Kinijos lyderis ragina Ukrainą ir Rusiją sėsti prie derybų stalo bei kalbėti apie paliaubas
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios kalbėjosi telefonu.
Skelbiama, kad abu lyderiai surengė „ilgą ir prasmingą pokalbį“, kurio metu Xi Jinpingas paragino nutraukti ugnį bei pradėti Maskvos ir Kijevo derybas dėl taikos. Kinijos lyderis taip pat pažadėjo atsiųsti į Ukrainą „specialųjį atstovą“ šioms deryboms užtikrinti.
Kalbėdamas apie karo Ukrainoje eigą, Kinijos prezidentas pabrėžė nuolat egzistuojantį konflikto eskalacijos pavojų bei įspėjo, kad „branduoliniame kare nugalėtojo būti negali“.
„Branduoliniame kare nėra nugalėtojo. Visos suinteresuotos šalys turėtų išlikti ramios ir santūrios spręsdamos branduolinį klausimą, turėtų iš tiesų žvelgti į savo ir visos žmonijos ateitį bei likimą ir dirbti kartu, kad suvaldytų šią krizę“, – kalbėjo Kinijos prezidentas, ragindamas susilaikyti pačių kraštutinių priemonių pasitelkimo[1].
Kalbėdamas apie Rusijos invaziją į Ukrainą, Xi Jinpingas pabrėžė esatis „taikos pusėje“ ir pareiškė, kad esminė Kinijos pozicija šiame konflikte yra „siekis visoms pusėms sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“.
„Kaip nuolatinė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė ir atsakinga didžioji šalis, Kinija nesėdės nuošalyje ir nepilstys alyvos į ugnį, o juo labiau nesinaudos situacija siekdama naudos sau“, – kalbėjo Xi Jinpingas[2].
Savo ruožtu Ukrainos prezidento V. Zelenskio biuras paskelbė, kad dviejų valstybių vadovų pokalbio metu „ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimos diskusijos būdams, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha tviteryje rašė, kad šis dviejų vadovų pokalbis tapo dar vienu ypač „svarbiu žingsniu žengiant į priekį ir siekiant sustabdyti karą“.
Užimdama taikdarės poziciją Kinija siekia diplomatinės naudos sau
Kinijos įsitraukimas į diskusijas dėl situacijos Ukrainoje yra ypač svarbus. Ši šalis yra vienintelė didžiųjų valstybių tarpe, kuri vis dar palaiko draugiškus santykius su Rusija. Be to, Kinija yra svarbi Rusijos strateginė partnerė, galinti paveikti agresorę ekonominiais svertais[3].
Tačiau kol kas Pekinas vengia smerkti Maskvą, vengia viešos kritikos Rusijai dėl invazijos ir kai kuriais atvejais kaltę dėl išprovokuoto karo permeta Vakarams, ypatingai – JAV.
Tokio plano Kinija laikosi neatsitiktinai. Manoma, kad valstybė siekia tapti neutralia tarpininke šiame konflikte ir taip sustiprinti savo diplomatines pozicijas tarptautinėje arenoje.
Žinoma, Vakarai į tokį Kinijos elgesį žvelgia sunkiai slėpdami skepticizmą. Jau anksčiau JAV žvalgyba skelbė turinti duomenų, kad Kinija rengiasi tiekti Rusijai ginklus. Be to, Pekinas vėliau paskelbė ir taikos Ukrainoje planą, kuriame numatyti susitarimai yra ypač palankūs Vladimirui Putinui.
Tačiau Kinijos užsiimtą taikdarės poziciją kritiškai vertina tik Vakarai. Pekinas neseniai itin sėkmingai tarpininkavo sudarant susitarimą dėl ilgamečių varžovų Irano ir Saudo Arabijos santykių normalizavimo. Praėjusią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gang pareiškė Izraelio ir Palestinos kolegoms, kad jo šalis yra pasirengusi padėti taikos derybose.
Apie būtinas paliaubas kalba ir potencialus kandidatas į JAV prezidentus
Pastaruoju metu apie būtinybę pagaliau skelbti paliaubas ir sėsti prie derybų stalo kalba ne tik Rusija ar Kinija, tačiau ir vis daugiau Vakarų politikų.
Floridos gubernatorius Ronas DeSantis, galimai dalyvausiantis JAV prezidento rinkimuose 2024 m., taip pat prakalbo apie taikos Europoje būtinybę ir pabrėžė, kad šiuo metu pasaulis yra suinteresuotas, jog Ukrainoje būtų susitarta dėl paliaubų.
„Nenorite atsidurti situacijoje, panašioje į Verdeno mūšį, kai patiriama daug aukų, patiriama daug išlaidų ir galiausiai atsiduriama aklavietėje. Visi suinteresuoti asmenys turi bandyti pasiekti tokią padėtį, kad galėtume nutraukti ugnį“, – sako R. DeSantis, turėdamas omenyje 302 dienas trukusį Verdeno mūšį Pirmojo pasaulinio karo metais, kai žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 700 000 žmonių[4].
Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos karą, R. DeSantis taip pat kiek netikėtai pažėrė priekaištų Europos valstybėms, ypač Vokietijai. Pasak JAV politiko, Vokietija esą Ukrainai stengiasi padėti nepakankamai.
„Europiečiai tikrai turi padaryti daugiau dėl Ukrainos. Turiu omenyje, kad tai yra jų žemynas. JAV užtikrino jiems saugumą. Ir taip, pavyzdžiui yra Lenkija, tikrai yra tokių šalių, kurios kažką daro ir tai reikėtų įvertinti. Tačiau Vokietija nieko nedaro. Turime užsienio politikos elitą, kuris daro kažkokius dalykus neturėdamas konkretaus tikslo“, – Vokietijai priekaištavo R. DeSantis.
Tokie R. DeSantiso komentarai nuskambėjo praėjus keliems mėnesiams po to, kai jis pats JAV žiniasklaidai teigė, kad dar labiau remti Ukrainos Amerika nebegali, o šį karą jis pavadino „teritoriniu ginču“.
„Nors JAV turi daug gyvybiškai svarbių nacionalinių interesų – apsaugoti savo sienas, spręsti kariuomenės parengties krizę, užtikrinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę bei kontroliuoti Kinijos komunistų partijos ekonominę, kultūrinę ir karinę galią – tolesnis įsitraukimas į Ukrainos ir Rusijos teritorinį ginčą nėra vienas iš jų“, – sakė R. DeSantis.
Vėliau, sulaukęs net ir pačių savo bendrapartiečių respublikonų aštrios kritikos, jis kiek atsitraukė ir suskubo teigti, kad jo komentarai buvo interpretuoti neteisingai. Tuomet Rusijos prezidentą V. Putiną jis net pavadino „karo nusikaltėliu“, o Rusiją – „degaline su krūva branduolinių ginklų“.
R. DeSantis taip pat pabrėžė, kad ankstesniuose jo komentaruose, kuriuose karą pavadino „teritoriniu ginču“, jis kalbėjo apie bendrą konflikto teritoriją.
„Taigi, turėjau tai paaiškinti aiškiau, galėjau tai padaryti. Tačiau manau, kad svarbesnis dalykas yra tai, kad, gerai, Rusija nerodo sugebėjimų užimti Ukrainą, nuversti vyriausybę ar, žinoma, kelti grėsmę NATO. Tai gerai. Jie susilpnėjo. Dabar tuose regionuose vyksta kovos. Jei galėčiau spragtelėti pirštais, 100 proc. grąžinčiau tuos regionus Ukrainai. Rusija neturėjo teisės eiti į Krymą ar pradėti įsiveržimą 2022 m. vasarį, ir tai turėtų būti aišku“, – sakė R. DeSantis.
Ukrainos pajėgos planavo nužudyti V. Putiną
O karui Ukrainoje kol kas ir toliau tęsiantis, saugus jaustis nebegali net visą šį konfliktą pradėjęs Rusijos vadovas V. Putinas. Skelbiama, kad sekmadienį Ukrainos slaptosios tarnybos bandė surengti operaciją, kurios metu planuota nužudyti Rusijos prezidentą.
Teigiama, kad sekmadienio popietę Ukrainos pajėgos paleido droną UJ-22, kurio veikimo nuotolis siekia iki 800 km. Jis esą gabeno 30 blokų C4 sprogmenų, kurių bendras svoris siekė 17 kg[5].
Taikinys, manoma, buvo netoli Maskvos esantis Rudnevo pramonės parkas, kur galėjo įvykti V. Putino vizitas. Vis dėlto, dronas nukrito maždaug 20 km nuo parko, o pats V. Putinas parke net nesilankė.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas dirba Kremliuje ir didelių viešų renginių neplanuoja.
Tiesa, pati Rusijos žiniasklaida vis dėlto paskelbė kad į rytus nuo Maskvos sudužo dronas UJ-22. Vietinės rusų naujienų agentūros teigia, kad dronas buvo paimtas ekspertizei, kurios metu bus nustatyti jį paleidę asmenys ir skrydžio kryptis[6].
Apie šią planuotą operaciją viešai prabilo ukrainiečių aktyvistas Jurijus Romanenka.
„Praeitą savaitę mūsų žvalgybos pareigūnai gavo informaciją apie V. Putino kelionę į Rudnevo pramonės parką. Dėl to mūsų dronas kamikadzė pakilo, praskriejo per visą Rusijos Federacijos oro gynybą ir sudužo netoli pramonės parko“, – teigė J. Romanenka.
O analogiškų operacijų ateityje Ukraina gali planuoti ir daugiau. Trečiadienį Ukrainos vyriausybė paskelbė pradedanti iniciatyvą, kuria siekiama skatinti vietines inovacijas kuriant bepiločius orlaivius ir kitas technologijas.
Šia iniciatyva, pavadinta „BRAVE1“, vyriausybė tikisi suburti gynybos klausimais dirbančius valstybės, kariuomenės ir privataus sektoriaus kūrėjus[7].
„Turint omenyje šalia esantį priešą ir jo pajėgumus, mums neabejotinai reikia vystyti karines technologijas, kad galėtume apsiginti“, – teigia Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas, paskelbęs, kad vyriausybė iniciatyvai skyrė daugiau kaip 100 mln. grivinų arba apie 2,7 mln. dolerių.
Rusija karą Ukrainoje ir toliau sieja su religija
Tuo tarpu Rusija brutalioms atakoms Ukrainoje ir toliau pasitelkia religiją. Iš tiesų, šiame kare vieną esminių vaidmenų vaidina ne tik kariniai pajėgumai ar politika, bet ir Rusijos stačiatikių bažnyčia (RKB), kuri pateisina ir aktyviai remia Kremliaus veiksmus kaimyninėje šalyje.
Pats Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas Kirilas karą Ukrainoje vadina „metafizine kova“ ir manipuliuodamas tikėjimu, toliau skatina liguistas V. Putino ambicijas.
Nors bažnyčios įsitraukimas į karą ir politiką gali šokiruoti, Rusijos atveju stebėtis nereikėtų. Juk patriarchas Kirilas kadaise buvo KGB agentas, kuriam buvo pavesta atremti religinės priespaudos Sovietų Sąjungoje kritiką.
Dabar artimai susibičiuliavęs su V. Putinu ir Kremliaus elitu, pats sukaupęs milžinišką įtaką, jis išdidžiai laimina į Ukrainą siunčiamus karius ir net užtikrina, kad jų padarytos nuodėmės bus atleistos.
„Pasiaukojimas atliekant karinę pareigą nuplauna visas nuodėmes“, – sako patriarchas Kirilas[8].
Šiuo metu užsienyje gyvenantis ir nuo valdžios besislapstantis rusų teologas Sergejus Čapninas, buvęs Maskvos patriarchato leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, atvirai kalba apie Rusijos stačiatikių bažnyčios veidmainystę.
Jis taip pat aktyviai kritikuoja šalyje likusių dvasininkų elgesį, kai yra užmerkiamos akys žiaurumui ir agresijai, kuri tampa pateisinama dėl asmeninių siekių ir galios troškimo.
Tačiau bet kokia kritika valdžiai ar bažnyčiai Rusijoje neveikia. Prieš septynerius metus V. Putinas ratifikavo „Jarovajos įstatymą“, pagal kurį visos religinės organizacijos ir bažnyčios Rusijoje turi registruotis Rusijos vyriausybėje. Šiuo įstatymu buvo pasinaudota persekiojant ne tik stačiatikių bažnyčios kritikus, tačiau ir daugelio kitų religijų atstovus.
Maskvos vyriausiasis rabinas, šiuo metu taip pat gyvenantis užsienyje, net viešai paragino Rusijoje gyvenančius žydus palikti šalį, kol dar gali, įspėdamas juos tiek dėl augančio antisemitizmo, tiek ir dėl to, kad Rusijos valdžia gali apkaltinti juos dėl Kremliaus nesėkmių Ukrainoje.
Kritinė situacija pastebima ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. Paskutinėje Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad okupuotose teritorijose buvo suimti arba nužudyti mažiausiai 29 krikščionių religiniai lyderiai, visoje Ukrainoje Rusijos pajėgos apgadino arba sunaikino mažiausiai 500 bažnyčių ir maldos namų.
