Dėmesio neatkreipiantis augalas, kurį būtina turėti namų vaistinėlėje
Pavasario ar vasaros pasivaikščiojimai tikriausiai neįsivaizduojami be kvapų įvairovės, gražiausių žiedų ir lapų, viliojančių savo įmantria išvaizda. Gamtoje mes praeiname ne tik pro gėles ir augalus, kurie puikiai papuošia mūsų namus, bet ir pro tikrus sveikatos šaltinius.
Tikriausiai žingsniuojant miško takeliu mes tiesiog ramiai praeitume pro dėmesio visai netraukiantį, žalsvą, kartais bene pilką augalą, primenantį žalumynus, naudojamus puokščių puošybai. Iš tiesų, tai visai ne bereikšmis žalumynas, bet pelynas, augalas, kuris gali tapti vaistu nuo daugelio, kasdien užklumpančių negalavimų, o kartais, ir nuo labai sunkių ligų.
Pelynas, dar kartais vadinamas karčiuoju kiečiu, pelūnu, metėliu, kartėliu – yra daugiametis, kiečių genties augalas, išsiskiriantis aukštu, stačiu stiebu bei šakota, plaukuota viršutine dalimi. Patys žiedynai būna apšepę baltais, pilkais plaukeliais, o vainikėliai yra šviesiai geltoni. Pelynas žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais, o auga jie praktiškai bet kur, tiek dykvietėse ar šiukšlynuose, tiek ir neprižiūrimoje, apleistoje, skurdžioje žemėje[1].
Pelynas išsiskiria dideliu kartumu ir jei jau vartojamas, tai dažniausiai tik vaistiniais tikslais. Dažniausiai pelynas, liaudyje dažniau žinomas kaip metėlis arba metėliu arbata, naudojamas gydantis virškinamojo trakto sutrikimus: viduriavimą, vėmimą, sumažėjusį apetitą.
Pelynas buityje pritaikomas labai lengvai. Pakanka pusės šaukštelio žaliavos, užplikytos vandeniu. Šį gėrimą kaip arbatą, tiesa, labai neskanią, gerti galima kelis kart per parą, priklausant nuo savijautos ir simptomų stiprumo. Tik svarbu nepersistengti ir negerti šio nuoviro kiaurą parą: perdozavus, galite susidurti ne tik su nemenku pykinimu, bet ir vėmimu, net traukuliais.
Na, o vartojant atsargiai, pelynas laikomas patikintu vaistu jau ne vieną šimtmetį, kartais jis tapdavo net ir talismanu, apsaugančiu nuo blogos akies ir nelaimių. Dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, pelynas buvo kabinamas virš namų durų, juo smilkydavo patalpas[2]. Nors tikriausiai šiandien tokiais namų šventinimais užsiima retas, sveikatos atžvilgiu, pelynas gali būti naudingas kiekvieno mūsų natūralioje, gamtos įkvėptoje namų vaistinėlėje.
Vaistas tiek nuo viduriavimo, tiek ir nuo vėžio
Pelynas gali padėti nuo įvairių negalavimų, tiesiog reikia žinoti, kada šį prieskoninį augalą vartoti tinkama ir galima. Šis prieskonis vartojamas sergant ir labai sudėtingomis ligomis, pavyzdžiui, epilepsija, inkstų ligomis, gelbėja vandenligės atveju. Kalbama, kad pelynas gelbsti net onkologinių ligų atveju, pavyzdžiui, sergant krūties vėžiu, mat skatina vėžinių ląstelių žūtį[3].
Kiek paprastesniais, kasdieniais atvejais, pelynas padės nuraminti nervus prieš svarbią konferenciją, darbo pokalbį, atsiskaitymą. Augalą panaudoti galite ir įsipjovus į pirštą ar nukritus nuo dviračio. Tada tiesiog užberkite džiovinto pelyno miltelių – žaizda užsitrauks žymiai greičiau.
Jau minėjome ankščiau, jog šis prieskonis turi galios kovoti su organizme gyvuojančiais parazitais, bakterijomis, grybeliais. Iš ties, pelynas slopina plataus spektro grybų augimą, taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
Tiesa, jei jau pradėjote vartoti pelyną, nesvarbu, miltelių pavidalu ar arbatos, svarbu, kad būtumėte nuoseklūs ir tai darytumėte kasdien, nes kitaip norimo poveikio galite ir nepastebėti. Jei pelyno turite prisirinkę ir prisidžiovinę į valias, atminkite, kad suvartoti jį derėtų per dvejus metus. Ilgiau laikomas prieskonis netenka dalies savo gerųjų savybių.
Tiems, kuriems pelynas yra neįveikiamo skonio ir stipriai per kartus, rekomenduojama arbatą pasisaldinti šaukšteliu medaus. Ieškantiems alternatyvų, sveiko maisto parduotuvėse bei vaistinėse prieinamos ir pelyno kapsulės ar pudra, kurios neturi tokio ryškaus, išskirtinio ir daugeliui nemalonaus skonio.
Augalas, kuris yra siejamas net su Nobelio premija
Pelyno prisirinksite gamtoje ar įsigysite parduotuvėje, jo veiksmingumas nuo to tikrai nepakis. Svarbu būti kūrybingiems ir atrasti vis naujų idėjų, pasiūlančių kur gi šį prieskonį panaudoti mityboje. Viena iš tokių paprastų minčių gali būti paprastas pelyno ir mėtų nuoviras. Lygiomis dalimis sumaišius šiuos augalus, gaunama įdomaus, gaivaus skonio, tonizuojanti arbata, kuri ypač atgaivins karštą vasaros dieną.
Po menką žiupsnį pelyno pudros galite užbarstyti ant daugelio savo gaminamų patiekalų, tiek ant sumuštinio, tiek ir ant troškinių ar sriubų. Tiesa, žmonės ne vieninteliai padarai, galintys džiaugtis pelyno teikiama nauda. Jei namuose auginate šunų ar kačių, pelynu papildyti galite ir jų maistą, tiesiog kas savaitę užberdami nedidelį žiupsnelį. Tai padės virškinimui ir gerai gyvūno būsenai[4].
Pelynas naudingas ir namų, sodo gėlėms. Stipriu nuoviru galite purkšti augalus nuo kenkėjų ir parazitų. Taip bus atbaidomos ir piktžolės, jūsų gėlės augs sveikesnės ir gražesnės.
Iš ties, pelynas tinkamas bene kiekvienoje srityje, todėl gal ir nereikėtų stebėtis, jog už darbą su šiuo augalu, Kinijos mokslininkė Youyou Tu dar 2015-ais gavo Nobelio premiją. Tuomet, tiriant pelyno įtaką žmogaus organizmui, buvo atrasta medžiaga artemizininas, kurį būtent ir kaupia pelynas. Ši medžiaga tapo raktu į kovą prieš maliarija ir padėjo sumažinti užsikrėtusių pacientų mirštamumą[5]. Taigi, šio augalo galia abejoti neverta, tiesiog vartokite saikingai ir džiaukitės gera savo, o gal ir savo augintinių sveikata.
