Mūsų senolių pamėgtas pelynas gali apsaugoti nuo vėžio
Liaudies patarimus vieni priima kaip už gryną pinigą, kiti – į mūsų senelių ir prosenelių išbandytas vaistažoles, augalus bei gamtos turtus žvelgia atidžiau. Vis tik, pastaruoju metu tiek natūralioji medicina, tiek visokio plauko sveikuoliai vis labiau atsigręžia į praeitį, į gamtą, siekia tvirtesnio ryšio su mūsų planeta. Būtent todėl vis garsiau imama kalbėti ir apie iš pirmo žvilgsnio, visiškai nekaltų prieskonių, vaistažolių ir kitų augalų stebuklingas galias.
Štai, pavyzdžiui, pelynas liaudyje dar žinomas karčiojo kiečio, pelūno, metėlio ar kartėlio pavadinimais, vis dažniau atsiduria mūsų namų vaistinėlėse. Iš tikrųjų, būtent kartėlio vardas šiam augalui gali būti net tinkamesnis. Juk pelynas yra žinomas kaip itin kartus, o ir dažnas jo paragavęs ima raukytis, spjaudytis ir antro šanso jam nebesuteikia. O taip gaila, nes jis tikrai gali būti naudingas mūsų sveikatai.
Ši vaistažolė naudojama tiek kaip prieskonis, tiek kaip daugybę ligų įveikti galintis vaistas, maisto papildas. Daugelis tikriausiai yra girdėję, jog pelyno arbata padeda sustabdyti viduriavimą, tačiau tai anaiptol ne vienintelė augalo ypatybė. Iš tiesų, pelyno gauti nėra sudėtinga. Buitiškam panaudojimui vartojamos augalo viršūnėlės. Jos nupjaunamos vos pradėjus augalams žydėti. Nauda iš tiesų didžiulė: šioje žaliavoje yra eterinio aliejaus, karčiųjų glikozidų, askorbino rūgšties, karotino, organinių rūgščių[1].
Kai kuriuose kraštuose, pavyzdžiui Čekijoje, pelynus naudoja ypač stipraus alkoholinio gėrimo – absento gamyboje. Net yra paplitęs mitas, kad pelyno dėka absentas sukelia haliucinacijas. Visgi tyrimai parodė, kad tai praktiškai neįmanoma. Mūsų senoliai tuo tarpu pelyną naudojo žymiai sveikesniems tikslams – sveikatingumui. Juk pelynas net Ajurvedos yra priskiriamas antiparazitinių augalų grupei. Ir tikrai, jis tinka kovoti ne tik su parazitinėmis, bet ir su bakterinėmis, grybelinėmis ir mielinėmis infekcijomis.
Savo natūralioje namų vaistinėlėje šio augalo metas paieškoti, kai:
- Sutrinka skrandžio veikla;
- Sergama gastritu ar trūksta skrandžio sulčių;
- Stringa tulžies veikla arba dingsta apetitas;
- Kamuoja pagirios;
- Kankina nerimas, nervinis išsekimas;
- Vargina epilepsijos priepuoliai;
- Susergama onkologinėmis ligomis[2].
Gvazdikėlis – ne tik prieskonis, bet ir vaistinių medžiagų turintis augalas
Namų vaistinėlėje vertinga turėti ir gvazdikėlių. Tiesa, galbūt nustebsite, nes jie dažniau namuose atrandami virtuvėje, prieskonių skyriuje. Tikrai gali būti, kad ne visi žino, jog gvazdikėlis – stipriausiai kvepiantis pasaulio prieskonis. Jo kvapas itin išraiškingas ir stiprus, o ir skonis lengvai įsimenamas, nors ir ne visiems malonus. Iš tiesų, gvazdikėliai yra tiesiog išdžiovinti neišsiskleidę visžalio gvazdikmedžio žiedpumpuriai[3].
Jei toks apibrėžimas jums menkai ką sako, tai visuomet naudinga pakalbėti apie šių prieskonių sveikatingąsias savybes. Ar žinojote, kad paprasčiausias maisto paskaninimas gvazdikėliais skatina skrandžio sulčių gamybą bei padeda sureguliuoti rūgštingumą? Be to, tai dar anaiptol ne viskas: gerosios gvazdikėlio savybės čia tik prasideda.
Gvazdikėliuose esantys eteriniai aliejai jau kuris laikas domina ir vėžinius susirgimus tiriančius mokslininkus. Paaiškėjo, jog vienas iš gvazdikėlio eterinių aliejų – eugenolas – teigiamai pasižymi piktybinių darinių vystymosi slopinimu. Tai reiškia, kad gali būti naudojamas gydant vėžį.
Kita gvazdikėliuose aptinkama medžiaga – oleonolinė rūgštis – irgi yra tiriama dėl savo teigiamų priešvėžinių savybių. Tyrimai rodo, kad priešvėžinis poveikis iš tiesų yra, o pati medžiaga daro chemoterapinį gydymą dar efektyvesnį. Be to, ši rūgštis turi santykinai mažą toksinį poveikį ir gali būti derinama su kitais gydymo būdais, stipriai nekenkdama pacientui[4].
Gvazdikėlių nauda žmogaus sveikatai apima:
- Kraujо skystinimą;
- Sėkmingą aspirino pakeitimą;
- Imuninės sistemos suaktyvinimą;
- Antiseptinį poveikį;
- Tinka vartoti sergant gripu, peršalimo ligomis;
- Tinka vartoti gerklės ligų profilaktikai;
- Gvazdikėlio kramtymas padeda nuo viduriavimo;
- Padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Bikrėsle galima ir gydytis, ir naikinti parazitus
Apie bitkrėslę kalbama iš tiesų mažai, tad gal net nesate girdėję šio pavadinimo. Tai astrinių šeimos augalas. Jis yra daugiametis, žydi liepos – rugsėjo mėnesiais bei pasižymi itin specifiniu, aštriu kvapu. Dažniausiai bitkrėslės auga prie namų, laukuose, prie kelio, patvoriuose. Nors atrodo neišsiskiriantis, iš tiesų šis augalas turi vaistinių savybių, tačiau kartu gali būti ir pavojingas, net nuodingas.
Bitkrėslės lapuose ir žiedynuose gausu eterinių aliejų, be to, yra flavonoidų, rauginių medžiagų, alkaloidų. Visos šios medžiagos puikiai žinomos sveikuolių ir nuo seno yra vartojamos medicinoje. Tiesa, buityje bitkrėslė gali būti naudojama ne tik sveikatai gerinti. Maltais bitkrėslės graižais galima saugoti nuo kirmėlių ir vabzdžių. Na, o kulinarai šiais augalais gardina namų gamybos kumpius bei lašinukus[5].
Mūsų seneliai ir proseneliai paprastąsias bitkrėsles naudojo sveikatai palaikyti. Buvo manoma, kad šių žolių gydomosios savybės yra lygios vitaminams. Iš tiesų augaluose aptinkama visa eilė bioaktyvių medžiagų: tai ir eteriniai aliejai, ir chlorogenas, tanaceto rūgštys, raugai, dervos, oksikumarinai. Taip pat augalo sudėtyje randama karotinoidų, askorbo rūgšties.
Iš bitkrėslės augalų gaminama arbata, kuri, sakoma, padeda nuo tulžies pūslės, skrandžio, inkstų uždegimų, galvos skausmų, nemigos, sąnarių skausmų ir uždegimų. Bitkrėslė tinka, jeigu:
- Jūsų žarnyne įsiveisė parazitai;
- Karščiuojate;
- Turite miežį;
- Skundžiatės reumatu, sąnarių skausmais[6].
Tikite lauko augalų bei žolelių nauda ar ne, nesvarbu. Jas išbandyti visuomet smagu ir įdomu. Taip ne tik atrandame ryšį su gamta ir natūraliomis jos dovanomis, bet ir parodome rūpestį savo kūnu bei sveikata. Galbūt lauko žolelių arbatos puodelis tikrai apsaugos mus nuo baisių ligų. Na, o jei ne – tai bent jau nuramins, apmalšins kasdien patiriamą stresą bei privers pajusti gyvenimo harmoniją.
