Po eilinio J. Bideno nukritimo vėl aštrėja diskusijos apie jo sveikatą

Prezidentas J. Bidenas vėl pargriuvo lipdamas į lėktuvą

JAV prezidentas Joe Bidenas vėl atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre; tačiau ne dėl savo įtraukių kalbų ar išmanių politikos naujovių, tačiau dėl dar vienos nesėkmės. J. Bidenas vėl suklupo bandydamas įlipti į lėktuvą „Air Force One“ – tai jau antras kartas, kai per mažiau nei dvi savaites 80-metis prezidentas buvo užfiksuotas pargriūvantis^[1].

Šis paskutinis nemalonus J. Bideno suklupimas įvyko sekmadienį, kai jis išvyko iš oro uosto Montgomeryje, Alabamos valstijoje, po kelionės į Selmą. Interneto platybes greitai apskriejusiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip prezidentas J. Bidenas suklumpa, kai artėja prie savojo lėktuvo laiptų viršaus. Tiesa, galutinai jis nepargriuvo, prezidentas vis dėlto sugebėjo atgauti pusiausvyrą.

Šis įvykis užfiksuotas netrukus po to, kai vasario 22 d. Varšuvoje, Lenkijoje prezidentas taip pat suklupo: tuomet lipdamas į lėktuvą „Air Force One“ prezidentas sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą, pamojuoti jį stebintiems žurnalistams ir sėkmingai įlipti į lėktuvą.

JAV lyderis klysta kasdien, nors dažnai ir vengia žiniasklaidos

Prezidentas J. Bidenas vien per per pirmąjį šių metų mėnesį, per darbo dieną vidutiniškai padarė maždaug po pusę klaidos. Vis dėlto, iš tiesų šis skaičius gali būti žymiai didesnis, nes didžiąją laiko dalį prezidentas vengia bendrauti su žiniasklaida ar kitaip tiesiogiai patekti į viešumą. Tačiau išvengti prožektorių šviesos pavyksta ne visada, o tuomet J. Bidenas patenka į ypač nemalonias situacijas.

Pavyzdžiui, per MLK pusryčius jis pasveikino Martino Liuterio Kingo III žmoną su gimtadieniu, bet, deja, pamiršo jos vardą. Renginyje, skirtame 2021 m. sausio 6 d. riaušėms Kapitolijuje atminti, jis per klaidą prakalbo apie liepos 6 d. įvykius. Kalbėdamas apie Ukrainą, prezidentas, atrodo, pamiršo gynybos sekretoriaus pareigybės pavadinimą ir pareigūną pavadino „kariuomenės sekretoriumi“^[2].

Kalbėdamas apie Meksikos pasienio situaciją savo viceprezidentę Kamalą Harris jis vėl klaidingai vadino prezidente. Negana to, J. Bidenas neteisingai kalbėjo apie tai, kad „20 000 svarų fentanilio užtenka nužudyti 1 000 žmonių“. Tai grubi klaida, nes iš tiesų toks kiekis fentanilio galėtų nužudyti net 4 milijardus žmonių.

Kaip teigia „The Australian“ žurnalistas Vašingtone Adamas Kreitonas, JAV prezidento klaidos yra „labai, labai juokingos, bet kartu, keliančios nerimą“^[3].

„Kitose skiltyse teigiau, kad jis yra juokingiausias prezidentas istorijoje būtent dėl šio fenomeno. Ir aš noriu pasakyti, kad tokie juokingi nesusipratimai vyksta nuolatos. Žinoma, humoras nėra tyčinis, bet vis dėlto tai labai, labai juokinga ir, manau, šiek tiek neramina“, – teigia žurnalistas.

Prezidentas turi prisiimti atsakomybę dėl savo amžiaus

Diskusijos apie J. Bideno amžių, fizinę ir psichinę sveikatą jį lydi nuo pat pergalės 2020 m. rinkimuose ir atėjimo į Baltuosius rūmus. Neseniai prezidentui buvo atlikta kasmetinė sveikatos patikra. Jos metu jis buvo pripažintas „sveiku ir energingu“, tačiau tokiomis išvadomis abejoja dalis medicinos ekspertų, atkreipiančių dėmesį į tai, kad gydytojai neužsiminė apie prezidento psichinę būklę.

Daktarė Janette Nesheiwat, šeimos ir skubios pagalbos medicinos specialistė, abejoja, kaip J. Bidenas iš tiesų pasirodė minėtame sveikatos būklės patikrinime.

„Prezidento darbas yra turintis labai daug streso. Turime užtikrinti, kad mūsų lyderis būtų fiziškai, protiškai ir emociškai pajėgus, ypač kai reikia priimti sprendimus, susijusius su gyvybe ir mirtimi bei bendra mūsų tautos ateitimi, saugumu ir gerove. Bidenas bus seniausias mūsų prezidentas. Mums reikia prezidento, kuris būtų akylas, įžvalgus, turintis ištvermę ir protinę nuovoką vadovauti mūsų didžiajai šaliai“, – teigia medikė^[4].

Tuo tarpu „Fox News“ apžvalgininkas Tuckeris Carlsonas pažymi, kad J. Bideno amžius yra svarbiausias faktas apie šį prezidentą.

„Joe Bideno amžius apibrėžia jį ir mus visus. Tai pasakytina apie kiekvieną žmogų. „Amžius tėra skaičius“ – išgirsite sakant žmones. Tačiau jie meluoja patys sau. Amžius yra daugiau nei skaičius. Amžius išreiškia pagrindinę biologinę žmogaus egzistencijos tikrovę, kuri yra ta, kad tam tikru momentu ji baigiasi“, – teigia jis^[5].

T. Carlsono teigimu, tikrai išmintingi lyderiai pripažįsta savo pajėgumų ribas ir žino, kad iš tikrųjų jie jau ima daug ko nekontroliuoti.

„Negalite pasirinkti, ar gyvensite iki 100 metų. Jūs net negalite nuspręsti, kad būdamas 80 metų aiškiai mąstysite. Nė vienas iš šių dalykų nėra jūsų pasirinkimas, net jei esate prezidentas. Gyvenimas, deja, yra lytiškai plintanti, neišvengiamai mirtina būklė. Tai nėra blogai. Tai tiesiog tiesa. Ir kai tai neigiate, nutinka blogų dalykų“, – sako T. Carlsonas.

J. Bidenas psichinės būklės testo neatliko, nors D. Trumpas pats siekė pasitikrinti savo galimybes

Pirmoji ponia Jill Biden neseniai viešai pasmerkė kalbas apie būtinybę tikrinti prezidento psichinę būklę ir tokias diskusijas apibūdino kaip „juokingas“. Interviu CNN metu ji siekė įrodyti, kad prezidento amžius neturi jokios įtakos jo gebėjimui eiti vienos galingiausių pasaulio valstybių prezidento pareigas.

„Mes niekada net nediskutuotume apie kažką panašaus. Kiek trisdešimtmečių galėtų nuvažiuoti į Lenkiją, įlipti į traukinį? Važiuoti dar devynias valandas, vykti į Ukrainą, susitikti su prezidentu Zelenskiu? Taigi pažvelkite į žmogų. Pažiūrėkite, ką jis daro. Pažiūrėkite, ką jis ir toliau daro kiekvieną dieną“, – kalba pirmoji ponia J. Biden^[6].

Tačiau buvusi Pietų Karolinos gubernatorė, Jungtinių Tautų (JT) ambasadorė Nikki Haley, kuri jau pradėjo kampaniją dėl respublikonų partijos nominacijos 2024 m., kalba apie būtinybę įteisinti protinių gebėjimų testus vyresniems politikams.

Per mitingą Čarlstone ji aiškiai išdėstė, kad jos politinėje platformoje esminį vaidmenį vaidina būtent siekis „panaikinti vyresnio amžiaus politikų problemą Amerikoje“^[7].

„Amerikoje, kurią aš matau, nuolat politikoje esantis asmuo pagaliau išeis į pensiją. Turėsime Kongreso kadencijų apribojimus. Ir privalomus protinės kompetencijos testus vyresniems nei 75 metų politikams“, – teigia N. Haley.

Tokie politikės komentarai nėra nukreipti tik prieš J. Bideną. Politikų amžiaus iš tiesų yra opi dabartinės JAV politinės sistemos problema. Nors J. Bidenas yra pirmasis 80 m. pareigas dar prezidentas, ir jei jis sieks būti perrinktas, jam bus 86 metai, kai jis baigs eiti pareigas. Ne jaunuolis yra ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas. Jei 2024 m. prezidentu bus išrinktas jis, ketverių metų kadencijos pabaigoje jam bus 82 metai.

Daugelis kitų politikų taip pat yra sulaukę ypač garbaus amžiaus. Šiuo metu 16 senatorių ir 36 įstatymų leidėjai yra vyresni nei 75 metų amžiaus, o 118-ojo Kongreso amžiaus mediana yra aukščiausia per visą istoriją.

Protinių gebėjimų testo pritaikymas galimai būtų sumanus žingsnis, leidžiantis įrodyti, kiek politikas iš tiesų dar gali eiti ypač svarbias pareigas. Įprastai toks testas atskleidžia, ar žmogus neturi kognityvinių sutrikimų, tokių kaip demencija ir Alzheimerio liga.

Vienas iš tokių testų yra Monrealio kognityvinių gebėjimų vertinimo testas. Tai 10 minučių trukmės testas, kurio metu tiriamasis piešia, kartoja žodžius ir atpažįsta gyvūnų paveikslėlius. Tokiais testais matuojamas ne intelektas, o tik pagrindinės pažinimo funkcijos.

Buvęs prezidentas D. Trumpas šį testą siekė atlikti pats, savo noru. Jame jis buvo įvertintas puikiai ir surinko 30 balų iš 30 galimų. Vis dėlto, J. Bidenas šio testo dar nėra atlikęs ir sprendžiant iš pirmosios ponios teiginių, nežada to padaryti.

Tiesa, jeigu N. Halley siekia protinių gebėjimų testus vyresniems politikams padaryti privalomus, jai teks nueiti nemenką kelią. Tokio testo įteisinimas negali būti nustatytas vykdomuoju įsakymu, jam reikėtų konstitucijos pataisos, kurią turėtų ratifikuoti trys ketvirtadaliai visų valstijų.

Jei būtų priimta pataisa, įpareigojanti atlikti protinių gebėjimų testus visiems vyresniems nei 75 metų amžiaus federaliniams politikams, rinkėjai būtų ir informuoti apie savo politikų gebėjimus, ir užtikrinti, kad jiems bus tinkamai atstovaujama.

Tiesa, įdomu tai, kad jau dabar JAV Gynybos departamentas reikalauja, kad kiekvieno asmens, susijusio su branduolinių ginklų tvarkymu, protiniai gebėjimai būtų nuolat įvertinti bei tikrinami. Vienintelę išimtį šiame scenarijuje gauna ne kas kitas, bet Jungtinių Valstijų prezidentas.