Atostoginiai turi būti išmokami laiku, nes tai nėra darbdavio gera valia
Vasaros atostogų sezonui įsibėgėjant, Valstybinė darbo inspekcija primena darbdaviams pareigą laiku išmokėti darbuotojams priklausančius atostoginius. Nors kartais manoma, kad keliomis dienomis pavėluotas mokėjimas nėra rimta problema, Darbo kodeksas aiškiai nustato atostoginių išmokėjimo terminus ir darbuotojo teises, jeigu jų nesilaikoma.
Pavėluotai išmokėti atostoginiai darbuotojui gali sukelti praktinių sunkumų planuojant poilsį. Darbdaviui toks vėlavimas gali reikšti darbo teisės pažeidimą ir papildomas pasekmes.
„Atostoginiai nėra papildoma darbdavio gera valia – tai darbuotojui už kasmetinių atostogų laiką paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. Pasak jo, ypač vasarą darbdaviai turėtų iš anksto planuoti atostoginių apskaičiavimą ir išmokėjimą, nes tuo metu darbuotojai aktyviau naudojasi sukauptomis kasmetinėmis atostogomis.
Bendra taisyklė paprasta: atostoginiai mokami prieš atostogų pradžią
Darbo kodeksas numato, kad atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Tai yra pagrindinė taisyklė, kurią darbdaviai turi taikyti planuodami darbuotojų atostogas ir darbo užmokesčio mokėjimus.
Toks terminas nustatytas tam, kad darbuotojas dar prieš atostogas turėtų jam priklausančias lėšas. Atostoginiai skirti užtikrinti, kad poilsio metu darbuotojas neliktų be pajamų, todėl jų išmokėjimo laikas yra svarbus ne tik formaliai, bet ir praktiškai.
Darbdaviams rekomenduojama atostogų grafikus ir mokėjimo terminus derinti iš anksto. Tai ypač aktualu įmonėms ir įstaigoms, kuriose vasarą vienu metu atostogauja daugiau darbuotojų.
Darbuotojas gali prašyti, kad atostoginiai būtų mokami kartu su atlyginimu
VDI primena, kad bendrai taisyklei taikomos kelios išimtys. Pirmoji iš jų – darbuotojas gali pateikti atskirą prašymą, kad atostoginiai būtų mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Tokiu atveju atostoginiai išmokami kartu su darbo užmokesčiu. Šis sprendimas turi remtis darbuotojo prašymu, o ne vienašališku darbdavio pasirinkimu.
Darbdaviui svarbu tinkamai dokumentuoti darbuotojo valią. Jeigu tokio prašymo nėra, galioja bendra taisyklė – atostoginiai turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogas.
Ilgesnių atostogų atveju dalis atostoginių gali būti mokama vėliau
Antroji išimtis taikoma tada, kai darbuotojas naudojasi ilgesnėmis kasmetinėmis atostogomis, nei nustatyta Darbo kodekse. Tai gali nutikti, kai darbuotojas yra sukaupęs atostogų už kelerius darbo metus.
Jeigu darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę, atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų, gali būti mokami atostogų metu įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę, ši riba yra 24 darbo dienos, o kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis ar skirtingas – 4 savaitės.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę ir nori pasinaudoti 25 darbo dienų atostogomis, atostoginiai gali būti mokami dviem terminais. Už pirmąsias 20 darbo dienų jie turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogas, o už likusias 5 darbo dienas – atostogų metu įprastais darbovietėje nustatytais darbo užmokesčio mokėjimo terminais.
Pavėlavus išmokėti atostoginius, uždelstas laikotarpis gali būti pridėtas prie kitų atostogų
Darbdaviui pavėlavus atsiskaityti už kasmetines atostogas, taikoma speciali Darbo kodekse numatyta pasekmė. Laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, gali būti pridedamas prie kitų darbuotojo kasmetinių atostogų.
Darbuotojas dėl tokio kompensavimo gali kreiptis nepriklausomai nuo to, ar darbdavys pavėlavo atsiskaityti už visą atostogų laikotarpį, ar tik už jo dalį. Tai reiškia, kad net dalinis vėlavimas gali turėti teisinių pasekmių.
Š. Orlavičius pabrėžia, kad pavėluotas atsiskaitymas gali lemti papildomas pasekmes darbdaviui. Jeigu darbuotojas laiku pateikia prašymą, uždelstas laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų.
Prašymą darbuotojas turi pateikti per pirmas 3 darbo dienas po atostogų
VDI primena, kad norėdamas pasinaudoti tokia kompensavimo tvarka darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą. Tai reikia padaryti per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Šis terminas yra svarbus, nes Darbo kodeksas nustato specialią uždelsto atsiskaitymo kompensavimo tvarką. Jeigu darbuotojas nori, kad pavėluoto mokėjimo laikotarpis būtų pridėtas prie kitų kasmetinių atostogų, jis turi veikti laiku.
Kadangi įstatyme numatyta speciali kompensavimo tvarka, papildomi delspinigiai už tokį uždelsimą nėra mokami. Todėl pagrindinė darbuotojo teisių gynimo priemonė šiuo atveju yra papildomas atostogų laikas.
Darbdaviams patariama iš anksto įsivertinti grafikus, mokėjimo terminus ir darbuotojų prašymus
„Svarbiausia – aiškumas ir savalaikis atsiskaitymas. Darbdaviams rekomenduojame iš anksto įsivertinti atostogų grafikus, darbo užmokesčio mokėjimo terminus ir darbuotojų prašymus, o darbuotojams – pasitikrinti, ar atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti tinkamai“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Darbdaviams svarbu ne tik žinoti Darbo kodekso taisykles, bet ir praktiškai jas įgyvendinti. Tai reiškia, kad atostogų sezonui reikia pasiruošti administraciniu požiūriu – patikrinti grafikus, darbuotojų prašymus ir atsiskaitymo terminus.
Darbuotojams taip pat verta būti atidiems. Prieš atostogas reikėtų pasitikrinti, ar atostoginiai apskaičiuoti ir išmokėti laiku, o pastebėjus vėlavimą – žinoti savo teisę kreiptis dėl kompensavimo.
Pavėluoti atostoginiai yra ne buhalterinė smulkmena, o darbuotojo teisės klausimas
VDI akcentuoja, kad atostoginiai yra darbuotojui priklausantis vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką. Todėl jų išmokėjimas laiku nėra formalumas ar darbdavio pasirinkimas.
Kelių dienų vėlavimas gali atrodyti nereikšmingas tik iš darbdavio pusės. Darbuotojui tai gali apsunkinti atostogų planus, kelionės išlaidas ar kitus finansinius įsipareigojimus.
Dėl to atostoginių mokėjimo tvarka turi būti suprantama kaip darbo teisės dalis. Laiku atsiskaityti su darbuotoju yra darbdavio pareiga, o ne papildoma paslauga ar geranoriškumo gestas.
Kontaktams
El. p. [email protected]
Mob. +370 615 94 149
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Algirdo g. 19, LT-03607 Vilnius
www.vdi.lt
