų leidyba. Kita svarbi veiklos kryptis – rinkti ajurvedos naudą patvirtinančius mokslinius įrodymus. Šiuo metu L. Lukošienė siekia, kad ajurveda atsirastų universitetuose kaip pasirenkamasis dalykas, o ateityje ją būtų galima studijuoti ir kaip atskirą specialybę.
„Ajurvedos tikslas – panaikinti ligų priežastis, o ne simptomus“, – teigė moteris. Didelę dalį ajurvedos mokymų sudaro patarimai kaip sveikai maitintis remiantis prigimtine kūno konstitucija (doša). Kiekvienam tipui – Vatai, Pitai ir Kaphai siūlomi skirtingi maisto produktai, jų paruošimas ir vartojimas. Ajurvedinės mitybos pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, įvairios kruopos, ankštiniai, riešutai, pieno produktai, medus. Mėsa bei žuvis laikomos gyvybinės energijos neturinčiais ir smurtu išgautais, todėl sveikatai nepalankiais produktais. Taip pat vengiama kiaušinių, grybų, o svogūnai ir česnakai vartojami tik kaip vaistas. Itin vertinami ajurvedinėje virtuvėje įvairūs daigai. „Daugiausiai gyvybės gali suteikti tai, kad pats jos turi daug“, – sakė žinovė, daigus pati valganti beveik kiekvieną dieną.
Maistas turėtų būti kuo natūralesnis ir mažiau apdirbtas – garinamas, troškinamas, trumpai pakeptas, o rūkytas, raugintas, marinuotas, brandintas maistas laikomas netinkamu. Ajurvedos sekėjai nevalgo pašildyto maisto – teigiama, kad maistas tinkamas valgyti tik tris valandas nuo pagaminimo, o vėliau praranda gyvybinę energiją. Netinka ir šaltas, iš šaldytuvo ką tik ištrauktas maistas. Pagal ajurvedą daugiausiai valgyti reikėtų, kai Saulė yra zenite – nuo 12 iki 14 val., nes manoma, kad Saulė yra atsakinga už virškinimą, o mažiausiai – vakare. Saldumynus rekomenduojama valgyti iš ryto. Reguliuojama ir kiek valgyti – geriau mažiau, nei daugiau. Bent trečdalis skrandžio valgant turėtų likti tuščias, kaip sakė L. Lukošienė, visos dienos maisto žaliavos turėtų tilpti į rieškučias. „Nors gali atrodyti, kad tai gana nedaug, tokie produktai kaip grūdai, riešutai pilnai patenkina valgymo tikslus – palaikyti gyvybę ir suteikti organizmui energijos“, – paaiškino moteris. Pavyzdžiui, pusryčiams ji valgo vadinamąjį imunitetą stiprinantį mišinį, padarytą iš 11 razinų, 9 migdolų, 5 datulių, 3 anakardžių riešutų ir vieno graikinio riešuto. Šį mišinį ji per naktį išmirko, tuomet nuplauna, migdolų luobeles nuima.
Ajurveda pataria anksti gultis ir išsimiegojus keltis. L. Lukošienė gulasi apie 22-23 val., o keliasi apie 6-7 val. „Iš tiesų reikėtų užmigti iki 22 val.“, – patarė ji. Būtina kasdien sportuoti, vaikščioti. Moteris kasryt jogos ir gimnastikos pratimams skiria bent valandą laiko. Labai svarbi ir stabili psichinė būklė, ramus protas. „Ajurveda moko ramiai reaguoti tiek į džiaugsmą, tiek į negandas. Per daug džiaugtis nereikia, nes galima prisirišti, o į negandas verta žiūrėti tik kaip į laikiną laikotarpį, kuris praeis“, – paaiškino pašnekovė. Svarbu lavinti ir savo charakterį: nenustygstančiai Vatai reikėtų įsižeminti, nedaryti vienu metu šimto darbų, lyderiauti ir dėmesio centre mėgstančiai būti Pitai – kartais patylėti, o aptingusiai Kaphai – imtis iniciatyvos.
Gyvenimas įgijo daugiau prasmės
„Atradus jogą ir ajurvedą gyvenimas labai pasikeitė, – tikino L. Lukošienė. – Kamavo aukštas kraujo spaudimas, nuolat sirgdavau peršalimo ligomis. Man 65, tačiau jaučiuosi sveikesnė nei būdama trisdešimties, ir pavargusi nesijaučiu net po to, kai visą dieną dirbau darže“. Pasikeitė ir moters charakteris – ji tapo ramesnė, taikesnė, jai nebesinori veltis į konfliktus, ką nors kritikuoti ar smerkti. „Gyvenimas įgijo daugiau prasmės, tapau žymiai laimingesnė, džiaugsmas nebepriklauso nuo išorės dalykų“, – dalijosi ji. Tiesa, verslininkės savybės ir patirtis kuriant akademiją buvo labai naudingos. „Esu labai organizuota, atkakli, darbšti, t.p. greitai užmezgu pažintis – turiu pažinčių ir tarp aukšto rango valstybės tarnautojų, ir tarp dvasinių mokytojų“, – sakė Lina.
Beje, kartu su profesoriumi gydytoju Algimantu Kirkučiu Lina taip pat įkūrė Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmus, buvo pirmoji jų tarybos pirmininkė. Ši organizacija jungia įvairių natūralios medicinos sistemų ir metodų specialistus ir dirba daugiausiai lobizmo srityje – siekia, kad šios sistemos ir metodai būtų pripažinti teisiškai.
Prieš keletą metų moters gyvenimo draugas, su kuriuo praleido keliolika metų, nutarė atsisakyti šeimyninio gyvenimo ir pasirinko vienuolio kelią. „Žinojau, kad tai įvyks, tačiau nesitikėjau, kad tai bus taip greitai. Iš pradžių liūdėjau, jaudinausi, bet vėliau suvokiau, kad šis jo pasirinkimas prasmingas, o man tai – įgytų žinių išbandymas, ir pasijutau laiminga bei juo besididžiuojanti“, – kalbėjo L. Lukošienė.
