Įžvelgė galimus ekonominius disbalansus
Artėjant metų pabaigai, Seimas šiemet mėnesiu anksčiau nei pernai patvirtino 2023 metų biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms į ateitį. Nepaisant to, valdžia sulaukė ir Europos komisijos kirčio dėl pernelyg didelio išlaidavimo.
Ateinančių metų valstybės biudžete numatyta, kad stiprinant valstybės saugumą augs ir statutinių pareigūnų atlyginimai – kitais metais atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai turėtų didėti 121 euru. Nuo ateinančių metų daugiau nei 15 procentų didės ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), pasieksiantis tuos, kurių pajamos per mėnesį neviršija 1 926 eurų.
Tačiau nepaisant numatytos pagalbos gyventojams, Lietuva gavo kirtį iš Europos Komisijos (EK) dėl per didelio išlaidavimo ir yra raginama pagalbos priemones skirti tik pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o opozicija valdančiųjų prastumtą projektą vertina kaip socialiai neteisingą.
Patvirtinusi kitų metų biudžetą, Lietuva kaipmat susilaukė EK dėmesio kaip didelė išlaidūnė.
Komisija antradienį paskelbė, kad parlamento priimtas 2023 metų biudžetas ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai karpyti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką[1].
Dėl šios priežasties Lietuva susilauks ir daugiau dėmesio – šalyje pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios bus atlikta nuodugni fiskalinė apžvalga dėl galimų ekonomikos disbalansų.
EK nuomone, Lietuva neturėtų „taškytis“ pinigais, o priešingai, lėšas leisti apgalvotai – esą laikinos priemonės, nukreiptos į namų ūkius ir įmones, siekiant padėti šioms susidoroti su kainų pokyčiais, nėra tas kelias, kuriuo turima eiti.
Pagalbą turėtų gauti tik labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės. Komisijos nuomone, papildomą skatinamąjį poveikį sukurs kitų, nuolatinių valstybės išlaidų didėjimas, kuris nebus atsvertas tvariomis biudžeto pajamomis.
Susirūpinimą Lietuvoje kelia viršytos penkių rodiklių ribos iš galimų 14-os. Tarp jų – ir galimas sąnaudų konkurencingumo mažėjimas, lemiamas spartaus atlyginimų ir vienetinių darbo sąnaudų didėjimo.
Kaip nurodo EK, paskutiniaisiais metais Lietuvoje sparčiausiai visoje ES augo ir būsto kainos, skolinimas bei finansinio sektoriaus įsipareigojimai.
Nors nedarbo lygis pastaraisiais metais ir mažėjo, tačiau, jeigu vertinti paskutiniųjų trejų metų pokytį, kaip nurodoma Komisijos išvadose, ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo rodikliai kilo.
Kitų metų biudžete – dėmesys darbo užmokesčio ir pensijų augimui
Antradienį parlamentas patvirtino daugiau kaip 15,544 mlrd. eurų sieksiančias valstybės biudžeto pajamas ir 18,632 mlrd. eurų išlaidas (kartu su ES tarptautinėmis lėšomis).
Skelbiama, kad asignavimai pajamas viršys beveik 3,088 mlrd. eurų, o valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. BVP[3].
Už 2023 m. biudžeto patvirtinimą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 43 ir susilaikė 6 parlamentarai.
2023 metų biudžete numatyta beveik 1,6 mlrd. eurų suma gyventojų pajamų didinimui: iš jų 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų bei didinant NPD 15,7 proc. iki 625 eurų.
363 mln. eurų suma numatyta mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pareiginės algos bazinis dydis didės 5 eurais iki 186 eurų.
Dar beveik 238 mln. eurų numatyta socialinės paramos baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti. Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 proc.
Numatyta beveik 13 proc. didinti senatvės pensijas – tam bus skirta beveik 619 mln. eurų, o būtinąjį stažą turintiems senjorams tai vidutiniškai reikš 65 eurų pensijos didėjimą kas mėnesį (didės nuo 510 iki 575 eurų) bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją (didės nuo 482 iki 542 eurų)[3].
Atsižvelgiant į sparčiai augančias energetikos kainas, kainų augimo poveikiui sušvelninti numatyta beveik 1,85 mlrd. eurų: 714 mln. eurų bus skiriama kompensuojant elektros ir dujų kainų augimo daliai ir dar beveik 56 mln. eurų – šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai teikiamai šilumai.
Nacionalinio saugumo reikmėms bus galima skolintis
Lietuvos saugumui stiprinti ir įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, bei parlamentinių partijų susitarimui vykdyti numatyta per 304 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimams krašto apsaugai iki 2,52 proc. BVP skiriami 123,7 mln. eurų.
Taip pat atsižvelgta ir į šalies prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą, kad esant papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, bus galima skolintis valstybės vardu iki 3 proc. BVP, nebloginant 2023 m. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio.
Karinio mobilumo paketui, kuriuo atnaujinami geležinkelio ir automobilių transporto keliai, skirti 80,5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apginklavimui numatyti 7 mln. eurų, dar 4,7 mln. eurų – Kibernetinio saugumo plėtros programai.
Per 11 mln. eurų bus skiriama parengties krizinėms situacijoms stiprinimui bei dar 36 mln. eurų – poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės.
2023 m. biudžete numatomas 10,9 mln. eurų finansavimas Šaulių sąjungai, mat priėmimo metu Seimas nusprendė dėl pertvarkos įgyvendinimo ir papildomų funkcijų numatymo skirti dar 3,6 mln. eurų.
Išsiderėjo ilgiau taikomą lengvatinį PVM tarifą
Seimas taip pat galutinai apsisprendė ir dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymo – jis neterminuotai bus taikomas apgyvendinimo paslaugoms, elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui. Maitinimo paslaugoms lengvatinis 9 proc. PVM tarifas pratęstas metams − iki 2023 m. gruodžio 31 d., atlikėjų paslaugoms, sporto renginiams ir sporto paslaugoms pusmečiui – iki 2023 m. birželio 30 d.
Lengvatinį 5 proc. PVM tarifą numatyta neterminuotai taikyti kompensuojamiesiems specialios medicininės paskirties maisto produktams.
Seime taip pat buvo sutarta leisti įmonėms atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jeigu jo vertė neviršija 50 000 eurų (įskaitant PVM).
2023 m. Lietuva planuoja investuoti beveik 3 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – 1 mlrd. eurų – bus skirtas žaliajai transformacijai.
NPD didės daugiau nei 15 proc.
Tuo tarpu parlamentas taip pat uždegė žalią šviesą, kad jau kitąmet būtų taikomas 15,6 proc. didesnis nei šiuo metu galiojantis maksimalus mėnesio NPD. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, tokiu būdu esą bus praplėstas darbo užmokestis, kuriam vis dar yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis iki kitų metų prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio – 1 926 eurų „ant popieriaus“[4].
Gyventojams, perkopiantiems šią pajamų ribą, esą bus išlaikytas šiuo metu taikomas NPD.
Neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims taikytinas NPD bus proporcingai didinamas nuo 870 iki 1 005 eurų (didesnį neįgalumą ar mažesnį darbingumą turintiems asmenims), o kitiems asmenims – nuo 810 iki 935 eurų.
Už šias pataisas vieningai balsavo 126 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir vienas parlamentaras susilaikė.
Kils vidutinis statutinių pareigūnų atlyginimas
Šį kartą paraštėse neliko ir itin visuomenei svarbūs statutiniai pareigūnai, o viešajam saugumui 2023 m. biudžete numatomos rekordinės lėšos – net 755 mln. eurų (iš viso vidaus reikalų sričiai planuojama skirti 901,3 mln. eurų)[5].
Ateinančiais metais vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ turėtų didėti vidutiniškai 121 euru – vidutinis pirminės grandies pareigūnų atlyginimas pasieks 1,1 tūkst. eurų, o vidurinės grandies viršys 1,4 tūkst. eurų.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vidurinės grandies atlyginimų vidurkis atskaičius mokesčius Policijos departamente pasieks apie 1 493 eurus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – apie 1 495 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – apie 1 410 eurų, Viešojo saugumo tarnyboje – apie 1 414 eurų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje – apie 1 807 eurus.
Biudžetas – socialiai neteisingas
Tačiau Seime baigtu mūšiu dėl ateinančių metų biudžeto buvo patenkinti ne visi. Štai Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė patvirtintą biudžetą įvertino kaip socialiai neteisingą, mat nebuvo išgirsti opozicijos siūlymai padėtį gerinti ne visiems, bet skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Pavyzdžiui, padidinti NPD ir prilyginti jį minimaliai mėnesinei algai, kad mažas pajamas gaunantys asmenys padidėtų pajamos nors 120 eurų[7].
Kritiškai įvertinta ir kitų metų biudžete numatyta galimybė krašto apsaugai papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Valiaus Ąžuolo, Lietuva jau užsitarnavusi nepatikimos valstybės statusą, kai per metus biudžetas svarstomas net du kartus, todėl esą mums skolinama blogesnėmis sąlygomis.
Opozicija taip pat pažėrė kritikos valdantiesiems ir už tai, kad ardomi visi praėjusios Vyriausybės nuveikti darbai įskaitant ir kurtą planą, pagal kurį dabartiniai valdantieji galėtų paimti Lietuvai skirtas europines lėšas, tačiau to nepadaro. Tačiau finansų ministrė G. Skaistė įsitikinusi, kad pinigų ekonomikai bus.
„Į Lietuvos ekonomiką investuojama 2,9 mlrd. eurų europinių lėšų. Manome, kad prie dabartinio neapibrėžtumo ir įtemptos ekonominės situacijos dėl energetikos krizės, šios lėšos tikrai padės šalies ekonomikai“, – komentavo G. Skaistė[7].
Svarstydami biudžetą Seimo nariai turėjo įvairių siūlymų, kam kitąmet skirti daugiau lėšų iš biudžeto, tačiau po daugiau nei 3 valandų diskusijų, valdantieji jas atmetė.
