JAV prezidentas J. Bidenas gavo Hovardo universiteto garbės daktaro laipsnį
JAV prezidentui Joe Bidenui šeštadienį buvo suteiktas Hovardo universiteto garbės daktaro laipsnis. Toks apdovanojimas JAV lyderiui buvo paskirtas ne už jo mokslinę veiklą, tačiau už prezidento „analitinį intelektą“ ir jo „populiarumą“[1].
Hovardo universiteto prezidentas, mokslų daktaras Wayne’as Frederickas per 155-ąją universiteto diplomų įteikimo ceremoniją pristatė J. Bideną ir išsakė JAV prezidentui daugybę pagyrų, kurios vėliau, nestokojant pašaipos buvo plačiai aptarinėjamos interneto platybėse.
„Jūsų populiarumas abiejose Jungtinių Valstijų pusėse lėmė jūsų puikią reputaciją ir išskirtinę 36 metų demokratų senatoriaus iš Delavero tarnybą, prasidėjusią vos nuo 29 metų amžiaus“, – apie J. Bideną kalbėjo W. Frederikas.
Pagyros iš Hovardo universiteto prezidento lūpų J. Bidenui yra svarbus dalykas. Dalyvaudamas universiteto diplomų įteikimo ceremonijoje J. Bidenas kalbėjo apie baltųjų viršenybę ir rasę, o šią temą jis palietė ne be reikalo.
Hovardo universitetas, įsikūręs Vašingtone dar 1867 m., yra laikomas istoriniu juodaodžių universitetu, kuris suvaidino itin svarbų vaidmenį afroamerikiečių švietimo srityje.
Net ir dabar Hovardo universitetas užima ypatingą vietą Amerikos istorijoje kaip pirmaujanti švietimo institucija, o anuomet buvo vienas iš pirmųjų universitetų, suteikusių aukštojo mokslo galimybes juodaodžiams studentams.
Garbės daktaro laipsnio suteikimas – senas, tačiau kontraversiškai vertinamas žingsnis
Universitetai gali suteikti garbės laipsnius žmonėms, net jei jie nėra baigę oficialių akademinių studijų. Sutiekiant tokius laipsnius taip yra pripažįstamas jų reikšmingas indėlis į tam tikrą sritį ar visą visuomeninę veiklą.
Dėl to net iš prestižinių universitetų garbės laipsnius yra gavę ne tik prezidentai ar kiti įtakingi politikai, tačiau ir visuomenininkai, muzikantai, aktoriai ar net modeliai.
Pats garbės laipsnio suteikimo procesas paprastai prasideda nuo asmens kandidatūros pateikimo. Universiteto bendruomenės nariai, įskaitant dėstytojus, darbuotojus ar net studentus, gali siūlyti asmenis, kurie, jų nuomone, yra verti garbės laipsnio.
Tada universitetas sudaro atrankos komitetą arba panašią instituciją, atsakingą už kandidatūrų vertinimą. Šį komitetą paprastai sudaro žymūs dėstytojai ir išorės ekspertai.
Atrankos komitetas kandidatus vertina remdamasis konkrečiais universiteto nustatytais kriterijais. Šie kriterijai gali apimti indėlį į tam tikrą sritį, poveikį visuomenei, lyderystę, naujoves ir sąžiningumą.
Jei kandidatas atrenkamas, universitetas išsiunčia asmeniui kvietimą ir išreiškia ketinimą suteikti garbės laipsnį. Kandidatas gali priimti arba atsisakyti garbės laipsnio.
Garbės laipsnių suteikimas yra sena aukštojo mokslo tradicija, pradėta dar nuo viduramžių. Teigiama, kad ši praktika prasidėjo XV a., kai Jungtinės Karalystės Oksfordo universitetas siekė Švento Petro katedros bažnyčios vadovo ir karaliaus Edvardo IV svainio Lionelio Vudvilio palankumo ir nusprendė suteikti jam šį laipsnį[2].
Nuo to laiko tradicija vis labiau plito visame pasaulyje, o dabar, net tokie įtakingi ir elitiniais laikomi universitetai kaip Harvardas, kurie kadaise buvo laikomi gana šykščiais teikdami tokius laipsnius, pastaruoju metu suteikinėja jų vis daugiau.
Pavyzdžiui, garbės daktaro laipsnį Harvardas 2017 m. suteikė ir feisbuko įkūrėjui Markui Zuckerbergui. Laisvesnė garbės daktaro laipsnio suteikimo praktika pastebima ir Europoje.
Garsioji Švedijos klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg taip pat jau visiškai netrukus bus pagerbta išskirtiniu garbės daktarės laipsniu. Ji bus apdovanota vieno geriausio Suomijoje, Helsinkio universiteto teologijos fakulteto garbės daktarės laipsniu.
Dėl dažnėjančio garbės daktaro laipsnio skyrimo ne akademinės aplinkos asmenims, ši procedūra pastaruoju metu yra vertinama kritiškai ir prieštaringai.
Akcentuojama, kad universitetai tikrai ne visada suteikia garbės laipsnius siekdami pagerbti asmens išskirtinius pasiekimus. Dažniau laipsniais yra apipilami didžiausi mokymo įstaigų partneriai, rėmėjai ar palankios politinės figūros.
Po J. Bideno pagerbimo dėl jo „populiarumo ir intelektinių sugebėjimų“ – pašaipų lavina internete
Dėl to, ar J. Bidenas vertas Hovardo universiteto garbės daktaro laipsnio, taip pat kilo aštrios diskusijos. Nors JAV prezidentas panašių apdovanojimų turi ištisas dešimtis, pastarąjį bent jau internautai išjuokė dėl Hovardo universiteto prezidento J. Bidenui skirtų epitetų: juk kalbėta apie populiarumą ir protinius gebėjimus, kuriais, dalies JAV piliečių nuomone, J. Bidenas didžiuotis negali.
Pavyzdžiui, vienos naujausios „Gallup“ apklausos duomenys parodė, kad J. Bideno populiarumo visuomenėje reitingas yra rekordiškai žemas ir tesiekia 37 proc. Tuo tarpu praėjusį sekmadienį paskelbta „ABC News/Washington Post“ apklausa parodė, kad net 63 proc. suaugusių amerikiečių nemano, jog 80 metų J. Bidenas pasižymi „intelektiniu aštrumu“, kurio reikia norint eiti prezidento pareigas[3].
Iš tiesų, jau ne vieną mėnesį dalis Atstovų Rūmų respublikonų reikalauja, kad J. Bidenas atliktų psichinės sveikatos testą arba pasitrauktų iš 2024 m. prezidento rinkimų. Tokias kalbas paaštrina ir dažnos, viešumoje fiksuojamos J. Bideno klaidos, akivaizdus sumišimas ar net nukritimai.
Nors per paskutinę savo sveikatos patikrą prezidentas J. Bidenas buvo pripažintas sveiku ir energingu, medicinos ekspertai atkreipia dėmesį, kad Baltųjų rūmų medikai vengia minėti prezidento psichinę būklę. Dėl to gydytoja Nicole Saphier ragina pažvelgti į tai, ką praneša patys Baltieji rūmai.
„Labai nenuoširdu, kad jie ir toliau neužsimena apie jo protines galimybes ir nepateikia jam išsamaus kognityvinio vertinimo. Jie tai visiškai praleidžia, tačiau bet kuriam 80 metų vyrui turėtų būti atliktas toks sveikatos patikrinimas, todėl einant į šį rinkimų ciklą, taip, mums ir toliau reikia atlikti šiuos išsamius fizinius ir psichinius tyrimus“, – teigia gydytoja[4].
Daktarė Janette Nesheiwat laikosi panašios pozicijos.
„Fizinė, psichinė, emocinė sveikata yra vienodai svarbios. Prezidento darbas yra labai daug streso reikalaujantis darbas. Turime užtikrinti, kad mūsų lyderis būtų fiziškai, protiškai ir emociškai pajėgus, ypač kai kalbama apie sprendimus, susijusius su gyvybe ir mirtimi bei bendra mūsų tautos sveikata, saugumu ir gerove“, – pažymi medikė.
Diskusijos apie J. Bideno amžių, fizinę ir psichinę sveikatą jį lydi nuo pat pergalės 2020 m. rinkimuose ir atėjimo į Baltuosius rūmus.
Ir ne be reikalo. J. Bidenas yra pirmasis 80 m. pareigas dar einantis prezidentas ir jei bus perrinktas, jam bus 86 metai, kai jis baigs savo darbą Amerikai.
JAV politikoje nėra amžiaus cenzo, tačiau, pavyzdžiui, JAV Gynybos departamentas reikalauja, kad kiekvieno asmens, susijusio su branduolinių ginklų tvarkymu, protiniai gebėjimai būtų nuolat įvertinti bei tikrinami. Vienintelę išimtį šiame scenarijuje gauna ne kas kitas, bet Jungtinių Valstijų prezidentas.
